Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Swedbank“, antstolės V. Š. kontorai, antstolio A. L. kontorai ir antstolio R. K. kontorai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutikdamas su turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo būdu, paskutinio teismo posėdžio metu nesutikdamas, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę. Posėdžio metu paaiškinimus teikti, pasirašyti priesaiką atsisakė. Atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį teigiama, kad santuoka iširo taip pat ir dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nepagrįstais priekaištais atsakovą išprovokuoja šeimyniniams ginčams, išveda atsakovą iš kantrybės. Teigia, kad atsakovas įrenginėjo nusipirktą namą (duomenys neskelbtini), pastatė garažą, ūkinius pastatus šalia, ko būdamas girtuokliu nebūtų galėjęs padaryti. Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodyta, kad nei vienas iš sutuoktinių neturi tiek pinigų, kad galėtų išpirkti kito sutuoktinio dalį, atsakovas sutinka, kad skolas kredito įstaigai privalo grąžinti ir jis, neginčija, kad skolos antstoliams yra asmeninės jo skolos. Išlaikymo iš ieškovės nereikalauja, kadangi yra darbingas. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu nesutiko, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo atstovo teigimu ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovas yra girtuoklis ir neprisideda prie šeimos gerovės kėlimo, ieškovės ir jos atstovės teiginiai dėl atsakovo kaltės yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais, ieškovė neįrodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas.

Antstolė V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2014-12-20 gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. P. ir R. P. santuoka sudaryta ir įregistruota 1991 m. spalio 26 d. Šiaulių m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 8 b.l.). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. P. (dabartinė pavardė K.) ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. P., kurie šiuo metu yra pilnamečiai (I t. 1 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo nuolatinio alkoholio vartojimo, naudoto prieš ieškovę psichologinio ir fizinio smurto, nuolatinio ieškovės žeminimo ir užgauliojimo, grubaus elgesio, dėl neprisidėjimo prie mokesčių išlaikant šeimos turtą, dėl ėmimo ieškovės pinigų be jos žinios ir sutikimo. Nesutiktina su atsakovo atstovo teiginiais, kad ieškovė neįrodė šių savo teiginių, t.y. dėl atsakovo nuolatinio alkoholio vartojimo, grubaus jo elgesio su ieškove ir aplinkiniais, ieškovės žeminimo ir užgauliojimo, nes šiuos ieškovės teiginius patvirtina byloje esanti medžiaga, - medžiaga iš Šiaulių apskrities VPK dėl R. P. paskirtų administracinių nuobaudų, dėl policijos iškvietimų adresu (duomenys neskelbtini) (I t. 122-126 b.l.), 2013-12-20 pranešimas Nr. 6295 (1.16) iš VšĮ Šiaulių ligoninės dėl R. P. gydymo, taip pat Teismų duomenų bazės LITEKO duomenys bei atsakovo neprognozuojamas elgesys teismo posėdžių metu, kur už proceso dalyvių ir teisėjos negerbimą ir įžeidinėjimą jam buvo pritaikyta nuobauda. Iš pateiktos 2013-09-19 pažymos apie baustumą matyti, kad atsakovas R. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidinėjimą būnant neblaiviam, nedidelį chuliganizmą, policijos pareigūno įžeidimą. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis atsakovas R. P. taip pat ne kartą trauktas atsakomybėn už cigarečių kontrabandą, be to dar šiemet (2014-01-13) patrauktas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (1,59 promilių girtumas), už ką jam paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 metams. Iš policijos iškvietimų medžiagos matyti, kad ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), tiek pagal D. P. tiek pagal kitų asmenų iškvietimus dėl R. P. veiksmų, tame tarpe ir dėl išdaužto automobilio stiklo ir dėl dingusių pinigų ir kitų daiktų. Ieškovės teiginius, kad dėl atsakovo vartoto smurto ir neprognozuojamo elgesio ji buvo priversta išsikraustyti iš šeimos būsto ir nuomotis butą patvirtina teismui pateikta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (I t. 136-138 b.l.). Nesutiktina su atsakovo atstovo teiginiais, kad ieškovė neįrodė savo teiginių dėl atsakovo vartoto psichologinio smurto, kadangi nuolatinį sutuoktinės terorizavimą ir žiaurūs elgesį su ja patvirtina tiek nuolatiniai policijos pareigūnų iškvietimai į sutuoktinių gyvenamą vietą dėl konfliktų šeimoje, tiek atsakovo nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimą ir kitus pažeidimus tiek iki skyrybų bylos iškėlimo, tiek skyrybų proceso metu. Kad atsakovas labai nedaug prisidėjo prie mokesčių išlaikant šeimos turtą, be to, tik didino šeimos išlaidas gaudamas administracines nuobaudas, kurių dauguma piniginės baudos, patvirtina medžiaga iš Šiaulių apskrities VPK, antstolių pažymos ir atsiliepimai dėl vykdomų išieškojimų, duomenys iš Sodros (atsakovas laikotarpiais 2009 m., 2010 m. ir 2013 m. dirbo po vieną, du, šešis mėnesius, 2012 m. nedirbo), VMI (atsakovo veikla su verslo liudijimu 2003 m., 2007 m.) ir Darbo biržos (I t. 31, 32, 83, 131-133 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėtų kažkokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų prisidėti prie mokesčių už gyvenamą būstą, kas yra abiejų bendraturčių pareiga. Teismo vertinimu ieškovė rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais tik nepagrindė savo teiginių dėl prieš ją naudoto fizinio smurto ir dėl ėmimo ieškovės pinigų be jos žinios ir sutikimo (CPK 178 str., 185 str.).

Nei atsakovas atsiliepime į ieškinį, nei jo atstovas teismo posėdžio metu ne tik neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, tačiau net ir neįvardijo kuom konkrečiai pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.). Atsakovo atstovo teiginiai, kad visada dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, kad alkoholį vartoti asmuo pradeda dėl tam tikrų priežasčių dar neįrodo, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, priešingai iš ieškovės paaiškinimų, trečiųjų asmenų atsiliepimų į ieškinį ir bylos medžiagos matyti, kad ieškovė turėjo darbą, gaudavo pajamas iš individualios veiklos (I t. 16, 139 b.l.), dėjo visas pastangas, kad įsipareigojimai AB Swedbank ir Nacionalinei žemės tarnybai būtų vykdomi, nėra duomenų, kad sutuoktiniai turėtų įsiskolinimų šiems kreditoriams, o skolos antstolių kontoroms susidarė vykdant išieškojimus valstybei dėl R. P. nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, ieškovės paaiškinimus, atsakovo elgesį teismo posėdžių metu matyti, kad atsakovas ieškovės negerbia, neremia moraliai, žemina, elgiasi grubiai, laiko įtampoje, nesusitaikydamas su skyrybų procesu pradėjo grasinti „susitvarkyti su visais“. Atsakovas nesilaikė teismo posėdžių tvarkos, negerbė ne tik ieškovės, bet ir kitų proceso dalyvių, teisėjos, juos nuolat pertraukinėjo, teismo posėdžių metu kalbėjo be eilės, teisėjai reiškė nemotyvuotus ir nepagrįstus nušalinimus, neatvykdavo į posėdžius, tuo vilkindamas bylos nagrinėjimą. Teismas sprendžia, kad atsakovas nepaisė geros moralės principų ir nebuvo ieškovei pagarbus ir lojalus. Įvertinus bylos medžiagą, ieškovės paaiškinimus, epizodinius atsakovo pasisakymus teismo posėdžių metu, teismas pripažįsta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir naudojo psichologinį smurtą prieš ją, žemino ieškovę, visais šiais veiksmais, taip pat daugybės administracinių pažeidimų darymu bei neprisidėjimu prie šeimos gerovės iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, pagarbos kitam sutuoktiniui, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos kitam sutuoktiniui pareigas, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 3 d., CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į ieškovės paskutinio teismo posėdžio metu pageidavimą, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė, o atsakovui paliktina santuokinė pavardė (CK 3.69 str.).

Ieškovė nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės prašo teismo priteisti jai 5000 Lt neturtinės žalos. Kaip ieškinyje nurodė ieškovei tai buvo pirma santuoka, ieškovė kiek galėdama rūpinosi ir mylėjo šeimą, o atsakovo nesirūpinimas šeimos gerove ir buitimi, jo neprognozuojamas elgesys sugriovė ieškovės viltis gyventi santuokoje ilgai, gražiai ir laimingai. Ieškovės teigimu dėl atsakovo naudoto smurto bei gyvenimo nuolatinėje įtampoje ir baimėje dėl neprognozuojamo sutuoktinio elgesio, dėl nuolatinių jos užgauliojimų ir žeminimo, kartojimo kokia ji bevertė, ji pasidarė baikšti, užsisklendusi, pradėjo sunkiai bendrauti su žmonėmis, jos gyvenimas virto pragaru (I t. 3, 41 b.l.). Dėl minėtų priežasčių ieškovė patyrė didelę moralinę traumą, pažeminimą, nepatogumų, didžiulių dvasinių išgyvenimų, kuriuos vertina 5000 Lt.

Dėl santuokos nutraukimo kaltam asmeniui prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui (CK 3.70 str. 2 d.). Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 str.). Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į sutuoktinio pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-128/2008).

Įvertinęs atsakovo elgesį, jo padarytus teisės pažeidimus, ieškovės išgyvenimus dėl sutuoktinio piktnaudžiavimo alkoholiu, psichologinio smurto ir dėl jo kaltės iširusios santuokos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, iš jo išieškoma daugybė baudų už administracinius teisės pažeidimus, ieškovei nepateikus įrodymų, kad dėl šių atsakovo veiksmų ieškovei žymiai pablogėjo sveikata, kad ji dėl to turėjo papildomų išlaidų, teismas pripažįsta kad šiuo atveju 1000 Lt neturtinės žalos suma kompensuotų ieškovės patirtą neturtinę žalą (CPK 185 str.).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau neprašo, kaltam dėl santuokos iširimui asmeniui išlaikymas nepriklauso (CK 3.72 str., 3.78 str.).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-18 nutartis c.b. Nr.3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui. Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių kreditorių interesus.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: gyvenamasis namas, u/n (duomenys neskelbtini), sandėlis, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, u/n (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (šulinys, tualetas, tvora), u/n (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), viso apie 46 720 Lt vidutinės rinkos vertės (pagal VĮ Registrų centro pažymėjimuose nurodytą šio turto vertę), taip pat automobiliai VW VENTO, v/n (duomenys neskelbtini) 100 litų vertės, ir VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) 500 litų vertės (I t. 10-15, 117-121 b.l.). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktinių yra nuomojamas iš valstybės (I t. 58 b.l.). Teismas neturi duomenų, kad Nekilnojamo turto registre būtų registruota daugiau statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Byloje nekyla ginčo dėl nekilnojamo ir kilnojamo turto padalijimo būdo, dėl šio turto verčių - ieškovė siūlo nekilnojamą turtą dalinti pusiau, panašios vertės automobilius siūlo padalinti tokiu būdu: VW VENTO priteisti ieškovei, o VW TRANSPORTER – atsakovui, nereikalaudama jokių kompensacijų. Atsakovas ir jo atstovas sutinka su tokiu turto padalijimo būdu.

CK 3.127 str. 3 d. numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktinių valdomas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę, jeigu galima taip padalinti. Kadangi ginčo tarp sutuoktinių dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo nėra, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), dalintinas sutuoktiniams natūra lygiomis dalimis po ½ dalį. Kadangi ginčo tarp sutuoktinių dėl kilnojamojo turto padalinimo būdo nėra, ieškovės vardu registruota transporto priemonė - VW VENTO, v/n (duomenys neskelbtini) priteistina ieškovei, o atsakovo vardu registruota transporto priemonė - VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) priteistina atsakovui. Ieškovė patvirtino, kad ji ir atsakovas kito dalintino turto neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Byloje nekyla ginčo dėl kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, AB „Swedbank“, antstolės V. Š. kontorai, antstolio A. L. kontorai ir antstolio R. K. kontorai pasidalijimo būdo po santuokos nutraukimo, be to ir patys kreditoriai neprieštarauja su ieškovės patikslintais ieškinio reikalavimais dėl prievolių kreditoriams.

Padalinant sutuoktinių nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), būtina išspręsti ir nuomojamo valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi šie statiniai, po sutuoktinių santuokos nutraukimo tolimesnį prievolių vykdymo būdą. Ieškovė, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos pastabas atitinkamai patikslino ieškinio reikalavimus, kad nebūtų pažeisti šio kreditoriaus interesai ir prašo teismo sutuoktinių prievoles pagal 2004 m. balandžio 19 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N29/04-0075 pripažinti bendra daline D. P. ir R. P. prievole (I t. 58, 92-96 b.l.). Teismas tenkina šį ieškovės ieškinio reikalavimą.

Ieškovė nurodė, kad pagal 1997 m. sausio 20 d. sutartį iš Lietuvos valstybinio komercinio banko (dabar Swedbank, AB sutartis Nr. T2H-20156-FO) pasiskolino 14 000 Lt gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, prievolės užtikrinimu atitinkamai 1997-01-20 Turto įkeitimo sutartimi Nr. 1 įkeičiant bankui šį gyvenamąjį namą su priklausiniais (I t. 17-22, 77-78 b.l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad paskolos likutis pagal šią sutartį yra 5174,40 Lt (I t. 4, 42 b.l.). Ieškovė prašo šią prievolę pripažinti bendra jungtine sutuoktinių prievole. Kad sutuoktinių prievolė išliktų solidari pagal šią sutartį prašo ir kreditorius Swedbank, AB. 2012-08-24 ieškovė D. P. su Swedbank, AB sudarė vartojamojo kredito sutartį Nr. 12-042519-GV (I t. 23-30 b.l.). Neišmokėta paskolos suma – 12217,68 Lt. Ieškovės teigimu šią paskolą jį ėmė savo poreikiams, todėl bankui skolinga asmeniškai, todėl teismo prašo pripažinti šią prievolę jos asmenine prievole. Kreditorius Swedbank, AB tam neprieštarauja. Šiuo atveju svarbus kreditoriaus Swedbank, AB sutikimas, kad tik viena D. P. toliau vykdytų įsipareigojimus bankui pagal vartojamojo kredito sutartį. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, į tai, kad kreditorius neprieštarauja ieškovės nurodomam kreditorinių įsipareigojimų padalijimo būdui, teismas šiuos abu ieškovės reikalavimus tenkina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas negali revizuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarimų, kur aiškiai nurodyta, iš ko priteista skola, baudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-398/2013, kt). Kaip patvirtino šalys ir patys antstoliai antstolės V. Š. kontoroje, antstolio A. L. kontoroje ir antstolio R. K. kontoroje vykdomi baudų valstybei išieškojimai iš atsakovo R. P. pagal įsiteisėjusius teismo nutarimus (I t. 32, 75, 83 b. l.), ir būtent atsakovas yra asmeniškai atsakingas už šias dėl jo kaltės atsiradusias skolas (baudas), todėl ieškovė pagrįstai prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole skolas antstolių kontoroms, su tuo sutinka antstoliai, be to tam neprieštarauja ir pats atsakovas. Atsižvelgiant į tai tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo R. P. skolinius įsipareigojimus kreditoriams antstolės V. Š. kontorai, antstolio A. L. kontorai ir antstolio R. K. kontorai asmeninėmis R. P. prievolėmis.

Ieškovė patvirtino, kad ji ir atsakovas kito kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė už ieškinio neturtinį reikalavimą sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio, už turtinį reikalavimą – 854,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p. 5 p.; I t. 7, 48 b.l.). Už atstovavimą ieškovė sumokėjo 1000 Lt, taip pat turėjo 146 Lt išlaidų už Registrų centro pažymas bei vidutinės rinkos vertės nustatymą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., I t. 49 b.l., II t. 22-25 b.l.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės (pagrindinis ieškinio reikalavimas), proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai (patenkinta 90 proc. reikalavimų), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 898 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, 900 Lt ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų, kurios teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, bei 131 Lt išlaidų už Registrų centro pažymas bei vidutinės rinkos vertės nustatymą, viso 1929 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovui buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba (I t. 129-130 b.l.). Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo nepateikė teismui jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai nėra spręstinas (CPK 98 str. 1 d., 178 str.).

Iš šalių proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, - iš ieškovės 3,27 Lt, iš atsakovo 29,50 Lt (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. P. (ikisantuokinė pavardė S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1991 m. spalio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. P. kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant sutuoktiniams tokias pavardes: ieškovei – S., atsakovui - P.

Priteisti ieškovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos bei 1929,00 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

½ dalį gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį sandėlio, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį ūkinio pastato, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

lengvąjį automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

½ dalį gyvenamojo namo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį sandėlio, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį ūkinio pastato, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

lengvąjį automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti bendra daline D. P. ir R. P. prievole Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2004 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N29/04-0075 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti solidaria sutuoktinių prievole Swedbank, AB pagal sutartį Nr. T2H-20156-FO nuo 1997 m. sausio 20 d. Paskolos sutarties sudarymo momento.

Pripažinti asmenine D. P. prievole Swedbank, AB pagal vartojamojo kredito sutartį Nr. 12-042519-GV.

Prievoles antstolės V. Š. kontorai, antstolio A. L. kontorai ir R. K. kontorai pripažinti atsakovo R. P. asmeninėmis prievolėmis.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. P. 29,50 Lt (dvidešimt devynis litus 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės D. P. 3,27 Lt (tris litus 27 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.