- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-203-107/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00217-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- M. S.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta subendrinta dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų vieno (1) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas M. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-10-03 iki 2013-10-04 ir nuo 2014-11-12 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš M. S. K. M. priteista 5641,80 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. skundžiamu Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 12 d., apie 12 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas K. M. į veidą ne mažiau kaip tris smūgius, sumušė jam veidą, padarė poodines kraujosruvas dešiniajame paakyje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje iš dešinės, dešinės veido pusės ir kaklo minkštųjų audinių patinimus, t. y. nežymiai sutrikdė K. M. sveikatą, ir iš jo pagrobė 12580 Lt vertės vyrišką rankinį laikrodį „Brightling Bentley“, 2000 Lt vertės vyrišką piniginę „Tiger of Siden“ su joje buvusiais 1600 Lt, 3300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „IPHON 5S“, iš viso K. M. padarė 5641,80 Eur (19480 Lt) dydžio turtinę žalą.
M. S. nuteistas ir už tai, kad 2014-11-13, apie 13.30 val., Klaipėdos apskrities VPK konvojaus būrio vyresniajam postiniui A. M. ir vyresniajai postinei K. G. konvojuojant jį iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), kur teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 60-1-00217-14 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, staigiu judesiu išsisukęs iš jį laikiusio A. M. rankų, pabėgo iš sulaikymo vietos prie (duomenys neskelbtini), ten vėliau policijos pareigūnų buvo sulaikytas.
Be to, M. S. nuteistas už tai, kad laikė netikrus kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus, už tai, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens jis įgijo netikrą kitos valstybės apyvartoje esantį pinigą – 100 eurų banknotą Nr. S15796431815, kuris buvo išspausdintas spalviniu rašaliniu spausdintuvu, reljefo išspaudimais imitavus giliaspaudę, ant nebanknotinio dvisluoksnio popieriaus, banknoto serijos numerius išspausdinus taip pat spalviniu rašaliniu spausdintuvu, vandens ženklą ir apsauginį siūlelį imituojant išspausdinant spalviniu rašaliniu spausdintuvu vidinėje reverso sluoksnio pusėje, priklijuojant supaprastinta holograma neturinčia perforacijos ir, žinodamas, kad jis yra netikras, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. lapkričio 12 d. 06.45 val., kai šį netikrą kitos valstybės apyvartoje esantį pinigų banknotą jo piniginėje aptiko policijos pareigūnai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. prašo atsižvelgti į tai, kad kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, teismo salėje nukentėjusiojo atsiprašė, būdamas laisvėje, mokėsi „dieniniame kurse“, tą daro ir būdamas įkalintas, gyveno su mama, su kuria sieja stiprūs socialiniai ryšiai, turi sugyventinę, su kuria kartu gyveno. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad dar jaunas, dalyvauja įvairiose „socialinėse veiklose“, jas rengia ir veda pats asmeniškai, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti ir tuo būdu kuo greičiau atlyginti ieškinį. Nuteistasis prašo taikyti BK 59 straipsnio 10 dalies bei BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, prašo peržiūrėti jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, nes už ją paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, prašo ją sušvelninti. Apskritai nuteistasis M. S. prašo nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pasižada daugiau nusikaltimų nedaryti.
Atsikirtime į nuteistojo M. S. apeliacinį skundą nukentėjusysis K. M. prašo apylinkės teismo nuosprendžio nekeisti, prašo apeliacinės instancijos teismą atsižvelgti į tai, kad M. S. praeityje buvo teistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 2014-07-01 buvo teistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, turi neišnykusį teistumą, bandė išvengti bausmės pabėgdamas iš suėmimo. Nukentėjusysis mano, kad dirbti, užsidirbti ir atlyginti ieškinį nuteistasis galės ir atlikęs teismo paskirtą bausmę, nukentėjusiojo įsitikinimu, plėšimas buvo kruopščiai suplanuotas ir padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų, o tos grupės organizatorius ir vadovas buvo M. S..
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, prašo nustatyti jo atsakomybę švelninančias aplinkybes, sušvelninti bausmę, kuri jam buvo paskirta pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, ir sušvelninti galutinę subendrintą bausmę.
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ne tik į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę M. S., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, vadovavosi. Skirdamas bausmes M. S., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų ir du tyčinius apysunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o tai, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, palaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę už plėšimą, teismas atsižvelgė į tai, kad šios veikos padarymui didelės įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nors, koks konkretus nukentėjusiojo K. M. elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas, nuosprendyje neakcentuota, plėšimą stebėję liudytojai T. Ž., Ž. S., T. S. tokių aplinkybių savo parodymuose nenurodė. Iš byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) nustatyta nepagrįstai, tačiau, nesant dėl to nukentėjusiojo ar prokuroro apeliacinio skundo, laikydamasis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), klausimo dėl šios aplinkybės panaikinimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
Nuteistasis prašo nustatyti jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 10 dalyje, tačiau tokios dalies BK 59 straipsnyje nėra, yra BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriuo numatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė, kai veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Savo atsikirtime į nuteistojo M. S. apeliacinį skundą nukentėjusysis K. M. prašo nuteistojo prašymą dėl tokios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo atmesti.
Iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo ištirtų K. M. plėšimo aplinkybių matyti, kad apeliantas jokio didelio susijaudinimo, kurį nulėmė kažkokie neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, nepatyrė. Tokios aplinkybės teismas pagrįstai nenustatė todėl, kad jokie bylos duomenys, išskyrus paties nuteistojo parodymus, tokius nukentėjusiojo veiksmus, kurie galėjo sukelti didelį neblaivaus apelianto susijaudinimą, nepatvirtino. Nuteistasis M. S. bandė teismą įtikinti, kad K. M. pats pirmas prieš jį pavartojo fizinį smurtą, tačiau tokios aplinkybės nepatvirtino nei nusikaltimo padarymą matę liudytojai, nei nukentėjusysis. Duomenų, kad ant M. S. kūno ar rūbų buvo aptikti kokie nors nukentėjusiojo K. M. pavartoto fizinio smurto padariniai, byloje nėra.
Nuteistasis M. S. prašo taikyti BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato bausmių subendrinimą apėmimo būdu, tačiau tam pagrindo nėra, nes bausmių apėmimą teismas taiko tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Baudžiamojo kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Baudžiamojo kodekso 10 straipsnis nusikalstamas veikas pagal rūšis skirsto į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Visos M. S. padarytos nusikalstamos veikos yra baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 1 dalis). Skirstant pagal nusikalstamų veikų kategorijas, M. S. padarė vieną tyčinį nesunkų ir du tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), kurie pagal pavojingumą ir kategorijas vienas nuo kito labai nesiskiria. Taigi apeliantui paskirtų bausmių subendrinimui taikyti BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatas teisinio pagrindo nėra.
Skirdamas bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad visas nusikalstamas veikas M. S. padarė būdamas teistas, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, plėšimą padarė tuojau pat po to, kai Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį. Šiuo metu Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariate tebevyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00244-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Yra pagrindo pritarti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuomonei, kad apeliantas nepaiso ne tik visuomenės nustatytų elgesio normų, bet ir teismo skirtų bausmių. Jonavos rajono Jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungos „(duomenys neskelbtini) “ pirmininkės A. B. raštas dėl M. S. visuomeninės veiklos tokios nuomonės nepaneigia. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, atsižvelgiant į BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistajam laisvės atėmimo bausmės paskirtos pagrįstai. Atsižvelgęs į atsakomybę švelninančias aplinkybes, apylinkės teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios žymiai mažesnės už sankcijų vidurkius, todėl nei kiekviena bausmė atskirai, nei galutinė subendrintoji laisvės atėmimo bausmė aiškiai per griežtomis nelaikytinos. Be to, teismas M. S. taikė Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
Aptartos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad naikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendį nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundžiamas nuosprendis laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.