Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Rožėnienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. A. ir V. K. dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (trečiasis asmuo – biudžetinė įstaiga Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

16. Byloje pateiktas 2023 m. lapkričio 15 d. gimimo įrašas Nr. 106 patvirtina, kad atsakovai A. A. ir V. K. yra nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

17. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6814-913/2024 buvo išduotas leidimas paimti vaiką E. K. ir jo tėvų, t. y. atsakovų. Teismas nustatė, kad vaiko motinai A. A. buvo teikiamos socialinės paslaugos, kurios nedavė teigiamų rezultatų, motina piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir šios savo problemos neišsprendžia jau ilgą laiką, todėl negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku tiek dėl galimai savo psichologinės sveikatos, tiek dėl priklausomybės nuo alkoholio, ir tokiu būdu neužtikrina vaikui saugios aplinkos. Berniuko tėvas V. K. nedalyvauja jo gyvenime, su vaiku nesusitinka, yra nusišalinęs, nes gyvena užsienio valstybėje. Teismas konstatavo, kad vaiko aplinka, kurioje pastarasis auga, daro žalą vaiko fiziniam ir emociniam vystymuisi ir saugumui, todėl išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką E. K. iš jo motinos A. A. ir tėvo V. K..

18. Anykščių rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu „Dėl laikinosios globos nustatymo E. K.“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta be tėvų globos likusiam nepilnamečiui E. K. laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta biudžetinė įstaiga Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.

19. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovų A. A. ir V. K. tėvų valdžią dėl to, kad vaiko tėvas V. K. yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, o motina A. A. dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir sūnaus nepriežiūros prarado teisę auginti ir prižiūrėti sūnų pati, o berniuką paėmus iš šeimos, nesiėmė visų veiksmų, kad vaikas jai būtų grąžintas. Mama sūnaus gyvenime dalyvauja epizodiškai. Po teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį E. K., atsakovės šeimai buvo toliau taikoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos, tačiau teigiamų pokyčio neįvyko. A. A. nesprendžia alkoholio priklausomybės problemos iš esmės, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nesistengia susirasti darbo, kad gautų stabiliais pajamas. Nuo šalių vaiko paėmimo iš šeimos momento iki ieškinio dėl tėvystės teisių apribojimo momento atsakovai nesugebėjo įrodyti esantys pajėgūs tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, sukurti jam saugios aplinkos augti ir vystytis.

20. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

21. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

22. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius kiekvieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Dėl reikalavimo apriboti atsakovo V. K. tėvo valdžią

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas V. K. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, gyvena užsienyje, savo nepilnamečiu sūnumi nesirūpina. Atsakovas po 2024 m. rugpjūčio 1 d. teismo procesinio sprendimo, kuriuo leista paimti vaiką iš tėvų, savo sūnumi nepasirūpino, išlaikymo neteikė ir nebendravo, tėvo pareigą yra perleidęs laikinajai globėjai. Per visą laikinosios globos laikotarpį (daugiau nei vienerius metus) atsakovas nedėjo aktyvių veiksmų, kad susigrąžintų vaiką į savo šeimą. Taip pat, sūnui būnant pas laikiną globėją, atsakovas su vaiku nebendravo – nors jo pageidavimu buvo sukurta vaizdo pokalbių grupė per Messenger programą vyras vos vieną kartą 2024 rugpjūčio mėn. bendravo vaizdu su savo sūnumi. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad E. K. jokio emocinio ryšio su savo tėčiu neturi. Be to, ir pats atsakovas savo atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškinio reikalavimu dėl neterminuoto tėvo valdžios jam apribojimo, pripažino negalintis pasirūpinti vaiku.

25. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis šio sprendimo 20–23 punktuose išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į siekį užtikrinti geriausius vaiko interesus, konstatuotina, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auginti ir auklėti sūnų E. K., juo visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam neterminuotai apribotina tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu.

Dėl reikalavimo apriboti atsakovės A. A. motinos valdžią

26. Kaip matyti iš 2024 m. liepos 7 d. Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į tai, kad motina dėl girtumo negali pasirūpinti vaikui (nustatytas 1,61 prom. girtumas), tėvas išvykęs į užsienį, E. K. nuo 2024 m. liepos 7 d. apgyvendintas pas Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčią globotoją.

27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. šeimai atvejo vadyba buvo taikyta nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki šiol. Nors vaiko motinai teikiama pagalba, tačiau per visą pagalbos teikimo laikotarpį teigiamų pokyčių nėra. Nors, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, 2025 m. balandžio 2–16 d. atsakovė dėl priklausomybės alkoholiui gydėsi (duomenys neskelbtini), byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad moteris nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti sūnų.

28. Moters motyvacijos priimti pagalbą stoką liudija 2025 m. balandžio 24 d. atvejo vadybos posėdžio metu užfiksuoti duomenys: nurodoma, kad moters susitikimai su socialine darbuotoja darbui su šeima yra epizodiški, nes moteriai nuolat keičiasi planai ir suplanuoti susitikimai dažniausiai neįvyksta; posėdžio metu išreiškus pastebėjimus, kad A. A. nevykdo pagalbas plane aptartų priemonių, moteris sureagavo audringai teigdama, kad tai yra rekomendacijos, o rekomendacijų vykdymas nėra privalomas. Socialinė darbuotoja darbui su šeima posėdžio metu paaiškino, kad nors motyvuojama socialinio darbuotojo moteris užsiregistruoja pas specialistus, tačiau paskirtu laiku nenuvyksta, priklausomybių konsultanto paslaugomis nesinaudojo, duomenų, kad moteris lankytųsi anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, neturi. Socialinės paslaugos teikiamos epizodiškai, nes moteris nėra motyvuota priimti pagalbą, nevykdo susitarimų, nerodo iniciatyvos pokyčiams. Siekiant sūnų susigrąžinti į šeimą, paslaugų teikimo laikotarpiu, A. A. šeimoje pokyčių ir moters pastangų nėra fiksuota. Pastarąją išvadą atvejo vadybos posėdžio metu patvirtino ir Tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Anykščių rajone vyriausiasis specialistas, kuris taip pat nurodė, atsakovė nebendrauja su pagalbą teikiančiais specialistais, bendravimas su sūnumi taip pat yra epizodiškas, nesirūpina vaiku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovė savo atsiliepime į ieškinį teigė lankanti anoniminių alkoholikų grupę, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Taip pat moteris atsiliepime teigė, kad lankėsi pas psichologus ir psichiatrus ir nurodė vėliau pateiksianti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau bylos nagrinėjimo metu tokių įrodymų teismui nepateikė.

29. Utenos rajono socialinių paslaugo centro 2025 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. SŽ-1604 nurodyta, kad atsakovė neatvyko į 2025 m. rugsėjo 11 d. organizuotą atvejo vadybos posėdį (prieš posėdį sms žinute informavo apie savo neatvykimą). Kitas atvejo vadybos posėdis organizuotas po 10 darbo dienų (numatyta posėdžio data 2025 m. rugsėjo 25 d.), apie planuojamą posėdį moteris informuota sms žinute, 2025 m. rugsėjo 25 d. susitarta dėl posėdžio laiko ir organizuojamo susitikimo su sūnumi, tačiau A. A. į posėdį ir į susitikimą su sūnumi neatvyko. Posėdžio metu moteriai buvo skambinta 3 kartus, parašytos dvi sms žinutės, tačiau abonentas buvo nepasiekiamas. Pataruoju metu moteris su socialiniu darbuotoju nebendrauja ir nebendradarbiauja, pagalbos plane numatytų veiklų neįgyvendina arba įgyvendina tik iš dalies. Atsakovė A. A. neatvyko į paskutinius 4 susitikimus su sūnumi: 2025 m. rugpjūčio 21 d. (neinformavo, kad neatvyks), 2025 m. rugsėjo 1 d. (su A. A. telefonu susisiekti nepavyko, moteris neperskambino, į siųstas žinutes neatsakė), 2025 m. rugsėjo 11 d. (apie neatvykimą informavo likus mažiau nei valandai iki susitikimo), 2025 m. rugsėjo 25 d. į susitikimą su sūnumi neatvyko. Utenos rajono socialinių paslaugo centras nurodo, kad atsakovė niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, dažnai keičia gyvenimo partnerius, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos. Teikiant paslaugas A. A., norimų ir teigiamų rezultatų pasiekti nepavyksta. Moteris nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą, priimti, siūlomą pagalbą.

30. Aptartas atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas motinos pareigų įgyvendinimas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė neturi stipraus emocinio ryšio su vaiku, vaikas yra prisirišęs prie laikinos globėjos ir, tikėtina, dėl savo amžiaus net nesupranta, kad atsakovė yra jo mama. Tai patvirtina ne tik Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro globos koordinatorės paaiškinimai, duoti 2025 m. balandžio 24 d. atvejo vadybos posėdžio metu, Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro 2025 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 8GD-3486 pateikta informacija – emocinio ryšio su vaiku nebuvimą iš esmės pripažino ir pati atsakovė savo atsiliepime į ieškinį.

31. Tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Pabrėžtina, kad tėvų ilgai trunkančiu savo asmeninių problemų sprendimu negali būti paneigtos vaikų teisės į vaikystę, į fiziškai ir emociškai saugią aplinką, kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jų raidai.

32. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė yra pakankamai ilgą laiką visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio sūnaus auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jam tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jo poreikius atitinkančios gyvenamosios aplinkos, kartu negyvena, neteikia išlaikymo, nesiekia susigrąžinti vaiko, sukurti su juo ryšio, tinkamai nesidomi vaiku. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, teismo posėdžio metu duotais byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog atsakovė savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė. Atsakovė nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų susigrąžinant vaiką į šeimą. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog atsakovė nėra suinteresuota vaiko susigrąžinimu. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti, netinkamas motinos elgesys trunka jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui.

33. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis šio sprendimo 20–23 punktuose išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į siekį užtikrinti geriausius vaiko interesus, konstatuotina, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas auginti ir auklėti sūnų E. K., juo visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai neterminuotai apribotina motinos valdžia sūnaus atžvilgiu.

Dėl tėvų valdžios apribojimo pasekmių

34. Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

35. Taip pat atsakovams paaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

36. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

38. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis CPK 406 straipsnio 2 dalimi, 407 straipsniu, nustatytina nepilnamečio E. K. gyvenamoji vieta.

39. Ieškovė prašo E. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti biudžetinėje įstaigoje Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu „Dėl laikinosios globos nustatymo E. K.“ (duomenys neskelbtini) nustatyta be tėvų globos likusiam nepilnamečiui E. K. laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta biudžetinė įstaiga Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras. Iš 2025 m. vasario 7 d. globojamo vaiko aplankymo akto Nr. 8GVA-32 matyti, kad vaiko E. K. poreikius laikinasis globėjas tenkina pilnai, tinkamai rūpinamasi vaiko sveikata, priežiūra, tinkamos aplinkos sudarymu. Vaikas dėl savo amžiaus išreikšti nuomonės negali.

41. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad nepilnametis E. K. laikinai gyvena su biudžetinės įstaigos Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro laikinąja globėja, kur jam yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, juo tinkamai rūpinamasi ir prižiūrima, todėl iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko E. K. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, įsiteisėjimo, nepilnamečio E. K. gyvenamoji vieta nustatytina biudžetinėje įstaigoje Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.

Dėl išlaikymo priteisimo

42. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaiką nuo jų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

43. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 300 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo laikinosios globos nustatymo momento iki vaiko pilnametystės.

44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Minimalios mėnesinės algos dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius (2024 m. – 924 Eur arba apie 708 Eur atskaičius mokesčius)). Byloje ieškovė neįrodinėjo didesnių išlaidų, patiriamų nepilnamečio vaiko išlaikymui.

45. Pažymėtina, kad nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

46. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

47. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai kitų išlaikytinių neturi, yra darbingi. Nekilnojamojo turto registro ir Kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad atsakovai neturi Lietuvos Respublikoje registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas V. K. gyvena užsienyje ir jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nors, kaip nurodė jo atstovė teismo posėdyje, jis buvo ne kartą informuotas apie būtinybę pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Paminėtina ir tai, kad teismas parengiamajame teismo posėdyje neperėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, taip sudarydamas papildomą galimybę atsakovams pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, tačiau atsakovas vis tiek jokių duomenų, patvirtinančių jo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl jo turtinės padėties, nepateikė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas V. K. Lietuvoje nedirba, tačiau tai yra savaime suprantama, nes jis gyvena užsienyje, ir kaip pats nurodė atsiliepime, ten užsiima individualia veikla. Taigi, duomenų apie atsakovo V. K. pajamas byloje nepateikta. Sodros informacinės sistemos duomenimis, atsakovė A. A. nedirba, kaip minėta, registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Užimtumo Tarnybos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ji 2025 m. kovo mėn. du kartus atsisakė siūlomo darbo, vieną iš jų – be pateisinamos priežasties.

48. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje priteistinas minimalus orientacinis išlaikymo dydis, atsakovai neturi kitų išlaikytinių nepilnamečių vaikų, jų darbingumas nėra ribotas, įvertinus nepilnamečio vaiko E. K. amžių, sveikatą ir poreikius, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš kiekvieno atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, įstatymai suteikia teisę šalims kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

49. Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, o iki ieškinio pareiškimo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, bei į tai, kad atsakovai vaikui nuo laikinosios globos nustatymo dienos neteikė jokio išlaikymo vaikui, teismas iš kiekvieno atsakovo priteisia išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gegužės 21 d.), o už laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo (2024 m. rugpjūčio 8 d.) iki ieškinio pateikimo priteisia išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius ir 13 dienų, t. y. 9,4 mėnesio iš kiekvieno atsakovo, t. y. viso po 2 820 Eur (300 x 9,4) (CK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

50. Vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaikų laikinajam globėjui (CK 3.275 straipsnis).

51. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. Šalys šioje byloje yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14–15 punktai).

53. Nagrinėjant bylą susidarė 16,53 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi viso iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą priteistina po 8,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406–407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 820 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 820 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Iki teismo sprendimo dėl E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinių globėjų paskyrimo įsiteisėjimo, E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti biudžetinėje įstaigoje Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.

Skirti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise biudžetinę įstaigą Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą, juridinio asmens kodas 190984532.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,26 Eur (aštuonis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, nurodant įmokos kodą – 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,26 Eur (aštuonis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, nurodant įmokos kodą – 5662).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinės bylos dėl nepilnamečio vaiko E. K. nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo, iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.