Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-20 · Civilinė byla Nr. 2S-641-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-20
Bylos Nr.
2S-641-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15050-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“
Civilinė byla Nr. 2S-641-221/2013Proceso Nr. 2-05-3-15050-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122; 110.1; 110.4; 110.6
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PLASTMEDA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų ekspertas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą (b. l. 2-5), prašydama priteisti iš atsakovės 2 240 Lt skolą, 904,10 Lt palūkanas, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi (b. l.12-13) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – ieškovės BUAB „PLASTMEDA“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Statybų ekspertas kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bendrai – 3 144,10 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra pakankamai didelė, atsakovė gera valia vengia atsiskaityti su ieškove, prievolių terminai pasibaigę, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo teismo (b. l. 18-21) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo priimtą 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nutraukti civilinę bylą Nr. 2-19380-568/2012; jeigu civilinė byla nebūtų nutraukta ir 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis nepanaikinta, tuo atveju prašo išspręsti klausimą ir priimti naują sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei areštuojant jos turimą turtą tik tuo atveju ir atsižvelgiant bei įpareigojant ieškovę užtikrinti galimai ateityje atsakovei atsiradusių nuostolių atlyginimą, t. y. kai ieškovė pateiks banko garantiją ar kitą įstatymo numatytą įvykdymo užtikrinimo būdą dėl paties ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovės turtą 3144,10 Lt sumai dėl galimai ateityje patirtų atsakovės nuostolių atlyginimo; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kauno miesto apylinkės teisme ieškovės ieškinys negalėjo būti priimtas ir civilinė byla Nr. 2-19380-568/2012 turėtų būti nutraukta (tuo pačiu panaikinta 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis), kadangi ieškovė ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra pateikusi anksčiau Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-2132-555/2011). Be to, ieškovės ieškinys atsakovei Kauno miesto apylinkės teisme negali būti priimtas kaip neteismingas teismui, nes ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ieškovė yra likviduojama dėl bankroto.

2. Administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Įstatyme numatytas terminas suėjęs, bankrutavusios įmonės „Plastmeda“ administratorius šį terminą yra praleidęs.

3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti atsakovės galimybes įvykdyti ateityje galimai nenaudingą atsakovei priimtą teismo sprendimą, kadangi atsakovės duomenys yra teismo žinioje ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusia nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei bei konstatavo, kad atsakovė yra moki, vykdo veiklą, turi pakankamai turto, turtas nėra areštuotas, gali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau teismas to nevertino. Todėl jeigu teismo sprendimas ateityje butų atsakovės nenaudai, ji galės įvykdyti teismo sprendimą.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nepagristai prašo priteisti 2 240 Lt skolą ir nuo šios sumos nepagristai skaičiuoja palūkanas. Tai įrodo prie ieškinio pridėtas ieškovės 2010 m. rugsėjo 1 d. pranešimas su nurodyta 1 540 Lt skolos suma, taip pat 2011 m. vasario 11 d. pranešimas, kuriame bankroto administratorius konstatavo 840 Lt skolos sumą.

6. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, apsunkino atsakovei veiklos vykdymą, esant šalyje sunkiai ekonominiai situacijai, sudarė ieškovei galimybes piktnaudžiauti, veikti visiškai nepagrįstai bei neapibrėžtam laikui prieš atsakovę, taip sukeliant atsakovei nuostolius, kurių ateityje ieškovė negalės atlyginti.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškinio suma yra 3 144,10 Lt (2 240 Lt skola ir 904,10 Lt palūkanos). Kartu su ieškiniu teismui pateiktas 2010 m. rugsėjo 1 d. pranešimas, kuriame administratorius nurodė, kad atsakovė 2010 m. liepos 20 d. duomenimis buvo skolinga ieškovei 1 540 Lt. 2013 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teisme gautas atsakovės UAB „Statybos ekspertai“ prašymas prijungti dokumentus prie bylos. Pateiktame dublike ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra dalinai atsiskaičiusi ieškovei, todėl įsiskolinimas mažintinas iki 1540 Lt skolos ir 621,56 Lt palūkanų.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi tik tuo, kad įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė, atsakovė gera valia vengia atsiskaityti su ieškove, prievolių terminai pasibaigę, todėl yra reali tikimybė, kad nesiėmus skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).

Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma subjektyviu požiūriu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.).

Atskirajame skunde atsakovė nurodė, jog prašoma priteisti 1540 Lt skola ir 621,56 Lt palūkanų suma, jai, kaip ūkio subjektui, nėra didelė, kadangi ji vykdo veiklą, yra moki, turi pakankamai turto, turtas nėra areštuotas, gali atsiskaityti su kreditoriais, ką įrodo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusi nutartis. Todėl, atsakovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad dėl šios nedidelės skolos, kurios pagrįstumą atsakovė ginčija, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, VĮ Registų centro duomenimis UAB „Statybų ekspertas“ nėra bankrutuojanti įmonė, vadinasi moki, vykdo veiklą, teismas laiko, kad reikalaujama priteisti suma atsakovei nelaikytina didele, nesant įrodymų, kad atsakovė realiai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus. Todėl teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 144, 149 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 3144,10 Lt dydžio areštą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ turtui, piniginėms lėšoms priklausančioms atsakovei ir esančioms pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

Šios nutarties nuorašus nusiųsti šalims.

Nutarties nuorašą nusiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Virginija Lozoraitytė