Kauno apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

6) Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams;

7) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;

8) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui;

9) Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių;

10) Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nusprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir T. L. paskirta galutinė subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2, 5, 7, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant T. L. gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti arba mokytis, registruotis užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus gydytojo leidimu);

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. L. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėta 3 metams, T. L. įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti, mokytis ar registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmė neatlikta,

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ir sumažinta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudodamas apgaule išvengė turtinės prievolės už suteiktas paslaugas ir prekes, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tikslu apgaule išvengti turtinės prievolės už įgyjamas prekes ir paslaugas, neteisėtai panaudodamas R. N. asmens duomenis, t. y. vardą, pavardę ir asmens kodą, be R. N. žinios ir sutikimo, šio vardu sudarė su AS TV Play Baltics „HOME3“ paslaugų užsakymo, televizoriaus „Samsung 43UHD 4K Smart TV“ ir „WiFi“ maršrutizatoriaus išsimokėtinai įsigijimo sutartis, kuriose pasirašydamas R. N. vardu, suklastojo tikrus dokumentus – AS TV Play Baltics „HOME3“ paslaugų užsakymo, televizoriaus „Samsung 43UHD 4K Smart TV“ ir „WiFi“ maršrutizatoriaus išsimokėtinai įsigijimo sutartis Nr. 5246466, Nr. 5246601 ir Nr. 5246720, pagal kurias turėjo mokėti nustatytą mėnesinį mokestį už teikiamas paslaugas ir prekę, tuo suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės už 3000 eurų.

Šiais veiksmais T. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino iš dalies ir teismo posėdžio metu parodė, kad nuotolinių sutarčių su jokiais kreditoriais nesudarė, taip pat nesinaudojo R. N. dokumentais. Jis tik priėmė iš kurjerio prekes ir pasirašė ant sutarčių I. N. prašymu, nes pristatant prekes jos nebūdavo namuose. Su R. N. žmona I. N. (I. Š.) susipažino kalėjime. Jis ir I. buvo draugai, jis kartais saugodavo jos vaiką. Sutarties pasirašymo dieną ji buvo išvykusi, sakė, kad jeigu atvyks kurjeris, jis pasirašytų, tai jis ir pasirašė. Jis pats tų televizorių neėmė, jam jų nereikėjo. I. jam buvo sakiusi, kad prekės užsakytos jos vardu. Kurjeris perduodant dėžes, iš jo dokumento neprašė. Jam I. sakė, kad jos vyras užsiregistravo prekėms. Nežino, ar tuo metu, kai jis pasirašinėjo ant sutarčių, ji gyveno su R. N., nes ji ten su daug kuo gyveno. Sutartis jis pasirašinėjo (duomenys neskelbtini)., kur tuo metu ji gyveno su savo vaiku ir dar kažkuo. Tai buvo kelis kartus. I. el. pašto adreso jis nežino, jos dokumentų taip pat neturi, asmens duomenų jokių nežino. Jis pristatytus daiktus priėmė iš kurjerio ir juos paliko namuose, padėjo koridoriuje. Kai ji grįžo, jis išėjo namo. Kai vėl ateidavo, jam I. sakydavo, kad daiktus atidavė vyrui. Kai I. nusižudė, jis dar kelias dienas važiuodavo į jos namus, tačiau iš ten jokio daikto neėmė. Galėjo būti, kad ji sutartį sudarė prieš mirtį, o daiktus kurjeris atvežė jau po kelių dienų, po jos mirties. I. bute jis buvo po jos mirties, su vaiku padėjo jos mamai. Gali būti, kad pasirašė už daiktus praėjus 4 dienoms po I. mirties. Ką rašyti ant sutarties, pasakydavo kurjeris. Jis rašė „R. N.“, nes I. prašė, kad jis pasirašytų jos vyro vardu. Pripažįsta, kad pasirašė sutartis, bet jų nesudarinėjo, tų daiktų neįgijo. Jis sutarčių nesudarė, tik jas priėmė ir pasirašė. Iš to jokios naudos negavo.

Iš HOME3 sutarties specialiųjų sąlygų Nr. 5246720 matyti, kad 2019 m. gruodžio 18 d. R. N., gyv. (duomenys neskelbtini), kontaktinis judriojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo paslaugą „Namai su internetu“ ir papildomą įrangą – Samsung 43 HD 4K Smart TV (UE43NU7092UXXH), kurios vertė 360 eurų, sutarties terminas 24 mėn. (1 t., b. l. 48).

Iš UAB „Bitė Lietuva“ rašto Nr. 5040-239 matyti, kad R. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu sutartys Nr. 5246720, Nr. 5246466 ir Nr. 5246601 su Home3 dėl paslaugų teikimo ir prekių išsimokėtinai įsigijimo sudarytos nuotoliniu būdu (telefonu) bei pasirašymui buvo pateiktos adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad kurjeriui pristačius telefonu sudarytas sutartis bei užsakytas prekes nurodytu adresu, kliento yra prašoma pateikti asmens tapatybės dokumentą (1 t., b. l. 44–45).

Iš specialisto išvados matyti, kad tiriant trumpus rankraštinius tekstus „R. N.“ ir R. N. vardu pasirašytus parašus, esančius tirti pateiktuose dokumentuose, t. y. 2019 m. gruodžio 7 d. Home3 sutarties specialiosiose sąlygose, kliento Nr. 5246466, 2019 m. gruodžio 13 d. Home3 sutarties specialiosiose sąlygose, kliento Nr. 5246601, 2019 m. gruodžio 18 d. Home3 sutarties specialiosiose sąlygose, kliento Nr. 5246720, atitinkamai pirmame puslapyje skiltyje „Kliento parašas, vardas ir pavardė“, antrame puslapyje skiltyje „Su Home3 tipinėmis sąlygomis susipažinau“, parašė ir pasirašė T. L. (1 t., b. l. 97–101).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai T. L. suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojant apgaule išvengus turtinės prievolės, pasitvirtino.

Nors kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo R. N. parodymai, Home3 sutartys, UAB „Bitė Lietuva“ raštas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad šie įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, visi jie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl darytina išvada, jog jie atitinka įrodymų leistinumo ir liestinumo kriterijus ir pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir ištyręs įrodymus, konstatuoja, jog šiuos kaltinamojo parodymus paneigia teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, todėl šie kaltinamojo parodymai vertinami kaip gynybinė jo versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Nukentėjusysis R. N. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme parodė, kad jis pats jokių sutarčių nesudarinėjo, apie jas sužinojo tik gavęs reikalavimą susimokėti pagal šias sutartis atsiradusį įsiskolinimą, todėl kreipėsi į policiją ir parodė, kad adresu, kuriuo buvo sudarytos sutartys, tuo metu gyveno jo buvusi sutuoktinė I. N. su draugu T. L.. I. N. (duomenys neskelbtini) mirė. Jis tuo adresu negyveno, be to, sutartyse yra neteisingai nurodytas jo telefonas, el. pašto adresas. Šie nukentėjusiojo parodymai, o taip pat byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t. y. UAB „Bite Lietuva“ raštai ir nuotoliniu būdu sudarytos paslaugų bei įrangos įsigijimo sutartys Nr. 5246720, Nr. 5246466 ir Nr. 5246601, paties kaltinamojo parodymai, kad jis ant tokių sutarčių, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė bei priėmė prekes iš kurjerio, patvirtina, jog tokios sutartys buvo sudarytos ir įranga pristatyta adresu (duomenys neskelbtini), ir įrangą iš kurjerio visais atvejais priėmė ir sutartyse pasirašė kaltinamasis T. L.. Aplinkybę, kad R. N. sutarčių nesudarė, o sutartyse pasirašė T. L., patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kad jis minėtu adresu negyveno, o šiuo adresu gyveno jo buvusi sutuoktinė I. N. su savo draugu T. L., ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad įrašus ant šių sutarčių „R. N.“ ir parašus padarė, t. y. parašė ir pasirašė, T. L.. Šias aplinkybes patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kad adresu, kuriuo prekes pristatė kurjeris, gyveno I. N., ten dažnai būdavo ir jis, ką patvirtina prekių priėmimo ir sutarčių pasirašymo minėtu adresu faktas.

Kaltinamasis būdama pakaltinamas, suaugęs, turintis nemažai gyvenimiškos patirties neabejotinai suvokė, kad pasirašydamas už kitą asmenį, t. y. įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasirašo ne jis (T. L.), o R. N., ir už jį pasirašydamas, klastoja dokumentus, o tai, kad pasirašė net tris sutartis, sudarytas vos dviejų savaičių bėgyje, patvirtina, jog taip norėjo elgtis ir to siekė, t. y. klastodamas dokumentus veikė tiesiogine tyčia. Todėl jo veiksmai pasirašant kito asmens vardu minėtas sutartis, kurių pasirašymas sukūrė teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. sukūrė piniginį įpareigojimą R. N., pagrįstai kvalifikuoti kaip dokumentų klastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip viena tęstinė veika, nes šiuos veiksmus skiria labai mažas laiko tarpas, jie padaryti analogiškomis aplinkybėmis, siekiant vienintelio tikslo – nemokamai gauti daiktus ir paslaugas.

Nors kaltinamasis neigė sudaręs sutartis nuotoliniu būdu, tačiau šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojų M. V., A. A. ir J. Š. parodymai ir kiti įrodymai.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis nuosekliai neigė, kad jis tokias sutartis sudarė ir teismas neturi pagrindo juo netikėti, nes anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad jis adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, o prekes, užsakytas ir pristatytas šiuo adresu, priėmė, t. y. užvaldė, ir ant sutarčių pasirašė T. L.. Taip pat nukentėjusiojo bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad minėtu adresu tuo metu gyveno R. N. buvusi sutuoktinė, o taip pat ir pats kaltinamasis pripažino, dažnai šiuo adresu dažnai būdavo. Nukentėjusysis teigė, jog kaltinamasis tuo adresu ir gyveno. Nors kaltinamais teigė, kad jis tik ateidavo kartais pažiūrėti I. N. vaiko, tačiau nukentėjusiojo parodymai šias aplinkybes paneigia. Nukentėjusysis teigė, kad dukra nuo gimimo gyveno su juo ir buvusi žmona I. N. po to, kai pateko į pataisos namus, su dukra iki savo mirties nebendravo. Be to, trijų sutarčių pasirašymas kas kelias dienas leidžia pagrįstai manyti, kad T. L. ten būdavo nuolatos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats T. L. teigia, jog sutartis pasirašinėjo prašomas sugyventinės I. N. ir tai atlikdamas klausė kurjerio nurodymų, kuriose vietose sutartyse jis turi pasirašyti. Taip pat teigia, kad R. N. pirmąkart pamatė teismo posėdžio metu, jo anksčiau nėra matęs ir jo jokių asmens duomenų nežino. Tačiau, UAB „Bitė Lietuva“ raštas patvirtina aplinkybes, kad sutartys buvo sudarytos nuotoliniu būdu (telefonu) bendraujant su pačiu klientu, jam nurodant savo asmens duomenis, o kadangi klientas buvo nurodytas kaip R. N., I. N. šiuo atveju to padaryti negalėjo. Liudytojai pardavimų vadybininkai M. V., A. A. ir J. Š., kurie sudarė nuotoliniu būdu sutartis dėl paslaugų ir įrangos įsigijimo, visi analogiškai patvirtino, jog sutartis sudarydavo to asmens vardu, su kuriuo kalbėdavo telefonu, sutarčių sudarymas kito asmens vardu buvo išimtiniai atvejai ir taip jie darydavo tik susisiekę su tuo kitu asmeniu ir gavę jo sutikimą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, juo labiau, kad liudytojų nurodytos kitos aplinkybės, o būtent tai, kad jie ant sutarčių nepasirašydavo, pokalbiai buvo įrašinėjami, patvirtinamos ir raštu iš „Bitė Lietuva“. Esant tokioms aplinkybėms, kad pokalbiai buvo įrašinėjami ir darbuotojai apie tai žinojo, sudaro pagrindą tikėti, kad liudytojai savo pareigas vykdė tinkamai, todėl jų parodymai dėl sutikimo gavimo, vertinami kaip teisingi ir patikimi. Pažymėtina, jog liudytojai nežinojo, kad garso įrašai, kurių pagalba būtų galima patikrinti jų parodymus, neišlikę, todėl teismas vertina, jog jie buvo suinteresuoti sakyti tiesą, juo labiau, kad dalis jų vis dar dirba toje pačioje įmonėje. Šie įrodymai, kartu vertinant ir tai, jog kaltinamasis pasirašė ant sutarčių ir priėmė įrangą, t. y. ją faktiškai užvaldė, būdamas būtent tuo adresu, kuris ir nurodytas sutartyse, pasirašydamas nurodė ne savo asmens duomenis, o R. N., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinime nurodytas paslaugų ir įrangos įsigijimo sutartis sudarė ne I. N., kaip teigė kaltinamasis, o jis pats, kadangi jis gyveno kartu su I. N., t. y. buvusia nukentėjusiojo sutuoktine, kuri turėjo nukentėjusiojo paso kopiją. Todėl darytina išvada, kad byloje taip pat įrodyta, jog kaltinamasis sudarydamas sutartis pasinaudojo nukentėjusiojo asmens duomenimis, kurie jam buvo žinomai.

Visų šių aplinkybių visuma kaltinamojo parodymus leidžia vertinti kaip jo gynybinę versiją, juo labiau, kad, kaip jau aptarta anksčiau, jų nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai, priešingai, paneigia nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai ir kiti patrati rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Pažymėtina ir tai, kad viena iš sutarčių sudaryta 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus net keturioms dienoms po I. N. mirties. Tai akivaizdžiai paneigia kaltinamojo parodymus, kad sutartis sudarė I. N., o jis tik jos prašymu priėmė prekes. Nors kaltinamais teigė, kad jis po I. N. mirties tame bute liko padėti susitvarkyti I. N. mamai su vaiku, tačiau šių jo parodymų niekas nepatvirtina, priešingai, nukentėjusiojo parodymai paneigia aplinkybę, kad I. N. augino savo dukrą.

Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad visais atvejais kaltinime nurodytas sutartis sudarė ir jas suklastojo pasirašydamas R. N. vardu būtent kaltinamasis T. L.. Akivaizdu, kad sudarant tris sutartis dėl tų pačių paslaugų teismo tuo pačiu adresu tikslas buvo ne įsigyti minėtas paslaugas, o neteisėtai užvaldyti įrangą. Sutartys buvo sudarytos kaltinamojo nurodytos neteisingos informacijos apie ketinimą įsigyti paslaugas ir įrangą, įtakoje. Tokiu būdu kaltinamasis , žinodamas, kad už sutartis nebus mokama, įgijęs įrangą bei faktiškai įgijęs galimybę naudotis sutartyse nurodytomis paslaugomis, apgaule išvengė prievolės iš viso už 3000 eurų. Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, suvokė, kad sudarydamas sutartis kito asmens vardu ir taip sukurdamas įsipareigojimą mokėti už paslaugas ne sau, o kitam, nors faktiškai pats naudodamasis iš sutarčių teikiama nauda, išvengia prievolės atsiskaityti pagal sutartį, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai, todėl jo veiksmai apgaule išvengiant turtinės prievolės teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes piniginės prievolės vertė didesnė nei 5 MGL, tačiau mažesnė nei 250 MGL ir atitinka paprastosios sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį – dalyką.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nes padarytos tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais, siekiant vieningo tikslo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

T. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, abu nusikaltimai baigti. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau teistas, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 20 kartų (1 t., b. l. 162–175), Psichiatrinis gydymas, įskaita – registruotas (1 t., b. l. 110), Priklausomybės ligų centre įskaita – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. Iš specialisto išvados Nr. 93TPK-375/2022 matyti, kad T. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 115), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas 14 kartų, daugumoje atvejų už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nusikaltimus nuosavybei, sukčiavimą. Šias naujas nusikalstamas veikas, padarė nepraėjus nei keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas į laisvę. Be to, po šių nusikalstamų veikų padarymo nuteistas dar 4 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, iš kurių jų dauguma padarytos po šių nusikalstamų veikų padarymo. Visa tai rodo, kad teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui taikomos poveikio priemonės neturi, asmuo savo elgesio nelinkęs koreguoti teigiama linkime. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, jog už BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Abi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, be to, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir kaltinamajam skirtina subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos prieš priimant paskutinįjį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2022 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2022 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pridedant dalį – 1 metus, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2022 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, kad T. L. šias nusikalstamas veikas įvykdė prieš priimant paskutinįjį jo atžvilgiu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo jam bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, be to, nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs daugiau nusikalstamų veikų, gydosi priklausomybę narkotinių medžiagų vartojimui, kas galimai ir lėmė nusikalstamą elgesį, po šių veikų padarymo jau praėję trys metai, teismo manymu, šiuo atveju nėra pagrindo pasiųsti kaltinamąjį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamąjį taisant atidėjus bausmės vykdymą ir prižiūrint specialistams, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, įpareigojant T. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2022 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2022 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pridedant dalį – 1 (vienerius) metus, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.