Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 243 straipsnį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. D. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. D. paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie naujai paskirtos bausmės pridėjus dalį – 30 parų arešto bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 25 d. 16.04 val. iki 2025 m. vasario 26 d. 11.39 val. (1 para); nuo 2025 m. gegužės 10 d. 18.15 val. iki 2025 m. gegužės 11 d. 9.55 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai. Iš viso nuspręsta laikyti, kad A. D. atlikęs 2 dienas laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. D. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, nuspręsta konfiskuoti automobilį „VW Passat“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. D. atvykimo į bausmės atlikimo vietą arba nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, net ir jam skirtos bausmės rūšies bei dydžio, nesutinka tik su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad A. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, jam paskyrė galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – transporto priemonės konfiskavimą ir uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo apeliantas neginčija, nesutinka tik su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminu.

8. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės, su BK 67 straipsnio 3 dalyje numatytomis išimtimis, gali būti paskirtos tiek atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui ar lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tiek ir asmeniui, kuriam paskirta bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Jei skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos tarpusavyje turi būti suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, jog paskirtos priemonės viena kitos negali dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti.

9. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 5 metams.

10. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (vidurkis – 3 metai), o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų (vidurkis – 4 metai) asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš šios BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatos lingvistinio aiškinimo matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki septynerių metų taikomas, kai: 1) asmuo padarė BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas; 2) šių nusikalstamų veikų padarymo metu jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. T. y. turi būti nustatyta šių sąlygų visuma.

11. Kadangi A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmu pūtimu 2025-05-10 17.51 val. buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, o antru pūtimu 2025-05-10 18.14 val. – 1,86 promilių neblaivumas, naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, įvykdė nusikalstamą veiką ne pirmą kartą, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu būdamas nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, ir jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 5 metams atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones, skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant klausimą dėl specialios teisės atėmimo termino, taikytinas specialios teisės atėmimo terminas nuo vienerių iki septynerių metų. Dėl to šios specialios teisės atėmimo termino vidurkis būtų lygus ketveriems metams.

12. Skundžiamu nuosprendžiu A. D. nustatytas specialios teisės atėmimo terminas 5 metams savo trukme yra šiek tiek didesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodytas specialios teisės atėmimo termino vidurkis.

13. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas leidžia iš visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių išskirti turinčias didžiausią reikšmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014). Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažinta ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra aktualūs ir tuo atveju, kai yra padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnyje, nes šis nusikaltimas taip pat yra susijęs su kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu. Be to, pastebėtina, jog atsakomybė už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką iki 2019-04-01 buvo numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

14. Taip pat pagal teismų praktiką, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.

15. A. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Pirmosios instancijos teismas A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, A. D. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalto recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis nevedęs, nors pirmosios instancijos teisme nurodė, jog gyvena su drauge ir kartu augina du nepilnamečius vaikus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė. Iš Sodros duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2024 m. kovo 28 d. niekur oficialiai nedirbo (1 t., b. l. 124), nuo 2024 m. balandžio 12 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 126). Iš pažymos apie A. D. baustumus matyti, jog jis per paskutinius trejus metus administracine tvarka buvo baustas keturis kartus už KET pažeidimus, iš jų du kartus buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vieną kartą už tai, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisė vairuoti atimta (1 t., b. l. 120-123). Taip pat iš bylos matyti, kad A. D. anksčiau buvo teistas net devynis kartus, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, be to, buvo nuteistas ir dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (1 t., b. l. 108-118), nusikalstamas veikas, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė neišnykus teistumui bei neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

16. Nagrinėjamu atveju A. D. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu (po 23 minučių) jau buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas (1 t., b. l. 32). Apeliantui nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. ankstyvo vakaro metas (pranešimas apie neblaivų vairuotoją gautas 2025-05-10 17.11 val.), tai, jog, būdamas neblaivus, vairavo automobilį pakankamai didelį atstumą (iš liudytojo G. L. namų, esančių (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini), kurioje pasiėmę liudytojo G. L. draugą, važiavo atgal pas G. L. į namus, kai (duomenys neskelbtini) kaime sustabdė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 65-66, 100-101), taip pat kartu su juo automobiliu važiavo neblaivus jo draugas, jo veiką apibūdina kaip itin pavojingą. Tai, kad tokiu paros metu eismas dar buvo pakankamai intensyvus, apeliantas automobiliu važiavo ne vienas, be to, apeliantui neblaivumas buvo nustatytas ne tik alkoholio matavimo prietaisu, bet jam buvo nustatytas ir apsvaigimo požymis (stiprus alkoholio kvapas) (1 t., b. l. 32)), rodo, jog A. D. padarytas KET pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, o tokie apelianto veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, kartu su juo automobiliu važiavusiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams, t. y. apeliantas rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Ir nors jokia žala apelianto neteisėtais veiksmais nepadaryta, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, jog vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, sukelia didelį pavojų aplinkiniams.

17. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu A. D. jau buvo teistas už tai, jog, būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumas viršija 1,51 promilių girtumą, vairavo transporto priemonę. Kaip matyti iš minėto teismo nuosprendžio, tuo metu nuteistajam buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, kai jis vairavo automobilį žiemą, dienos metu (duomenys neskelbtini) mieste. Iš šio nuosprendžio matyti ir tai, jog A. D., pripažinęs kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, pripažino ir tai, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, teigė, jog reikia kreiptis pagalbos dėl šios priklausomybės gydymo (1 t., b. l. 47-54). Tačiau, kaip matyti, pas medikus dėl priklausomybės nuo alkoholio nesikreipė, nes, nepraėjus nei dviem mėnesiams po šio nuosprendžio priėmimo, jis vėl girtas vairavo transporto priemonę. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų bei baustumų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, toks nuteistojo elgesys, dėl kurio apelianto atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, nėra atsitiktinis, o tai yra dėsningas jo nusikalstamo elgesio rezultatas.

18. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, taip pat įvertinus baudžiamojo poveikio priemonės tikslą - pataisyti nusikalstamą veiką padariusį A. D., baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai A. D. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šis terminas nors ir yra šiek tiek didesnis nei šios poveikio priemonės termino vidurkis, tačiau nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas atitinka tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad penkerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuteistajam buvo paskirtas ir ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, todėl, paskyrus specialiosios teisės atėmimo terminą trumpesniam nei penkerių metų laikotarpis, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, numatytas BK 41 straipsnio 2 dalyje.

19. A. D. skunde teigia, jog teisių atėmimas tokiam ilgam terminui jam sukelia daug problemų susirandant darbą, nes gyvena labai toli nuo miesto. Iš bylos matyti, kad nuteistasis šiuo metu niekur oficialiai nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors nuteistasis gyvena kaime, tačiau yra viešasis transportas, kuriuo nuteistasis gali naudotis. Be to, tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, jog pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Tuo pačiu paminėtina, jog šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti pareigas darbinėje srityje ar savo šeimos labui, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. D. atsakomybę (jam paskiriant draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam terminui, t. y. tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą, arba tokios priemonės visai neskiriant), nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-279-719/2018, 2K-357-489/2018, 2K-372-693/2018).

20. Atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą bei įvertinusi apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jam nustatytą apsvaigimo laipsnį, įvertinusi apelianto asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės bei neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Be to, pažymėtina, jog siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Dėl to A. D. argumentai dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo yra nepagrįst i.

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo 5 metams - yra teisėta ir pagrįsta, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

22. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nuteistajam A. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus (1 t., b. l. 169-170). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-10484 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, valstybės naudai prašoma priteisti 87,50 Eur už A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (1 t., b. l. 174-175).

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

25. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas A. D. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgusi į tokias aplinkybes, taip pat ir į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta viename teismo posėdyje, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, nuteistojo A. D. apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nors A. D. nedirba, tačiau jis yra darbingas, byloje nėra duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį ar išlaikytinius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. D. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas ir tenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio.

Išieškoti iš nuteistojo A. D. valstybės naudai 87,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.