Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. R. ir G. R. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Pareiškėjas G. R. teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos, šaukimas įteiktas tinkamai.

8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas posėdyje nedalyvavo (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant). Šaukimas įteiktas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad G. R. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis G. R. mirė būdama našle; liko du vaikai – L. R. ir G. R. Testamentų registro duomenimis, palikėja testamento nėra sudariusi. Remiantis bylos duomenimis, palikėjai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 370/2960 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – gimimo, mirties liudijimai, taip pat VĮ „Registro centro“ pažymos apie asmens duomenis patvirtina G. R. ir pareiškėjų giminystę.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

12. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

14. Taigi, iš pareiškėjų pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjai terminą palikimui (nekilnojamajam turtui) priimti praleido dėl pareiškėjo L. R. sveikatos problemų, šalyje įvesto griežto karantino ir apriboto judėjimo tarp savivaldybių, bei būtinybės slaugyti ir rūpintis broliu pareiškėju G. R., taip pat pareiškėjo G. R. fizinės negalios. Suėjus terminui palikimui priimti ir pareiškėjui L. R. iš notaro sužinojus apie praleistą terminą bei gavus konsultaciją, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų – tą patį mėnesį kreipėsi į teismą. Byloje tai paneigiančių duomenų nenustatyta.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. sveikatos problemos, šalyje įvesti ribojimai, galėjo turėti įtakos tam, jog jie negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas G. R. palikėjos bute gyvena ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo gimimo, pareiškėjas L. R. rūpinasi minėto buto išlaikymu. Byloje suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškęs; byloje nėra duomenų apie kitus galimus G. R. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgia ir į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų pareiškėjo G. R. interesai – pareiškėjas praras vienintelę gyvenamąją vietą, o esant prastai finansinei būklei bei nedarbingumui, neturės galimybių savęs išlaikyti.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjų nurodytas aplinkybes (faktiškai apie reikalingumą priimti palikimą sužinota jau praleidus terminą palikimui priimti) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, atnaujina pareiškėjams terminą palikimui, atsiradusiam po motinos G. R. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.