- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- eCIK-184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00663-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Sagatys (pirm.), Egidija Tamošiūnienė, Donatas Šernas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 21 d. paduotu pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto UAB „Angetra“ nemokumo administratorės Marijos Bartaševičiūtės kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Angetra“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta Marija Bartaševičiūtė.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: I eilės kreditorius: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius – 7587,65 Eur; II eilės kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 32 734,85 Eur, UAB „GBY“ – 602,83 Eur, UAB „Vykom“ – 1138,14 Eur.
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė BUAB „Angetra“ likviduoti dėl bankroto.
2023 m. rugpjūčio 31 d. nemokumo administratorė pateikė prašymą: pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu; konstatuoti, kad asmuo, atsakingas už bendrovės tyčinį bankrotą yra buvęs bendrovės vadovas R. B.; apriboti R. B. teisę 5 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad mokestinės pagalbos priemonių taikymas bendrovei buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 30 d. ir dar du mėnesius, todėl laikytina, kad bendrovės nemokumo momentas atsirado ne anksčiau nei 2021 m. birželio mėn. (nutarties 33 punktas). Teigti, kad R. B. bendrovės akcijas pardavė dėl bendrovės finansinės būklės, nėra pagrindo (nutarties 46 punktas). Bendrovės mokestinės prievolės valstybei (VMI ir VSDFV) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sustabdytos ir (ar) atidėtos, todėl nėra pagrindo bendrovės atliktų pavedimų vertinti kaip pažeidžiančių CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pavedimų R. B. vertinti kaip pažeidžiančių CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog nemokumo administratorės nurodomas mokėjimų eiliškumo pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar pablogėjimu (nutarties 50, 57 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad R. B. veiksmai dėl finansinių ataskaitų už 2020 m. neperdavimo Juridinių asmenų registrui, šiuo atveju nulėmė tai, jog neįmanoma visapusiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir jo struktūros (nutarties 64 punktas). Suinteresuotas asmuo R. B. buvo bendrovės ir yra UAB „Arsaka“ vadovas ir akcininkas, minėtų įmonių veiklos iš esmės sutampa, į UAB „Arsaka“ palaipsniui perėjo bendrovės darbuotojai, tačiau vien tokių įrodymų nepakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti, nes turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, o byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti bendrovės veiklos perkėlimą į UAB „Arsaka“ (nutarties 70, 71 punktai).
Kasaciniu skundu pareiškėja likviduojamos dėl bankroto UAB „Angetra“ nemokumo administratorė Marija Bartaševičiūtė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį, ir pripažinti UAB „Angetra“ bankrotą tyčiniu; konstatuoti, kad asmuo, atsakingas už bendrovės tyčinį bankrotą yra buvęs bendrovės vadovas R. B.; apriboti R. B. teisę 5 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nemokumo administratorė neginčijo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi ji atitinka formalius reikalavimus, yra patvirtinta notaro. Tačiau ši aplinkybė, kad buvo parduota nevykdanti veiklos įmonė su dideliais įsiskolinimais ir be jokio turto, be realių darbuotojų ir galiojančių sutarčių, įrodymų vertinimo kontekste parodo, kad buvęs įmonės akcininkas tokiu būdu siekė išvengti pareigos perduoti įmonės dokumentus patikrinimui atsakingiems asmenims, nes buvo akivaizdu, kad dėl susidariusių skolų bus sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas (skundo 2.6 p.).
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovės akcijos buvo parduotos ne dėl bendrovės finansinės būklės, bet dėl neapibrėžtumo naujų automobilių pervežimo rinkoje, tačiau teismas šių nemokumo administratorės pateiktų įrodymų nevertino, tuo pažeisdamas įrodymų lygybės principą (skundo 3.4 p.).
3. Remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis UAB „Angetra“ vadovas visų pirma turėjo pareigą atsiskaityti su biudžetu, bet ne su savimi pačiu ir savo įmone MB „Tolimaksa“ (skundo 4.2-4.25 p.).
4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė tyčinio bankroto požymį, jog UAB ,,Angetra“ nustatytu laiku juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių (skundo 5, 5.1-5.5 p.).
5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevisapusiškai ištyrė, netinkamai įvertino įrodymus dėl bendrovės veiklos perkėlimo į UAB „Arsaka“ (skundo 6, 6.1-6.21 p.).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.