Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1366-112/2012 pagal pareiškėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Betogama“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios įmonės finansiniai reikalavimai.

2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, gavus pareiškėjo kreditorėiaus UAB „Jumps“ atskirąjį skundą, panaikinta 2012-04-30 nutarties dalis ir ginčijami BUAB „Betogama“ kreditorių kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“, T. A., UAB „Eksimeta“, UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir UAB „Karpis“ finansiniai reikalavimai perduoti nagrinėti žodinio proceso tvarka.

BUAB „Betogama“ bankroto administratorius, prašydamas teismo patvirtinti įmonės kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir UAB „Eksimeta“ 3 659 988,16 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, pateikė pranešimą dėl UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo UAB „Betogama“ bankroto byloje ir nurodė, kad tarp UAB „Eksimeta“ ir UAB „Betogama“ buvo sudaryta apsaugos, paskolos sutartys, pagal kurias susidarė 3 659 988,16 Lt kreditorinis įsiskolinimas, bei pridėjo jį pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2011 m. vasario 18 d. tarpusavio susitarimas dėl trišalio skolų užskaitymo, sudarytas tarp susijusių asmenų UAB „Eksimeta“, UAB „Betogama“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ įrodo, kad UAB „Eksimeta“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Betogama“ realiai buvo 841 517,75 Lt. Šiame akte, kuris yra surašytas po sutarčių sudarymo ir po išrašytų sąskaitų, yra aiškiai konstatuota, kad prieš šį aktą, t. y. iki 2011 vasario 18 d., UAB „Eksimeta“ turėjo į UAB „Betogama“ 841 517,75 Lt reikalavimo teisę, o po jo pasirašymo 630 669,91 Lt reikalavimo teisę. Nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nevertino šio įrodymo ir patvirtino nepagrįsto dydžio UAB „Eksimeta“ kreditorinį reikalavimą.Šioje byloje UAB „Eksimeta“, būdama BUAB „Betogama“ akcininku, iš tikrųjų investavo lėšas, o ne paskolino, todėl šios sumos nėra konstatuojamos skolų įskaitymo akte bei nebuvo prašoma jas grąžinti. Dėl šios priežasties investicijos negalima laikyti paskola ir jos tvirtinti kaip kreditorinio reikalavimo, ką nepagrįstai skundžiama nutartimi padarė pirmosios instancijos teismas.Teismas klaidingai nutartyje nurodo, kad pareiškėjas privalo ginčyti galimai bankrutuojančios įmonės interesus pažeidžiančius sandorius, nes pagal ĮBĮ 20 str. tai yra bankroto administratoriaus, o ne pareiškėjo pareiga. Be to, pažymėtina, kad šią bankroto administratoriaus pareigą sustiprina tai, kad BUAB „Betogama“ atveju galima įžvelgti tyčinio bankroto požymių. Pirmosios instancijos teismas klausimo dėl tyčinio bankroto nenagrinėjo ir į šias aplinkybes neatsižvelgė.Iš pareiškėjo nebuvo galima priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes pareiškėjas nebuvo bylos šalimi, o tik kreditoriumi, nes pareiškėjo skundas buvo jau patenkintas, kadangi teismas netinkamai patvirtino kreditorinius reikalavimus netirdamas įrodymų, nes pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas už tai, kad domisi BUAB „Betogama“ bankroto bylos eiga ir kreditorių teisių užtikrinimu. Be to, pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia teisės norma yra grindžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pareiškėjo.Pareiškėjas pateikė Klaipėdos apygardos teismui 2012 m. rugpjūčio 20 d. prašymą dėl UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bylos sustabdymo ir prašė bylą sustabdyti iki tol, kol bus priimtas sprendimas susijusioje byloje dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Pareiškėjas nurodė, kad nesustabdžius šios bylos iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1547-1121/2012, gali susidaryti situacija, kad teismo sprendimai prieštaraus vienas kitam – vienoje byloje bus patvirtintas finansinis reikalavimas sutarties pagrindu, kuri kitoje byloje bus pripažinta apsimestiniu sandoriu. Nepaisant to, teismas nesustabdė šios civilinės bylos ir išnagrinėjo UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą.

Kreditoriaus UAB „Eksimeta“ kreditorinis reikalavimas susidarė iš dviejų dalių: pirmoji kreditorinio reikalavimo dalis kyla iš 2007 m. gegužės 1 d. atlygintinių paslaugų sutarties ir 2009 m. rugsėjo 1 d. susitarimo Nr. 1 dėl atlygintinų paslaugų sutarties pakeitimo, antroji – iš 2007 m. vasario 21 d. paskolos sutarties ir 2010 m. balandžio 1 d. susitarimo Nr. 1 dėl paskolos sutarties pakeitimo. Tuo tarpu 2011 m. vasario 18 d. tarpusavio susitarime dėl trišalio skolų užskaitymo buvo nurodyta tik UAB „Betogama“ skola UAB „Eksimeta“ už apsaugos paslaugas pagal 2007 m. gegužės 1 d. atlygintinų paslaugų sutartį ir 2009 m. rugsėjo 1 d. susitarimą Nr. 1 dėl atlygintinų paslaugų sutarties pakeitimo. Taigi apeliantas neįvertino antrosios kreditorinio reikalavimo dalies, todėl nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai patvirtino per didelio dydžio UAB „Eksimeta“ kreditorinį reikalavimą, nepaisydamas 2011 m. vasario 18 d. tarpusavio susitarimo dėl trišalio skolų užskaitymo. Be to, susitarime dėl įskaitymo užtenka nurodyti tik tuos reikalavimus, kurie yra įskaitomi, o kitų kreditoriaus reikalavimų nenurodymas nereiškia, kad šie reikalavimai neegzistuoja ir jų kreditorius atsisako.UAB „Eksimeta“, investavusi į UAB „Betogama“ ir suteikusi šiai paskolą, neprarado galimybės šios paskolos susigrąžinti, kad ir kaip šią paskolą bevadinti. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad investuotojas, palyginus su kitais kreditoriais, neturi teisės reikalauti grąžinti investuotas lėšas, o nagrinėjamoje byloje – reikalauti patvirtinti investuotą sumą atitinkantį kreditorinį reikalavimą. Pažymėtina, kad atskirąjį skundą pasirašė advokatas, kuriam turėjo būti žinomos minėtos aplinkybės, todėl vertintina, kad apeliantas teikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą bei tai žinojo, kas lemia, kad jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir kad jam turi būti paskirta įstatyme nustatyta bauda.Apelianto teiginiai apie tyčinį UAB „Betogama“ bankrotą yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, net jei UAB „Betogama“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, tai nedarytų įtakos UAB „Eksimeta“ kreditoriniam reikalavimui į BUAB „Betogama“ pagal 2007 m. gegužės 1 d. atlygintinių paslaugų sutartį ar 2007 m. vasario 21 d. paskolos sutartį.Teismo procesas dėl UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo į BUAB „Betogama“ tvirtinimo buvo inicijuotas apelianto, t. y. būtent apeliantas nesutiko su UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo dydžiu. UAB „Eksimeta“ turėjo ruoštis teisminiam procesui, samdytis advokatą bei papildomai suruošti dokumentus. Pirmosios instancijos nutartis buvo priimta UAB „Eksimeta“ naudai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto UAB „Eksimeta“ priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Apelianto ieškiniai kitose bylose neturi ir negali turėti įtakos kreditorinių reikalavimų tvirtinimui, kuomet nėra ginčijami patys sandoriai, iš kurių yra kildinami kreditoriniai reikalavimai. Skunde minimu ieškiniu apeliantas neginčija nei 2007 m. gegužės 1 d. atlygintinių paslaugų sutarties, nei 2007 m. vasario 21 d. paskolos sutarties, o reikalauja savo kreditorinio reikalavimo sumą priteisti iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ bei subsidiariai iš UAB „Eksimeta“ ir buvusio UAB „Betogama“ vadovo T. A.. Taigi apelianto ieškinio patenkinimas turės įtakos tik jo paties UAB „Betogama“ kreditoriaus statusui, o ne kitiems BUAB „Betogama“ kreditoriams ar jų reikalavimų dydžiui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė nagrinėjamos bylos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas turi vykti operatyviai, būtų tikslingiau stabdyti kitą apelianto inicijuotą negu nagrinėjamą bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2011 m. vasario 18 d. tarpusavio susitarimo dėl trišalio skolų užskaitymo, kuris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų UAB „Eksimeta“, UAB „Betogama“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“. Pažymi, kad minėtame susitarime yra aiškiai nurodyta, jog iki 2011 vasario 18 d., UAB „Eksimeta“ turėjo į UAB „Betogama“ 841 517,75 Lt reikalavimo teisę, o po jo pasirašymo 630 669,91 Lt reikalavimo teisę. Apelianto nuomone, tai pagrindžia jo poziciją, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino nepagrįsto dydžio UAB „Eksimeta“ kreditorinį reikalavimą. Visų pirma, vertinant šio apelianto argumento pagrįstumą, sutiktina su kreditoriaus UAB „Eksimeta“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, jog įskaitant priešpriešinius vienarūšius tarpusavio reikalavimus nebūtina nurodyti visų turimų kreditoriaus reikalavimų skolininkui, o pakanka nurodyti reikalavimus, kurie yra įskaitomi. Minėtame tarpusavio skolų užskaitymo susitarime UAB „Eksimeta“ nurodė UAB „Betogama“ įsiskolinimą, kuris susidarė iš 2007 m. vasario 21 d. paskolos sutarties palūkanų už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki tarpusavio skolos užskaitymo susitarimo sudarymo ir iš mokėjimų pagal 2007 m. gegužės 1 d. atlygintinų paslaugų sutartį už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki tarpusavio skolos užskaitymo susitarimo sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad įskaityta skola nebuvo įtraukta į UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo dydį. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į minėtą tarpusavio skolos užskaitymo susitarimą ir nepatvirtino nepagrįstai per didelio UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo UAB „Betogama“ bankroto byloje. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad vertinamas apelianto argumentas yra nepagrįstas.

Apeliantas mano, kad 2007 m. vasario 21 d. paskolos sutartimi UAB „Eksimeta“, kaip UAB „Betogama“ akcininkas, investavo į įmonę. Vertina, kad UAB „Eksimeta“ neturi teisinio pagrindo susigrąžinti savo investicijų ir būti UAB „Betogama“ kreditoriumi. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina. UAB „Eksimeta“, investavusi į UAB „Betogama“ ir suteikusi jam paskolą, neprarado galimybės šios paskolos susigrąžini. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo UAB „Eksimeta“, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 str. 3 d. numatyta, kad investavimas yra investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti. Tai reiškia, kad, UAB „Eksimeta“ investavus į UAB „Betogama“ pagal 2007 m. vasario 21 d. paskolos sutartį, jis neprarado savo kreditoriaus reikalavimo teisės, t. y. UAB „Eksimeta“ kreditoriaus statusas yra lygiai toks pats kaip ir kitų UAB „Betogama“ kreditorių statusas. Dėl šių priežasčių minėtas apelianto argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, kad, esant tyčiniam bankrotui, bankroto administratorius privalo aktyviai tikrinti ir ginčyti sandorius. Mano, kad teismas klaidingai skundžiamoje nutartyje nurodo, kad pareiškėjas privalo ginčyti bankrutuojančios įmonės interesus bei tyčinį bankrotą sąlygojusius sandorius, nes tai yra bankroto administratoriaus pareiga. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino klausimo dėl tyčinio bankroto. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto pozicija. Visų pirma, nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, o ne klausimas dėl UAB „Betogama“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pareigos nustatinėti tyčinio bankroto požymių ir spręsti klausimo dėl UAB „Betogama“ pripažinimo tyčiniu. Antra, sutiktina, kad bankrutuojančios įmonės interesus bei tyčinį bankrotą sąlygojusius sandorius pareiga ginčyti tenka bankroto administratoriui. Nagrinėjamu atveju sandorius, kuriuos apeliantas laiko pažeidžiančiais UAB „Betogama“ interesus, bankroto administratorius įvertino kaip teisėtus, todėl jų neginčijo. Visgi teisė ginčyti įmonės sandorius nėra atimta UAB „Betogama“ kreditoriams, jei jie mano, kad minėti sandoriai pažeidžia įmonės ir jų interesus, tačiau bankroto administratorius jų neginčija. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, jei apeliantas mano, jog paskolos ir atlygintinų paslaugos sutartys pažeidžia UAB „Betogama“ interesus, jis turėjo teisę siekti jų nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančiomis.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo UAB „Eksimeta“ naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, skirtas advokato pagalbai apmokėti. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog būtent apeliantas inicijavo teismo procesą dėl UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo į BUAB „Betogama“ tvirtinimo, t. y. būtent apeliantas nesutiko su UAB „Eksimeta“ kreditorinio reikalavimo dydžiu. Taigi apeliantas tapo bylos šalimi. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos nutartis buvo priimta UAB „Eksimeta“ naudai. UAB „Eksimeta“ turėjo ruoštis teisminiam procesui, samdytis advokatą bei papildomai suruošti dokumentus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto UAB „Eksimeta“ naudai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą dėl Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-656-112/2013, kurioje apeliantas prašo pripažinti apsimestiniais sandorius, kurių pagrindu buvo patvirtintas UAB „Eksimeta“ kreditorinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą, nes, visų pirma, tai neatitiktų bankroto proceso operatyvumo principo, o antra, apeliantas neįrodė minėtų bylų prejudicinio ryšio. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 26 str. 1 d. kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Dėl šios priežasties, net ir patenkinus apelianto ieškinį Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-656-112/2013, apelianto, kitų UAB „Betogama“ kreditorių bei pačios įmonės interesai nenukentės.

Kreditorius UAB „Eksimeta“ atsiliepimu prašo paskirti baudą apeliantui už aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą teismui. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas pateikdamas atskirąjį skundą pagrįstai realizavo savo teisę į apeliaciją. Pagrįstas teisės į apeliaciją realizavimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad nėra pagrindo skirti baudą apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.