- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-35-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32630-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Kreditorius
- UAB „Baltic Arms“
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Donatas Kisielius, išieškotojas UAB „Baltic Arms“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Z. V. 2018-10-18 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0174/17/02624 ir 2018-10-01 antstolio Donato Kisieliaus patvarkymu paskelbtų varžytynių vykdymą. Nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjas patirs didelę žalą, nes yra sustabdytas jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, dirbtinai apsunkintas gydymas po patirtų sunkių politraumų ir šeimos materialinė būklė. Taip pat nurodė, kad turtas gali būti parduotas už labai mažą kainą, kuri neatitinka rinkos kainos.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2018-02-07 gavo antstolio siųstus pranešimus dėl turto arešto akto, kuriuose nurodyta, jog antstolis pareiškėjui priklausančias 217 vnt. UAB „Skomė“ akcijų įkainavo 62,93 EUR, skolos dydis – 2 928 EUR. Paaiškino, kad 2018-02-07 per antstolio nustatytą 3 darbo dienų terminą pateikė nesutikimą su antstolio nustatyta areštuoto turto verte, pateikė įrodymus, kad antstolio nustatyta vertė yra ženkliai mažesnė nei rinkos vertė. Civilinėje byloje Nr. 2-2637-464/2013 atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad vienos PVA rinkos vertė 2008-2009 metais ekonominės krizės sąlygomis - 51,86 Lt arba 15,20 EUR, o 217 akcijų vertė – 3 259,34 EUR. Dėl to antstolio buvo paprašyta pakeisti 2018-01-23 turto arešto aktą, tačiau iki šiol negavo antstolio patvarkymo dėl 2018-02-07 pateikto prašymo išsprendimo, taigi skundžia antstolio neveikimą.
Atsiliepimas
3. Antstolis Donatas Kisielius pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė Z. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo Z. V. skundai dėl antstolio veiksmų, taip pat ir dėl 2018-01-23 turto arešto akto bei UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų arešto ir įkainojimo, jau buvo išnagrinėti civilinėse bylose Nr. e2YT-12296-1012/2018, Nr. eS2-2028-345/2018 ir pareiškėjo skundai atmesti. Patvarkymas dėl turto pardavimo iš varžytynių skolininkui įteiktas registruotu paštu 2018-10-15.
Šalies argumentai
4. Antstolis taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos, kadangi antstolis dar 2018-02-09 pateikė atsakymą į skolininko 2018-02-07 prašymą. 2018-02-26 gautas skundas dėl antstolio 2018-01-23 turto arešto akto, kuris, kaip jau buvo minėta, išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-20 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2018-07-04 nutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad išieškojimo veiksmų vykdymo sustabdymas taikomas tik išimtiniu atveju. Prašydamas teismo sustabdyti vykdymo procesą, pareiškėjas turi nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdomosios bylos vykdymo, bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0174/17/02624, taip pat sustabdyti antstolio D. Kisieliaus paskelbtų varžytynių, kurios baigiasi 2018-10-22, vykdymą, iki teismo sprendimo civilinėje byloje pagal 2018-10-18 Z. V. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus neveikimo įsiteisėjimo.
7. Apeliantas nurodo, kad dėl finansinės padėties jis ir jo šeimos nariai negalėjo dalyvauti varžytynėse, o už 1 003 EUR akcijas įsigijo J. M.. Apeliantas antstoliui buvo pateikęs išvadas dėl kur kas didesnės akcijų vertės. Teismas nepagrįstai nevertino dėl nuo 2009 m. vykstančių ginčų su J. M. bendrininkais, kurių veiksmų neteisėtumas nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 ir Nr. 2-908-614/2015, taip pat to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamo UAB „Skomė“ valdymo perėmimo. Apeliantas laiko, kad skundžiama nutartis yra iš viso be motyvų ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
8. Apelianto teigimu, tai, kad jo skundai antstolio Donato Kisieliaus atžvilgiu daug kartų buvo atmesti, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pačios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne vieną kartą ir vykdymo veiksmai buvo sustabdyti.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Baltic Arms“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodė, kad nutartis yra motyvuota, atsakyta į pagrindinius skundo argumentus, o neišsamūs motyvai negali būti absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde nurodė neteisingas aplinkybes, jog antstolis neišnagrinėjo jo 2018-02-07 prašymo, nes antstolis dar 2018-02-09 patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko prašymą, o skolininkas šio pranešimo neskundė. Be to, apeliantas jau buvo teikęs skundą dėl UAB „Skomė“ akcijų įvertinimo, tačiau skundas buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo Z. V. atskirojo skundo ir išieškotojo UAB „Baltic Arms“ atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstą teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
13. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydamas tuo, kad nebuvo išnagrinėtas jo 2018-02-07 prašymas dėl turto arešto akto pakeitimo, t. y., kad pareiškėjas skundžia antstolio neveikimą ir dėl to prašo stabdyti vykdymą. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir apeliantas tvirtina, kad teismas tokio sprendimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismo nutartis ir nėra pakankamai motyvuota, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 str.).
15. Pareiškėjas Z. V. prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėjo antstolio Donato Kisieliaus 2018-10-01 patvarkymą Nr. S-18-174-16824 dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, kuriame be kita ko nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl 2018-01-23 turto arešto akto teisėtumo, konstatavo, kad turto arešto aktas Z. V. įteiktas 2018-02-05, o 2018-02-09 raštu antstolis netenkino pareiškėjo 2018-02-07 pateikto prašymo minėtą turto arešto aktą pakeisti, atsižvelgiant į faktą, kad vienos akcijos vertė yra 15,02 EUR. Taigi, iš paties pareiškėjo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjo 2018-02-07 prašymas (skundas) iš esmės buvo išnagrinėtas, taigi, preliminariai vertinant, nėra pagrindo konstatuoti antstolio neveikimo.
16. Be to, klausimas dėl 2018-01-23 turto arešto ir UAB „Skomė“ akcijų vertės yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2082-345/2018, kurioje konstatuota, kad antstolis vykdymo proceso veiksmus (ir skolininko turto areštą) atliko laikydamasis CPK nuostatų bei eiliškumo, turto kainai nesukėlus abejonių pagrįstai neskyrė ekspertizės. Pagrindo priešingam antstolio veiksmų vertinimui nei jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme nėra. Taigi klausimas dėl akcijų vertės jau buvo išspręstas, skundas atmestas, todėl pareiškėjo prašymas (skundas) yra preliminariai nepagrįstas, todėl, neesant šios sąlygos, nėra pagrindo taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones.
17. Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinė priemonė. Taip pat įvertino aplinkybes, jog pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, kad turtas gali būti parduotas per maža kaina ir nustatė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų šiems savo argumentams pagrįsti. Taigi nagrinėjamu atveju teismo nutartis, nors ir motyvuota ne išsamiai, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
18. Atskirasis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog dėl finansinės padėties pareiškėjas ir jo šeimos nariai negalėjo dalyvauti varžytynėse, o už 1 003 EUR akcijas įsigijo J. M.. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino dėl nuo 2009 m. vykstančių ginčų su J. M. bendrininkais, kurių veiksmų neteisėtumas nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 ir Nr. 2-908-614/2015, taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamo UAB „Skomė“ valdymo perėmimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesusijusius su nagrinėjamu klausimu, kadangi jie nėra susiję nei su skundžiama nutartimi, nei su vykdomosiomis bylomis, kuriose buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto nurodytų aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė skundžiamoje nutartyje. Be to, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nei skunde dėl antstolio veiksmų (neveikimo), nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šios aplinkybės nurodytos nebuvo, todėl negalėjo būti ir vertinamos. Atitinkamai nėra pagrindo jomis remtis ir apeliacinės instancijos teisme.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pareiškėjas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės siekia stabdyti antstolio paskelbtas varžytynes, kurių pabaiga numatyta 2018-10-22. Taigi, kaip teisingai nurodoma ir atskirajame skunde, varžytynės įvyko, akcijos buvo parduotos, taigi reikalavimas sustabdyti varžytynes yra praradęs aktualumą – nebėra pavojaus, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus apeliantui teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
21. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
22. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, už kurio surašymą, atmetus atskirąjį skundą, prašo priteisti 181,50 EUR patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra tarpinis procesinis veiksmas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.