Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-706-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-21Marijampolės apylinkės teismas
  2. T-17-443/2016Nutartis · 2016-03-04Marijampolės apylinkės teismas
  3. T-43-443/2016Nutartis · 2016-04-28Marijampolės apylinkės teismas
  4. T-53-443/2016Nutartis · 2016-06-02Marijampolės apylinkės teismas
  5. T-505-840/2017Nutartis · 2017-07-26Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-23Kauno apygardos teismas
  7. T-896-753/2017Nutartis · 2017-12-14Kauno apylinkės teismas
  8. T-867-753/2018Nutartis · 2018-04-24Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-23
Bylos Nr.
1S-706-290/2017
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00721-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Evaldas Gražys
Nuteistasis
L. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-706-290/2017
Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00721-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 91-159 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. P.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. P. nuteistas 2015 m. gruodžio 23 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu - laivės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 20 MGL dydžio bauda. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 1 mėnesiui ir 20 MGL dydžio baudą. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta 4 MGL dydžio bauda pakeista 2 paromis arešto. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 1 mėnesio ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 26 d., o pabaiga - 2020 m. vasario 27 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2 metai 8 mėnesiai ir 5 dienos.Komisija 2017 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 91-159 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistojo L. P. elgesys ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis L. P. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde jis nurodė, kad psichologo išvada dėl jo probleminės srities – alkoholio neteisinga, kadangi su psichologu turėjo tik vieną kontaktą ir mano, kad vien iš to negalima daryti išvadų apie jį. Be to šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose, savaitgaliais yra išleidžiamas į namus trumpalaikiams pasimatymams, o šios aplinkybės rodo, kad jis jau yra pasiruošęs integruotis į visuomenę. Nors praeityje yra teistas ir buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau šiuo metu jau suprato neigiamas nusikalstamo elgesio pasekmes, nori dirbti, integruotis į visuomenę ir padėti savo šeimos nariams.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo L. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą L. P. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, atlikus nuteistojo L. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 62 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, įvertinus dar ir tai, kad jis siekia lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nuteistasis skunde argumentuoja, kad psichologo išvada dėl jo probleminės srities – alkoholio yra neteisinga, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip kriminogeninis veiksnys skatinantis pakartotinį nusikalstamumą, alkoholio vartojimas nėra išskirtas, tokiu būdu nei socialinio tyrimo išvadoje, nei pirmos instancijos teismo nutartyje, alkoholio vartojimas nėra išskirtas kaip esminė aplinkybė, neleidžianti taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, priešingai nei tai supranta apeliantas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinama nuteistojo elgesio korekcija visu laisvės atėmimo laikotarpiu, neišskiriant atskirų aplinkybių. Sutinkamai su 2017 m. birželio 21 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami L. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kas aukštesniojo teismo vertinimu, gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, turi kelis artimus draugus, yra patenkintas savimi, t. y. tuo, kokia asmenybė jis yra, savivertė aukštesnė už vidutinę. L. P. yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių, pripažįsta, kad konfliktines situacijas ne visada pavyksta spręsti konstruktyviai, gali reaguoti impulsyviai. Pats nuteistasis teigia, jog niekada nėra naudojęs fizinės agresijos ar grasinęs smurto panaudojimu ar jį naudojęs siekdamas naudos sau ar kitų asmenų paklusimo, tačiau tam tikrose situacijose gali prarasti savitvardą ir naudoti fizinę agresiją, ypač tada kai reikia apginti save. Šiuo metu geba atpažinti problemines sritis, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to kaip pats prie jos atsiradimo prisidėjo yra prieštaravimų, pastarąjį nusikaltimą, dėl kurio padarymo atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė panaudojęs fizinę agresiją, praradęs savikontrolę iš savanaudiškų paskatų, dabartinis nuteistojo fizinės agresijos atvejo panaudojimas atskleidžia, kad jis nepilnai supranta savo veiksmų sukeliamas pasekmes ir tam tikrais atvejais negeba savęs kontroliuoti. Spręsdamas problemas koncentruojasi tik ties pozityviomis pasekmėmis, galimas neigiamas pasekmes yra linkęs sumenkinti. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad L. P. ankščiau teistas net 10 kartų ir nors nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, sunkumas bei įvykdymo aplinkybės negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjamu atveju, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, L. P. įvykdyti nusikaltimai tik sunkėja, konkretaus nusikaltimų modelio nėra. Šių duomenų visumoje vertinant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. P. ne visuomet atpažįsta savo problemas bei stengiasi jas spręsti tinkamai, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Pats nuteistasis teigia, kad nusikalsdavo ,,pagautas momento“ ir nors šiuo metu jis kelia sau realius bei įgyvendinamus ateities planus, vis dėlto tam tikrose situacijose yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kas skatina kartoti tas pačias klaidas. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jam keliamų rėžimo sąlygų nesilaikė ir jas pažeidė, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į teismo jam parodytą pasitikėjimą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo požiūris yra pasikeitęs, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį bei leidžiančius teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra.Pritariant pirmosios instancijos teismui, apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba valstybinėje įmonėje ,,Mūsų amatai“, jo socialiniai ryšiai yra geri, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Ir nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu yra skatintas tris kartus, tai tik parodo, kad L. P. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis laisvės atlikimo bausmę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nuo 2017 m. gegužės 4 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir tokiu būdu jam jau yra išreikštas didesnis pasitikėjimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė 62 balai, o teismo vertinimu nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bylos duomenų kontekste, nėra pakankama, todėl sutinkamai su aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, aptartos aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo L. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Evaldas GražysJurgis KiškisValdas Vitunskas