Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Žigolovaitei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės UAB „RNDV Group“ atstovei advokato padėjėjai E. G., atsakovui V. N., jo atstovei advokatei R. A., atsakovės UAB „Atema“ atstovui advokatui L. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „RNDV Group“ patikslintą ieškinį atsakovams V. N., UAB „Atema“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų V. N. ir UAB „Atema“ solidariai priteisti 12374,37 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas V. N. įsidarbino UAB „RNDV Group“ 2013-10-01 tarptautinių pardavimų vadovo pareigoms. 2014-07-30 ieškovė pasirašė sutartį su Danijoje registruota įmone „Elcor“ ir pradėjo su ja bendradarbiauti. Ieškovė komandiruodavo savo darbuotojus į šią įmonę Danijoje elektros darbams atlikti. Šį bendradarbiavimą ir darbuotojų komandiravimą koordinavo būtent atsakovas V. N., kuris žodžiu informuodavo personalo skyrių apie naujų darbuotojų poreikį. 2014-10-01 atsakovas V. N. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, darbo sutartis su juo nutraukta 2014-10-03. Atsakovas V. N. iš karto įsidarbino UAB „Atema“ verslo plėtros vadovu. Šios įmonės pagrindinė veikla, panašiai, kaip ir ieškovo, yra elektros tinklų, silpnų srovių sistemų instaliavimo ir pajungimo darbai, taip pat visų tipų suvirinimo ir dažymo darbai laivuose ir pramoniniuose objektuose, vamzdžių sistemų tiesimas, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų montavimas. 2014-10-13 ieškovė sužinojo, kad atsakovas V. N. siunčia darbuotojus iš UAB „Atema“ į „Elcor“ įmonę Danijoje atlikti analogiškus darbus, kuriuos dirbo specialistai iš UAB „RNDV Group“. Atsakovas V. N. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir ieškovei padarė žalos atskleisdamas atsakovei UAB „Atema“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie ieškovės klientę Danijos įmonę „Elcor“, klientės poreikį tam tikros kvalifikacijos darbuotojams, bendradarbiavimo sąlygų ir kainų struktūrą bei išsiųsdamas atsakovės UAB „Atema“ darbuotojus komandiruotėms į ieškovės klientę Danijos įmonę „Elcor“. Atsakovė UAB „Atema“ savo ruožtu gavo komercinę paslaptį sudarančią informaciją iš asmens, neturinčio teisės šios informacijos perduoti, t. y. iš atsakovo V. N., turint tikslą konkuruoti, gavo naudą bei padarė žalą ieškovei, taigi taip pat atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Mano, kad atsakovai atliko veiksmus, draudžiamus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, CK 1.116 str. 3 d.

Atsakovas V. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros, o ieškinį nagrinėjant teisme, jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovui. Nurodo, kad neegzistuoja jo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovas neatliko jokių veiksmų ir niekaip neįtakojo atsakovės UAB „Atema“ darbuotojų siuntimo dirbti į Danijos įmonę „Elcor“, nes UAB „Atema“ bendradarbiavimas su minėta Danijos įmone prasidėjo gerokai anksčiau nei atsakovas V. N. pradėjo dirbti UAB „Atema“. Nesutinka su ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu, nes ieškovė turėjo įrodyti, kad per tą patį laikotarpį būtų gavusi tokias pat pajamas, kurias gavo atsakovė UAB „Atema“. Dėl atsakovės UAB „Atema“ siunčiamų darbuotojų ieškovės darbuotojų skaičius Danijos įmonėje niekaip nekito, be to, ieškovės ir Danijos įmonės verslo santykiai dar tik formavosi, nėra pagrindo jų pripažinti nuolatiniais ir ilgalaikiais. Minėtoje Danijos įmonėje kartu su ieškovės ir atsakovės darbuotojais dar dirbo ir kitų žmonių tiek iš kitų Lietuvos įmonių, tiek iš Rumunijos ir kt. Be kita ko, dar atsakovui dirbant pas ieškovę, Danijos įmonė „Elcor“ buvo nepatenkinta ieškovės siunčiamų darbuotojų darbo kokybe, todėl tai galėjo sąlygoti užsakymų sumažėjimą.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad atsakovas su ieškove pasirašė konfidencialumo susitarimą, kuriuo įsipareigojo kitiems asmenims neatskleisti duomenų apie ieškovės klientus, tačiau šio susitarimo nesilaikė. Mano, kad atsakovas V. N. su UAB „Atema“ užmezgė santykius dar iki įsidarbinant šioje įmonėje, nes pažinojo vieną iš akcininkų, todėl visą su ieškovės klientais susijusią informaciją galėjo jiems perduoti dar iki darbo santykių pradžios. Atsakovė UAB „Atema“ savo ruožtu turėjo pasidomėti gautos informacijos kilme, todėl yra solidariai atsakinga už padarytą žalą. Į bylą yra pateiktas ieškovės ir Danijos įmonės „Elcor“ elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad atsakovei UAB „Atema“ konfidencialią informaciją apie ieškovės klientą atskleidė būtent atsakovas V. N..

Atsakovas V. N. ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad atsakovas yra dirbęs ir gyvenęs Danijoje, todėl žino, kad šioje valstybėje registruotų įmonių darbo praktiką, jos dažnai nuomojasi darbuotojus iš kitų įmonių įvairiems darbams atlikti. Su ieškove V. N. darbo sutartį nutraukė dėl to, kad ieškovė nemokėjo sutartų pinigų. Nesutinka, kad informacija apie Danijos įmonę „Elcor“ yra konfidenciali, nes ši informacija apie įmonę, jos veiklą, kontaktus yra viešai publikuojama internete, todėl prieinama daugeliui. Atsakovas UAB „Atema“ pradėjo dirbti 2014-11-08. Tuo metu UAB „Atema“ jau buvo pradėjusi dirbti su „Elcor“, todėl jis tik tęsė darbą. Vėliau UAB „Atema“ nutraukė bendradarbiavimą su Danijos įmone dėl ieškovės darbuotojų daromo spaudimo. Be to, nurodė, kad Danijos įmonė neįsipareigojo darbuotojus nuomoti tik iš ieškovės, ieškovei buvo gerai žinoma, kad šioje Danijos įmonėje dirba daug darbuotojų ir iš kitų tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonių.

Atsakovės UAB „Atema“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė dar 2014 m. rugpjūčio mėn. pradėjo domėtis darbuotojų nuoma, internete susirado Danijos įmonę „Elcor“, su ja pradėjo derybas. Pirmieji darbuotojai iš atsakovės UAB „Atema“ į Daniją išvyko dar iki atsakovui įsidarbinant. UAB „Atema“ iš Danijos pasitraukė dėl ieškovės pretenzijų, blogo mikroklimato. Gruodžio ir sausio mėnesiais jau darbuotojų nebesiuntė, tik mokėjo jiems už prastovas, nes darbuotojai patys nebenorėjo ten vykti. UAB „Atema“ neturėjo pareigos suvokti, kad tai ieškovės komercinė paslaptis. Informacija pati savaime turi turėti komercinę vertę, kad ją būtų galima laikyti komercine paslaptimi. Informacija apie Elcor nėra konfidenciali, nes ji yra viešai prieinama internete ir ją apie save teikia pati Danijos įmonė. Be to, mano, kad ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovė nesikreipė į darbo ginčų komisiją, nes reikalavimas kilęs iš darbo sutarties įsipareigojimų.

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

Atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos, todėl ūkio subjektas suinteresuotas apsaugoti nuo išviešinimo savo verslo veiklai reikšmingą informaciją. Ši teisė pripažįstama ir ginama komercinę (gamybinę) paslaptį reglamentuojančių civilinės teisės nuostatų, kurių pagrindinės įtvirtintos CK 1.116 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, turi pareigą atlyginti padarytus nuostolius. Būtent šioje Civilinio kodekso normoje įtvirtintas pagrindas kilti darbuotojo, atskleidusio komercinę paslaptį, sutartinei civilinei atsakomybei. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK 1.116 straipsnio 3 dalies, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, vadovaujantis DK 299 straipsnio 2 dalimi, tokie reikalavimai dėl žalos atlyginimo nagrinėtini tiesiogiai teisme, nes jie kildinami iš kitų įstatymų nustatytų atvejų, todėl nėra pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningą konkurenciją ir komercinę paslaptį aiškinimo (CK 1.116 straipsnis 1 dalis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai teigia, kad ieškovė netinkamai aiškina komercinės paslapties turinį, jos nurodoma informacija apie Danijos įmonę „Elcor“ yra vieša, todėl negali būti laikoma komercine. Dėl to mano, kad atsakovams nekilo civilinė atsakomybė. Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

LR konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (4 dalis); asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (5 dalis).

Teisiniame reguliavime formuluojami trys esminiai kriterijai, keliami komercinę paslaptį sudarančiai informacijai. Tai informacijos slaptumo, jos vertingumo ir šios informacijos savininko protingų pastangų, nukreiptų šiai informacijai išsaugoti, kriterijai. Informacijos slaptumo ir jos vertingumo kriterijai aiškintini kartu, kadangi informacija turi komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Informacijos vertė pirmiausia suprantama kaip ekonominė (komercinė) nauda ją turinčiam subjektui, kuri gali būti reali (nauda gaunama realiai) arba potenciali (nauda iš informacijos gausima ateityje). Ekonominę (komercinę) naudą turinti informacija yra bet kokia informacija, kuri jos turėtojui sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos subjektus. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos ekonominė vertė kyla iš to, jog ši informacija yra itin reta ir jai būdingas slaptumo požymis. Aiškindamas informacijos savininko veiksmų, nukreiptų į jos apsaugą, kriterijų kasacinis teismas yra konstatavęs, kad protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą, galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą. Pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ėmėsi protingų pastangų ir informaciją apie ieškovės klientus pripažino konfidencialia, 2014-02-03 įsakymu patvirtindamas komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą. Be to, šią informaciją įtraukė į su atsakovu V. N. pasirašytą Darbo sutartį (10.7 p.), kuria atsakovas 5sipareigojo 6ios informacijos neatskleisti. Taigi ieškovė dėjo protingas pastangas ir parodė, jog laiko šią informaciją slapta ir vertinga. Atsižvelgiant į tai bei į komercinės paslapties turinį nustatančias teisės normas, konstatuotina, kad informacija, dėl kurios neteisėto atskleidimo vyksta ginčas – apie ieškovės klientą Danijos įmonę „Elcor“, pagal savo esmę atitinka komercinės paslapties turinį.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Neteisėtai atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos. CK 1.116 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Tokią pareigą turi ir darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo taikytina CK 1.116 straipsnio 3 dalis, taip pat Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Civilinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 str.). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12, 178 str.). Taigi, reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas subjektas atliko neteisėtus ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, žalą grindžia atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Ieškovės teigimu, atsakovai neteisėtai ir nesąžiningai panaudodami ieškovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis ir žinias, perviliojo ieškovės klientą, dėl ko ieškovė neteko dalies užsakymų ir pajamų, dėl to patyrė 12374,37 Eur nuostolių negautų pajamų forma.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė konfidencialia informacija laikė informaciją apie įmonės klientus ir kitą Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąraše nurodytą informaciją. Siekdama apsaugoti konfidencialią informaciją, ieškovė į Darbo sutartį įtraukė nuostatas 10.7 p., kuriomis įpareigojo atsakovą V. N. neatskleisti šios informacijos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,RNDV Group“ įsteigta 2011 m., jos pagrindinė veikla yra elektros tinklų, silpnų srovių montavimo darbų vykdymas bei telekomunikacijų įrengimo projektai tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Atsakovas V. N. nuo 2013-10-01 iki 2014-10-03 dirbo pas ieškovę UAB ,,RNDV Group“ tarptautinių pardavimų vadovu. Nutraukęs darbo santykius atsakovas nuo 2014-11-08 įsidarbino UAB „Atema“ verslo plėtros vadovu. Šios įmonės pagrindinė veikla, panašiai, kaip ir ieškovės, yra elektros tinklų, silpnų srovių sistemų instaliavimo ir pajungimo darbai, taip pat visų tipų suvirinimo ir dažymo darbai laivuose ir pramoniniuose objektuose, vamzdžių sistemų tiesimas, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų montavimas.

Ieškovė teigia, kad atsakovams pradėjus plėtoti neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą – teikti analogiškas paslaugas ieškovės klientui Danijos įmonei „Elcor“, sumažėjo ieškovės gaunami užsakymai bei pajamos iš šio kliento. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su Danijos įmone „Elcor“ sutartį dėl darbuotojų siuntimo dirbti į Daniją pasirašė 2014-07-30. Atsakovė UAB „Atema“ su Danijos įmone pradėjo bendradarbiauti ir sutartį pasirašė 2014-10-10. Taigi, atsakovės UAB „Atema“ ir Danijos įmonės „Elcor“ sutartiniai santykiai buvo prasidėję dar iki atsakovo V. N. įsidarbinimo UAB „Atema“. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas V. N. atsakovei UAB ,,Atema“ atskleidė informaciją, susijusią su klientu Danijos įmone „Elcor“. Atsakovė UAB ,,Atema“ neneigia, kad ji teikė paslaugas Danijos įmonei „Elcor“, tačiau nurodo, kad tai darė teisėtai, nesinaudodama jokiomis ieškovės komercinėmis paslaptimis. Liudytojas T. M., buvęs UAB „Atema“ akcininkas, teismo posėdyje patvirtino, kad jis pats dar 2014 m. vasarą užmezgė kontaktus ir pradėjo derybas su Danijos įmone „Elcor“, apie kurią informaciją surado internete. Liudytojas nurodė, kad V. N. nedalyvavo UAB „Atema“ pasirašant sutartį su Danijos įmone „Elcor“. Pirmuosius darbuotojus į Daniją UAB „Atema“ išsiuntė spalio mėnesį, kai atsakovas V. N. joje dar nedirbo. Nurodė, kad V. N. iki tol nepažinojo, kad jis ieško darbo sužinojo iš bendro pažįstamo, todėl ir pasiūlė V. N. prisijungti prie jų įmonės veiklos.

Pažymėtina, kad konkuruojančios įmonės veikla pati savaime, ar darbuotojo įsidarbinimas nereiškia konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nereiškia žalos padarymo kitam subjektui vien dėl to, kad pastarojo apyvarta sumažėjo. Todėl būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai (nagrinėjamu atveju šiuo aspektu ginčo nėra), ar atsakovai nagrinėjamu atveju kaip nors įtakojo buvusio ieškovės kliento perviliojimą, ar tokiu būdu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovei, ar dėl to padidėjo atsakovės UAB ,,Atema“ konkurencinės galimybės, t. y. konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Atema“ su Danijos įmone pradėjo bendradarbiauti ir sutartį pasirašė 2014-10-10. 2014 m. spalio mėnesį buvo išsiųsti 4 darbuotojai iš UAB „Atema“ į Daniją. Ši sutartis patvirtina, kad kontaktai su klientu Danijos įmone „Elcor“ buvo užmegzti žymiai anksčiau nei atsakovas V. N. įsidarbino pas atsakovę UAB ,,Atema“. Darbo sutartis sudaryta tik 2014-11-08. Taigi, informacija apie tai, kad Danijos įmonė „Elcor“ yra potencialus klientas, taip pat šios įmonės kontaktiniai duomenys UAB ,,Atema“ buvo žinoma iki atsakovo V. N. įdarbinimo pas atsakovą UAB ,,Atema“. Byloje nėra duomenų, jų nenurodė ir ieškovės atstovė, kad atsakovas V. N. būtų įsipareigojęs tam tikrą laiką nepradėti dirbti konkuruojančioje įmonėje. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės atstovės teiginius, kad atsakovas V. N. galimai bendravo su atsakove UAB „Atema“ dar dirbdamas pas ieškovę ir atskleidė komercinę paslaptį. Šias aplinkybes paneigia nuoseklūs atsakovo paaiškinimai bei liudytojo parodymai.

Ieškovės atstovės į bylą pateiktas ieškovės ir Danijos įmonės elektroninis susirašinėjimas atsakovo neteisėtų veiksmų taip pat nepagrindžia. Visų pirma, į bylą pateikta tik dalis susirašinėjimo, iš kurio negalima spręsti, apie ką konkrečiai buvo kalbama. Antra, Danijos įmonės atsiųsti V. N. kontaktai visiškai neaišku, kokiame kontekste ir į kokį klausimą atsakant buvo siunčiami.

Be kita ko, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė UAB „Atema“ spalio mėn. į Daniją siuntė 4 darbuotojus, lapkričio mėnesį – 8 darbuotojus, o gruodžio mėnesį jų visai nebesiuntė. Tuo tarpu ieškovė spalio mėnesį siuntė 6, lapkričio mėnesį – 6, o gruodžio mėnesį – 4 darbuotojus. Taigi, atsakovei UAB „Atema“ pradėjus bendradarbiauti su Danijos įmone, ieškovės sutartiniai santykiai su šia įmone nenutrūko, siunčiamų darbuotojų kiekis nesumažėjo. Palyginimui, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ieškovė išsiuntė atitinkamai 4 ir 6 darbuotojus. Minėti duomenys nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu, kai atsakovė pradėjo siųsti savo darbuotojus, ieškovės darbuotojų poreikis sumažėjo. Minėti skaičiai patvirtina, kad ieškovės darbuotojų skaičius ne tik kad nesumažėjo, o išliko toks pat, be to, sutartiniai santykiai nenutrūko, o tęsėsi net ir po to, kai atsakovė savo darbuotojų nebesiuntė. Be to, byloje ieškovės liko nepaneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovės siunčiamų darbuotojų skaičių galėjo įtakoti Danijos įmonės reiškiamos pretenzijos ieškovei dėl jos darbuotojų darbo kokybės. Tai patvirtina į bylą pateiktas atsakovo V. N. ir Danijos įmonės „Elcor“ elektroninis susirašinėjimas.

Tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Atema“ į bylą pateikė jų sudarytas bendradarbiavimo sutartis su Danijos įmone „Elcor“, iš kurių matyti, kad jos sudarytos panašiomis sąlygomis, kainomis, šalys neneigė, kad sutarčių sąlygos parengtos Danijos įmonės, todėl atmestini argumentai, kad atsakovė, turėdama ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, galėjo sutartį sudaryti palankesnėmis sąlygomis. Be to, iš ieškovės ir Danijos įmonės sudarytos sutarties sąlygų matyti, kad ieškovė negalėjo tikėtis konkurencinio pranašumo prieš kitas įmones, sutartyje nėra įsipareigojimo, kad Danijos įmonė darbuotojus samdys išimtinai tik iš ieškovės įmonės. Ieškovė taip pat nepaneigė atsakovo nurodytų argumentų, kad ieškovei buvo žinoma, kad Danijos įmonėje dirba daug darbuotojų iš įvairių kitų tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonių ir dirba analogiškus darbus. Ieškovė savo ieškinį grindžia taip pat ir tuo, kad tarp ieškovės ir Danijos įmonės buvo susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, tačiau sutikti su šiomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindu. Nors ieškovė sutartį su Danijos įmone sudarė keliais mėnesiais anksčiau nei atsakovė, tai nepatvirtina jos išskirtinių ir ilgalaikių santykių šioje rinkos srityje. Iki ginčo kilimo ieškovė su Danijos įmone dirbo tik keletą mėnesių, kas negali patvirtinti Danijos įmonę esant ieškovės nuolatiniu ir lojaliu klientu.

Kaip minėta, pareiga įrodyti komercinių paslapčių atskleidimo bei panaudojimo faktą tenka ieškovei (CPK 12 ir 178 str.). Sutiktina su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose, vis dėlto pabrėžtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nors atsakovas V. N. dirbdamas pas ieškovę UAB ,,RNDV Group“ žinojo ar galėjo naudoti tam tikrą bendrovės informaciją, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį, tačiau pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, kad šią informaciją atsakovas atskleidė ar panaudojo neteisėtai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas V. N., pasinaudodamas ta informacija, kurią žinojo dirbdamas pas ieškovę, perdavė atsakovei UAB ,,Atema“, dėl ko atsakovė UAB „Atema“ užmezgė santykius su ieškovės kliente Danijos įmone „Elcor“, nes sutartiniai santykiai tarp atsakovės UAB „Atema“ ir Danijos įmonės atsirado dar iki atsakovui V. N. įsidarbinant pas atsakovę. Jokių duomenų, kad atsakovą ir UAB „Atema“ siejo kitokie santykiai, nei darbinai, byloje nėra. Pats paslaugų teikimo klientui Danijos įmonei „Elcor“ faktas ir atsakovo V. N. įsidarbinimo pas atsakovę UAB ,,Atema“ faktas nesudaro pagrindo pripažinti atsakovų veiksmų nesąžiningais. Kitų nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų ar aplinkybių ieškovė byloje nepateikė.

Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose civilinę atsakomybę galima taikyti tik tada, kai yra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, kurias įrodyti turi ieškovas. Įvertinęs tai, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui, 2015-01-21 ir 2015-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, atsakovams iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovė UAB „Atema“ pateikė duomenis, kad patyrė 641,27 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovas V. N. – 1080 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokatų darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atsakovų turtėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-01-21 ir 2015-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš ieškovės UAB „RNDV Group“ 1080 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui V. N. ir 641,27 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei UAB „Atema“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.