Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „RNDV Group“ patikslintą ieškinį atsakovams V. N., UAB „Atema“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų V. N. ir UAB „Atema“ solidariai priteisti 11938,46 Eur (2015-10-14 patikslintu ieškiniu 12374,37 Eur) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams V. N., UAB „Atema“ (11938,46 Eur suma).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovui V. N. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir (ar) nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant ieškinio reikalavimų 11938,46 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atsiskaityti su ieškovu.

Atsakovas V. N. 2015-09-17 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti areštą jo ir jo sutuoktinės asmeninėms sąskaitoms. Nurodė, kad atsakovė UAB „Atema“ yra sumokėjusi į sąskaitą ieškinio sumą – 11 938,46 Eur.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-22 nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nurodo, jog ieškinio reikalavimo sumą atsakovė UAB „Atema“ pervedė į sąskaitą, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti jis nepateikė jokių įrodymų, be to, teismui nėra aišku, į kokią sąskaitą atsakovė šią sumą pervedė. Aplinkybę patvirtinti galėtų mokėjimo nurodymo patvirtinta kopija ar kitas procesinių dokumentų reikalavimus patvirtinantis įrodymas. Atsakovas papildomai į bylą pateikė mokėjimo nurodymo pavedimo kopiją. Iš pateikto dokumento teismui nėra aišku, kam priklauso sąskaita, į kurią pervesta ieškinio reikalavimo suma, taip pat mokėjimo nurodymas nepatvirtintas banko darbuotojo parašu ir antspaudu. Teismui kyla abejonių, ar pateiktas dokumentas yra tinkamai patvirtintas ir gali būti tinkamas rašytinis įrodymas prašymui tenkinti. V. N. nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima matyti, kad atsakovė ieškovės reikalavimą įvykdė.

Atskirajame skunde atsakovas V. N. prašo pirmosios instancijos teismo 2015-09-22 nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2015-01-21 teismo nutartimi, panaikinimo išspręsti iš esmės: panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-01-21 nutartimi. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu – ieškovės reikalavimas yra užtikrintas taikytomis konkrečiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis: solidariajai atsakovei UAB „Atema“ priklausančio turto – piniginių lėšų, esančių sąskaitoje, areštu, todėl tolesnis turto arešto taikymas pažeidžia proporcingumo principą bei nepagrįstai suvaržo atsakovo teises.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo netenkinti V. N. atskirojo skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad pateikus patikslintą ieškinį, reikalavimo suma padidėjo iki 12374,37 Eur, o laikinosios apsaugos priemonės taikytos 11938,46 Eur sumai, todėl rezervavimas mažesnės nei ginčo sumos vieno iš solidariųjų atsakovų sąskaitoje niekaip neužtikrina galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-12-30 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. N. 11938,46 Eur (41221,11 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nutartimi ieškovės prašymas patenkintas – nutarta areštuoti atsakovui V. N. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir (ar) nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant ieškinio reikalavimų 11938,46 Eur (41221,11 Lt) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atsiskaityti su ieškove.

Ieškovė 2015-03-18 pateikė patikslintą ieškinį solidariesiems atsakovams V. N. ir UAB „Atema“ bei prašė reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartimi nutarta areštuoti atsakovei UAB „Atema“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir (ar) nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant ieškinio reikalavimų 11938,46 Eur (41221,11 Lt) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atsiskaityti su ieškove.

Atsakovas V. N. 2015-09-17 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2015-01-21 nutartimi, panaikinimo, pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ieškovės reikalavimas yra užtikrintas taikytomis konkrečiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis: solidariajai atsakovei UAB „Atema“ priklausančio turto – piniginių lėšų, esančių sąskaitoje, areštu, todėl tolesnis turto arešto taikymas pažeidžia proporcingumo principą bei nepagrįstai suvaržo atsakovo teises.

CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos bet kurioje proceso stadijoje. Sprendžiant klausimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, turi būti įvertinta, ar neišnyko teismo nustatytos grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tik nustatęs, kad šios grėsmės jau neegzistuoja, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina.

Atsakovas savo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad kitos solidariosios atsakovės UAB „Atema“ areštuotų piniginių lėšų visiškai pakanka galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas pateikė teismui antstolio A. S. 2015-05-14 patvarkymą Nr. S1-346256 sustabdyti lėšų išmokėjimą, kuriame nurodyta, kad antstolis, vykdydamas 2015-04-29 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Atema“, UAB „Atema“ prašymu areštavo pinigines lėšas – 11938,46 Eur AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. LT577300010143103227, leido atsiskaityti tik su ieškove UAB „RNDV Group“. Areštuotas lėšas nurodyta saugoti iki atskiro patvarkymo. Pateiktame AB „Swedbank“ išraše matyti, kad UAB „Atema“ sąskaitoje Nr. LT577300010143103227 rezervuota 11938,46 Eur suma.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 11938,46 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimą, 2015-10-14 patikslintu ieškiniu savo reikalavimą padidino iki 12374,37 Eur.

CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Tenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti priteistą sumą išieškoti iš vieno, kelių ar visų atsakovų. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu (CPK 13 str.), turi teisę pasirinkti, kuriems atsakovams prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovo pareikšto prašymo (CPK 144 str.). Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (ne) buvimo, vertina turtinę padėtį tų atsakovų, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismui galimai priėmus ieškovei palankų sprendimą, pareigą privalomai įvykdyti šį įsiteisėjusį teismo sprendimą įgytų abu solidarieji atsakovai, o ne kuris nors vienas. Todėl tas faktas, jog vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuota 11938,46 Eur lėšų suma kitos solidariosios atsakovės UAB „Atema“ sąskaitoje, nepagrindžia, kad apelianto turtinė padėtis, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nekelia grėsmės galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Nors ieškinio reikalavimo suma yra pagrindas preziumuoti, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones 2015-01-21 nutartimi sprendė, kad 11938,46 Eur suma atsakovui V. N. pripažintina didele. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančius teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį (nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pajamas ir kt.), kitokių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priimti, nenurodė. Be to, apeliantas nepateikė jokių argumentų, kaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo turtinius interesus ar yra neekonomiškos, neproporcingos (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Be to, pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad apeliantas 2015-10-07 pateikė pirmosios instancijos teismui pakartotinį prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-01-21 nutartimi, papildomai prašydamas leisti naudotis pareiškėjo bei jo sutuoktinės sąskaitose esančiomis areštuotomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą 2015-10-20 nutartimi patenkino iš dalies – 2015-01-21 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino, tačiau tenkino apelianto prašymą leisti atsakovui V. N. iš 2015-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi areštuotų piniginių lėšų disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis A. N. priklausančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. N. priklausančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro VSDFV mokamos motinystės (tėvystės), nedarbo išmokos (pašalpos). Dėl šios nutarties apeliantas atskirojo skundo neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apelianto pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pasikeitė.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir panaikinimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas 2015-10-20 nutartimi patenkino apelianto prašymo dėl ta pačia 2015-01-21 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba leidimo naudotis areštuotomis lėšomis dalį, kuria atsakovas prašė leisti naudotis 2015-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi areštuotomis piniginėmis lėšomis, esančiomis A. N. priklausančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje ir V. N. priklausančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurias sudaro VSDFV mokamos motinystės (tėvystės), nedarbo išmokos (pašalpos), tačiau 2015-10-20 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2015-01-21 nutartimi, nepanaikintos, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutartis 2015-10-20 pirmosios instancijos teismo nutarčiai įtakos neturi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį.