- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-717-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15050-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų personalas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VIB“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų personalas“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIB“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų personalas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 50 756,37 Lt nuomos mokesčio skolos, 790,80 Lt delspinigių, 7,75 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Vakarų personalas“ nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui, ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 51547,17 Lt dydžiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi (b. l. 8-9) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – ieškovės UAB „VIB“ pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovės UAB „Vakarų personalas“ nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant, ar esant nepakankamai pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, pareikšto reikalavimo t. y. – 51547,17 Lt dydžiui, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokas.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma didelė, ieškovė tikėtinai pagrindė reikalavimus, yra pagrindas areštuoti atsakovės turtą, kadangi nesiėmus priemonių ieškinio reikalavimams užtikrinti, atsakovė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė „Vakarų personalas“ prašo teismo (b. l. 11-15) panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo priimtą 2012 m. gruodžio 7 d. arba priimti nutartį, nevaržančią atsakovės teisėtos ir sąžiningos veiklos vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi tuo, kad ieškinio suma yra didelė. Atsakovės teigimu, ieškinio suma negali būti pakankamu pagrindu formaliai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, kitomis – maža. Atsakovė yra moki įmonė ir neturi pradelstų įsipareigojimų. Tai įrodo prie skundo pridėti dokumentai (įmones grynasis pelnas 2012 m. lapkričio 30 d. – 59 097 Lt, įmonės pardavimo pajamos 2012 m. lapkričio 30 d – 1 141 175 Lt, pagal 2012 m. lapkričio 30 d. balanso duomenis, atsakovė ilgalaikio ir trumpalaikio turto iš viso turi 599 148 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 460 707 Lt. Ieškovo pateikta teismui suma, nors yra ginčytinas dydis, yra įtraukta į įsipareigojimų per vienerius metus sąrašą, todėl jeigu ir būtų tenkintas ieškinys, tai nepadidintų atsakovo įsipareigojimų. Esant šioms aplinkybėms, nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
2. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju būtų sunkiai atlyginami. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Atsakovės žiniomis, ieškovė turi didelių finansinių problemų dėl laiku neįvykdytų savo įsipareigojimų, ieškovei pareikštos bylos teismuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „VIB“ (b. l. 30-32) prašo teismo Kauno rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės išlaidas už teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė pateikė jos finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, tačiau iš jų nematyti ar atsakovė nėra skolinga kitiems kreditoriams, bei koks turtas priklauso atsakovei.
2. Atsakovės pateikti balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos nėra audituoti. Todėl jie nelaikytini patikimais įrodymais, sprendžiant apie atsakovo pelną ar turtą.
3. 2012 m. gruodžio 28 d. sudarytame balanse nurodoma, jog atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 460 707 Lt, kai visa atsakovės turto vertė nurodyta – 599 148 Lt, kuri yra tik 138 441 Lt didesnė už skolas. Jeigu į atsakovės trumpalaikį turtą įtrauktos nelikvidžios prekės, o į pirkėjų skolas – beviltiškos skolos, gali būti, jog atsakovės turimo turto rinkos vertė mažesnė nei skolos kreditoriams.
4. Atsakovės įstatinis kapitalas – 30 000 Lt, o turimas ilgalaikis turtas – 30 935 Lt, t. y. tiek įstatinis kapitalas, tiek ilgalaikis turtas yra žymiai mažesni už ieškinio sumą. Pagal VĮ Registrų centras duomenis atsakovė neturi nekilnojamojo turto.
5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su prasta ieškovės turtine padėtimi, todėl atsirojo skundo argumentas, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos dėl prastos ieškovės finansinės padėties yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesuvaržė atsakovės teisių daugiau nei buvo būtina. Teismas pirmiau nutarė areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas. Tad jeigu atsakovė turi pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jog piniginės lėšos nebus areštuotos ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės netrukdys jo veiklai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.
Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma subjektyviu požiūriu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų pasaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Nors atsakovė atskirajame skunde akcentuoja tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba netaptų neįmanomas ir savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (b. l. 16-28), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lemia ir kita sąlyga – tikėtino ieškinio pagrįstumo konstatavimas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovo UAB „VIB“ 2012 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti preliminariu sprendimu. Nors pateikti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, tačiau pats ieškinio reikalavimų patenkinimo minėtu preliminariu sprendimu faktas leidžia daryti išvadą, kad yra tikėtina, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl tai sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje poreikį.
Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, siekdama jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė finansinius dokumentus – 2012 m. lapkričio 30 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. balansus, 2012 m. lapkričio 30 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarytas pelno (nuostolių) ataskaitas bei kitus dokumentus, teigdama, jog esant tokiai finansinei padėčiai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, todėl nėra būtinybės užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą areštu. Vertindamas šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo argumentais, jog aktuali ne tik apelianto turimo turto vertė (turto apimtis absoliučiu dydžiu), bet ir jo įsipareigojimų kreditoriams dydis bei nuosavybės teise valdomo turto likvidumas. Iš pateikto 2012 m. lapkričio 30 d. balanso matyti, kad įmonės turtas sudaro 599 148 Lt, tačiau beveik 95 proc. jo sudaro trumpalaikis turtas (568 213 Lt). Trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, užtikrinantis atsakovės finansinės padėties stabilumą. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 460 707 Lt. Be to, iš ieškovės pateikto VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Todėl aukščiau įvardintas atsakovės turimo turto bei esamų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinų sumų) santykis, kaip ir nuosavybes teise valdomo turto struktūra neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie neabejotiną įmonės finansinės padėties stabilumą (patikimumą) laiko perspektyvoje.
Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia turėtų būti areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimams užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principo. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė būtent tokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, t. y. kad areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, turtinės teisės, esančios pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant, ar esant nepakankamai piniginės lėšos, esančios atsakovės banko sąskaitose, pareikšto reikalavimo t. y. 51 547,17 Lt dydžiui, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo.
Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad jos finansinė padėtis yra stabili, įmonė yra moki, todėl nėra pagrindo teigti, kad galimai jai nepalankus spendimo įvykdymas bus apsunkintas. Esant šioms aplinkybėms, teismas pažymi, kad atsakovė turi galimybę pasinaudoti kitomis proceso teisių alternatyvomis – įmokėti lėšas į teismo depozitų sąskaitą, pateikti prašymą pakeisti taikytas apsaugos priemones ar areštuoti konkretų jos turtą (CPK 148 straipsnis).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas už atsiliepimo surašymą. 2013 m. kovo 20 d. teisme gautas prašymas dėl dokumentų prijungimo civilinėje byloje. Ieškovė pateikė teismui 2013 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymo Nr. 383 kopiją ir 2013 m. sausio 22 d. PVM sąskaitos faktūros LC Nr. 00000007 kopiją, patvirtinančias patirtas 907,50 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktą (maksimali suma sudaro 500 Lt – 0,5 x 1000 Lt), atsakovės atskirąjį skundą atmetus, priteistina iš atsakovės UAB „Vakarų personalas“ 500 Lt ieškovės naudai (CPK 88 straipsnio 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.
nutaria:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų personalas“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų personalas“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIB“ naudai 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.