Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti tik sienele, durų nebuvo, ir naudojantis tualetu jis buvo matomas kitų asmenų, todėl atsakovės atstovas neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis tualetu.

Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas iš esmės neginčijo unitazų ir/ar pisuarų nepakankamumo. Neturtinės žalos priežastimi jis iš esmės nurodė aplinkybę, kad dėl tualeto patalpos ir unitazų bei pisuarų išdėstymo joje nebuvo užtikrintas jo privatumas, t. y. tarp unitazų buvo tik pertvaros, durų nebuvo, todėl pareiškėjui naudojantis tualetu buvo matomas kitų asmenų. Taip pat nurodė, kad jam naudojantis unitazu matė priešais pisuaru besinaudojančius asmenis.

Taigi, nagrinėjamu atveju, vertinant, ar buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, aktualus pareiškėjo teiginių, kad sanitariniame mazge esantys unitazai nebuvo visiškai uždari (nebuvo durų) ir priešais unitazus buvo įrengti pisuarai, vertinimas.

Marijampolės PN neneigė, jog 6 būrio sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti sienelėmis, durų nėra. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 87, 101, 102).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 buvo patvirtintos ,,Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 buvo patvirtintos „Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“, nustatančios pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui.

Byloje ginčo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose (6 būryje), sanitariniai mazgai įrengti specialiai tam skirtose vietose, atskirtose nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros, nėra. Nustačius šias aplinkybes, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota analogiško pobūdžio bylose sprendžiant dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimo Marijampolės PN. Pagal suformuotą praktiką, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros minimaliai užtikrina privatumą, nes sanitariniai mazgai įrengti specialiai tam skirtose vietose, kurios visiškai atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų. Pagal aptariamą teismų praktiką, tokiu atveju pripažįstama, jog buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos pažeidimui konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Nustačius, kad pareiškėjas nenurodė reikšmingų ir detalizuotų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis apskritai neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, įrengtu atskiroje tam skirtoje patalpoje, kuri atskirta nuo gyvenamosios patalpos, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu nebuvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

Nurodė, kad prausykloje vietoje kriauklių patalpintas lovys, kuris atlieka kriauklių funkciją. Šiame lovyje įmontuoti 6 kranai, vienu metu juo naudojasi 6 asmenys, vanduo nespėja sutekėti.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės PN 6 būrio prausykloje yra viena ilga kriauklė ir 6 vandens kranai bei 1 praustuvė su vienu vandens kranu. Toks prausyklos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai galėjo praustis 7 nuteistieji. Atsakovė nurodė, kad ginčo laikotarpiu 6 būryje buvo nuo 36 iki 52 nuteistųjų. (b. l. 51).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Norma), 7.4 punkte nurodyta, kad prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Taigi teisinis reglamentavimas aiškiai nustato būtiną užtikrinti vandens maišytuvų (kranų) skaičių.

Atlikus aritmetinius skaičiavimus akivaizdu, kad vertinamuoju laikotarpiu 6 būryje prausykloje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Byloje nėra duomenų, kad minėti įrenginiai nefunkcionavo ar pan., todėl pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus trūkumo prausykloje atmestini kaip neįrodyti.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.5. punkte buvo numatyta, jog drausmės grupės gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtų taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, buvo numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Taigi, minėti teisės aktai nenumatė nuteistųjų paprastos grupės sanitarinių mazgo įrengimo konstrukcijų, nereglamentavo sanitarinio mazgo ar praustuvės įrengimo specifikos.

Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumatė, kokios konstrukcijos turi būti prausykla ir kiti jos įrenginiai, kokie jos montavimo ir įrengimo reikalavimai, teismas laiko, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio) bei maišytuvų (kranų), atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad prausykloje nėra muilo dozatorių, trūksta veidrodžių.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7 punktas reglamentuoja prausyklos, tualeto patalpos įrengimą. 7.1 punkte numatyta, kad turi būti sieninis veidrodis (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nėra nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengti muilo dozatoriai.

Atsakovės atstovas nurodė, kad prausyklose yra veidrodžiai. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 94, 97, 98). Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nėra veidrodžio virš kiekvienos praustuvės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių įrengimo prausyklose yra nepaneigti.

Pareiškėjas nurodė, kad dušų čiaupai įrengti taip, kad besimaudantis mato kitus nuteistuosius, jokios uždangos iš priekio nebuvo. Prie kiekvieno dušo turi būti suoliukas, kėdė ar taburetė, kilimėlis ar grotelės, veidrodis, kūno ir plaukų dozatoriai. Taip pat nurodė, kad nėra vandens nutekėjimo prie kiekvienos dušo galvutės. Dušu vienu metu naudojosi nuo 30 iki 50 žmonių, nors duše ragelių sumontuota 15, o 180 nuteistųjų turėdavo suspėti nusimaudyti per 2 val., dėl šios priežasties ir tekdavo keliems asmenims vienu metu maudytis po vienu dušu.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitų inventoriumi normų 13 punkte nurodyta, koks inventorius turi būti dušo patalpose, t. y. dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/ar taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės - 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriaus – pagal poreikį.

Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad dušuose yra suolai, kad kai kuriose dušo patalpose yra kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, tačiau jų įrengimas nėra imperatyviai nustatytas teisės normose. Šis dušo patalpos inventorius užtikrinamas tik pagal poreikį, kas reiškia, kad tam tikroje dušo patalpoje šio inventoriaus nebuvimas nereiškia atsakovės neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimo.

Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog dušo patalpa neatitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punkto reikalavimų. Minėtose Aprūpinimo inventoriumi normose numatyta, jog dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės, suolas (ar kėdė, ar taburetė), lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Pateiktos bendros dušinės nuotraukos (b. l. 105-109) nepatvirtina, jog buvo užtikrintas tinkamas inventorius bendro dušo patalpose.

Taip pat pažymėjo, kad prie kiekvienos dušo galvutės nėra vandens nutekėjimo, tačiau šią aplinkybę nurodė tik abstrakčiai, niekaip nekonkretizuodamas, kokiais teisės aktais remiantis tokią pareigą - įrengti vandens nutekėjimus prie kiekvienos dušo galvutės - turi atsakovas, taip pat niekaip nepažymėdamas ir neindividualizuodamas, kaip vandens nutekėjimo įrengimas kitoje, o ne dušo vietoje, įtakojo jo emocinę bei psichologinę būseną ir kokias dvasines kančias jam tai sukėlė.

Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, jog gyvenamosiose patalpose, kur jis atliko bausmę, veisėsi blakės ir jį kandžiojo.

Lietuvos higienos norma Nr. HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esanti 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28, 2019 m. rugsėjo 24 d. sutartis Nr. 27-10-130, 2021 m. rugsėjo 27 d. sutartis Nr. 27-10-138 patvirtina, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartis su UAB „Dezinfa“, UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo (b. l. 66-69, 70-74, 75-85). Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė nuolat ir pagal poreikį teikia dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Minėtos sutartys patvirtina, kad pataisos namai imasi veiksmų, kad kenkėjai būtų naikinami. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jį sukandžiojo blakės. Atsakovės atstovo 2022 m. gegužės 13 d. pažyma patvirtina, kad ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų, blakių sukandimų pareiškėjas į medikus nesikreipė (b. l. 53).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumų, didžiulių išgyvenimų, dvasinių kančių, pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Iš Marijampolės PN II Resocializacijos skyriaus 2022-05-13 pažymos Nr. 55/04-299 (b. l. 52) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į psichologą dėl streso, kurį lemti galėjo blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2022-05-13 pažymos Nr. MPN-59 (b. l. 53) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų, blakių ar parazitų sukandimo į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus nesikreipė. Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, daro išvadą, kad dėl netinkamai įrengtų bendro dušo, prausyklos patalpų (veidrodžių trūkumas, dušo ragelių trūkumas) įrengimo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 250 Eur.

Pareiškėjas prašo priteisti 150 Eur kelionės išlaidų (sugaištas laikas kelionėje 4 val., išlaidos už kurą – 50 Eur) (b. l. 120).