Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-8389-285/2017 pagal pareiškėjų N. Z. ir V. J. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjos N. Z. ir V. J. (S. K., mirusios 2016 m. vasario 7 d., įpėdinė) kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad nutraukia 2015-07-10 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį tarp N. Z. ir S. K. ir aptaria sutarties nutraukimo pasekmes bei mokesčių pasidalinimą. Nurodė, kad jau kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, tačiau Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6198-918/2017 prašymo netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).Teismas sprendė, kad nesant ginčo dėl nekilnojamojo daikto perleidimo tarp pareiškėjų ir esant privalomai tokio sandorio sudarymo notarinei formai, pareiškėjos dėl sutarties patvirtinimo turėtų kreiptis į notarą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde, kurį pateikė pareiškėjos N. Z. atstovas advokatas V. D., prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarė J. V. patvirtino 2015 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria pareiškėja N. Z. pardavė S. K. žemės sklypą su pastatais, adresu: (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., už 36 000 Eur. S. K. nusipirkto turto savo vardu VĮ Registrų centre neįregistravo, per nustatytus terminus už įsigytą turtą pareiškėjai nesumokėjo. 2016 m. vasario 7 d. S. K. mirė, o jos palikimą priėmė vienintelė įpėdinė – dukra V. J., todėl jai buvo išsiųsta pretenzija dėl skolos padengimo. Šalys pradėjo derybas tarpininkaujant advokatui. N. Z. sutiko nereikalauti skolos bei susikaupusių delspinigių, jeigu bus nutraukta sutartis ir nekilnojamasis turtas grąžintas jai, o V. J. sutiko nereikalauti grąžinti sumokėtų 1 000 Eur. Taip buvo sudaryta taikos sutartis, kuri ir pateikta Kauno apylinkės teismui tvirtinti.Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju šalys dėl taikos sutarties patvirtinimo būtinai turi kreiptis į notarą. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad sudarydamos taikos sutartį šalys ikiteisminėje stadijoje išsprendė iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties netinkamo vykdymo kilusį ginčą, tokiu būdu užkertant kelią kilti teisminiam ginčui, nes N. Z. buvo pasirengusi jį inicijuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Nagrinėjamu atveju iš esmės kilo ginčas dėl teismo atsisakymo tvirtinti pareiškėjų pateiktą taikos sutartį CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė įrodymus: apeliantės 2016-11-25 sudarytos Teisinių paslaugų sutarties Nr. 145 priedo kopiją, 2016-11-25 ir 2017-01-25 PVM sąskaitų faktūrų už teisines paslaugas kopijas, 2017-03-14 Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto kopiją, 2017-01-03 siuntų sąrašo kopiją, iš kurios matyti, kad siųsta pašto siunta pareiškėjai V. J.. Atsižvelgiant į apeliantės pateiktų dokumentų surašymo datas sprendžiama, jog rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti į bylą iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o įrodymas – 2017-03-14 Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, kuris net nėra pasirašytas apeliantės, nėra susijęs su apeliacijos dalyku, todėl juos priimti ir prijungti prie bylos atsisakytina (CPK 314 straipsnis).CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, nėra reikalingi teismo veiksmai, patvirtinantys tokius susitarimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo CK 6.983 straipsnio nuostatų aiškinimu. Pareiškėjų pateiktos Taikos sutarties sąlygomis pareiškėjos susitaria dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo. Sandorius dėl daiktinių teisių perleidimo ar apsunkinimo privalomai tvirtina notaras (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog tarp pareiškėjų kilo ginčas dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties netinkamo vykdymo, nes nebuvo vykdoma 2015 m. liepos 10 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir pareiškėja N. Z. kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Byloje nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjamas teisminis ginčas tarp pareiškėjų dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties netinkamo vykdymo, taip pat nėra duomenų, kad toks ginčas galėtų kilti ateityje, kadangi pareiškėjos ir nesiekia jo inicijuoti. Nagrinėjamu atveju, kadangi tarp pareiškėjų nėra kilusio ginčo ir nėra duomenų, kad toks ginčas galėtų kilti ateityje, pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal nutarties turinį, pirmosios instancijos teismas pateiktos pareiškėjų taikos sutarties patvirtinimo klausimą išsprendė iš esmės ir, nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti pateiktą taikos sutartį, turėjo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Pažymėtina, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Apeliacinis teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl negali (neturi teisinio pagrindo) svarstyti ir pasisakyti dėl teismo išvadų, kurių apeliantė neginčija, teisėtumo. Nagrinėjamu atveju, apeliantei neginčijant (nenuginčijus ir nepaneigus) pirmosios instancijos teismo išvadų, nurodytų nutarties 13 punkte, teisėtumo, teismo nutartis negali būti laikoma neteisėta ir negali būti panaikinta.Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.