Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-08 · Civilinė byla Nr. e2-1868-1101/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-05-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
e2-1868-1101/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21560-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Ieškovas
T. R.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Saulius Kibilda
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1868-1101/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21560-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sauliui Kibildai,atsakovės atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės 7 310 Eur draudimo išmokos sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2022 m. gegužės 17 d. apie 22.06 val. vietovėje Kalno g. – Rokantiškių g. sankryžoje įvyko eismo įvykis. Eismo įvykyje dalyvavo automobilis BMW 335, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis BMW), kurį vairavo ieškovas ir automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir automobilis AUDI), kurį vairavo trečiasis asmuo D. R.. Eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, kad vietovėje prie Kalno g. – Rokantiškių g. sankryžos automobilis BMW atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio ir prie sankryžos sustojusio/sustabdžiusio kito automobilio AUDI galinę dalį. Ieškovas savo automobilį BMW buvo apdraudęs AB ,,Lietuvos draudimas“ transporto priemonių kasko draudimu. Atliekant žalos administravimo procedūras draudimo bendrovė (atsakovė) informavo, kad automobilį AUDI ekonominiu požiūriu remontuoti netikslinga ir tokiu atveju yra skaičiuojama automobilio liekanų vertė, t. y. žalos suma skaičiuojama iš automobilio rinkos vertės atimant likutinę vertę. Automobilio BMW rinkos vertė yra 10 570 Eur, likutinė vertė pagal aukciono laimėtojo pasiūlytą didžiausią sumą – 4 025 Eur, skirtumas tarp šių sumą – 6 545 Eur, be to, turi būti išskaičiuojama 160 Eur dydžio franšizė. Tęsiant žalos administravimo procedūras atsakovei kilo abejonių dėl deklaruoto eismo įvykio aplinkybių pagrįstumo, todėl atsakovės žalų tyrimo ekspertas M. S. 2022 m. birželio 20 d. surašė ekspertinę pažymą, kurioje padaryta išvada, kad automobiliai BMW ir AUDI buvo sugadinti ne vairuotojų (ieškovo ir trečiojo asmens) nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog automobilis BMW, artėdamas prie nedideliu greičiu judančio automobilio AUDI, dėl techniniu požiūriu nepagrindžiamų priežasčių nestabdomas trenkėsi į AUDI galinę dalį. 2022 m. birželio 21 d. atsakovė informavo ieškovą, kad draudimo išmoka nebus išmokama. Ieškovas kategoriškai nesutinka su 2022 m. birželio 20 d. ekspertine pažyma, o atsisakymas išmokėti draudimo išmoką grindžiamas būtent šia pažyma. Autoįvykis įvyko būtent tomis aplinkybėmis, kokios buvo užfiksuotos jame dalyvavusių asmenų iš karto po eismo įvykio. Eismo įvykio dalyviai nėra ir nebuvo pažįstami. Eksperto išvada yra tik tikėtino pobūdžio. Kadangi atsakovė atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, ieškovas buvo priverstas pats pardavinėti savo eismo įvykio metu sugadintą automobilį BMW, kurį 2022 m. spalio 21 d. pardavė už 3 100 Eur kainą. Kadangi automobilio likutinė vertė yra 3 100 Eur, ieškovas paduotu ieškiniu prašo priteisti 7 300 Eur sumą (10 570 Eur automobilio rinkos vertė – 3 100 Eur automobilio likutinė vertė – 160 Eur franšizė).

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Kilus abejonėms dėl įvykio aplinkybių, žala buvo perduota draudiko žalų tyrimo ekspertui M. S., kuris atliko ekspertinį tyrimą ir jo pagrindu parengė ekspertinę pažymą. Įvertinęs turimus duomenis, atsakovės ekspertas priėjo išvadą, kad automobiliai AUDI ir BMW buvo sugadinti ne vairuotojų D. R. ir T. R. nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Labiausiai tikėtina, kad automobilis BMW, artėdamas prie nedideliu greičiu judančio automobilio AUDI, dėl techniniu požiūriu nepagrindžiamų priežasčių, nestabdomas trenkėsi į AUDI galinę dalį. Atsižvelgiant į tai, ginčo eismo įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo bendrovės ekspertų pateikta ekspertinė pažyma yra pripažįstama tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumą. Be to, atsakovė nesutinka ir su ieškovo nurodomu žalos dydžiu, o konkrečiai, su nurodyta automobilio likutine verte. Tai, kad ieškovas nusprendė parduoti automobilį pigiau, nei nustatė draudikas, tik patvirtina faktą, kad ieškovas nutarė parduoti savo automobilį už tokią sumą, tačiau ne tai, kad tokia ir yra likutinė transporto priemonės vertė. Tai, jog ieškovas nusprendė transporto priemonę parduoti mažesne, nei rinkoje siūloma, verte, negali įpareigoti draudiko prisiimti finansinių tokio sandorio pasekmių.

Šalies argumentai

4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pasak ieškovo, priešingai nei teigiama 2022 m. birželio 20 d. ekspertinėje išvadoje, eismo įvykis įvyko natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Pranešdamas apie eismo įvykį ieškovas draudikui pateikė visus reikalingus dokumentus, nuotraukas iš eismo įvykio ir pakankamai detalų paaiškinimą. Ieškovas nurodė tik tikėtiną ir potencialiai galimą automobilio važiavimo greitį, galimą atstumą iki transporto priemonės, apibūdindama tai žodžiu ,,apie“. Ieškovas taip pat nurodė nesutinkantis su atsakovės pozicija dėl žalos dydžio. Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškovas buvo priverstas parduoti ginčo automobilį. Atsakovas pardavė automobilį už 3 100 Eur kainą, t. y. didžiausią kainą, kokią jam pasiūlė pirkėjas. Atsakovės paskaičiuota liktinė vertė buvo nustatyta 2022 m. liepos 20 d., tuo tarpu ieškovas sudaužytam automobiliui pirkėją rado tik 2022 m. spalio 21 d.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas kritikuoja atsakovo žalų tyrimo eksperto M. S. paruoštą 2022 m. birželio 20 d. ekspertinę pažymą, tačiau nepateikia jokio dokumento, šią pažymą paneigiančio. Eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Ieškovas neturėjo galimybės žvalgytis ar link sankryžos neartėja kiti automobiliai, nes pati sankryža su Kalno gatve dar nebuvo jo matomumo zonoje. Tinkamas matomumas įsitikinti, ar link sankryžos iš kairės pusės neartėja automobiliai, yra tik priartėjus prie pat STOP ženklo. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai neatitinka tikrovės ir nepatvirtina jokios techniniu požiūriu pagrindžiamos eismo įvykio priežasties, dėl ko nestabdomas BMW automobilis trenkėsi į automobilio AUDI galinę dalį. Tai, jog ieškovas nusprendė parduoti automobilį pigiau, nei nustatė draudikas, tik patvirtina faktą, kad ieškovas nutarė parduoti savo automobilį už tokią sumą, tačiau ne tai, kad tokia ir yra likutinė transporto priemonės vertė. Ieškovas nurodė, kad pirkėją automobiliui sugebėjo rasti tik 2022 m. spalio 21 d., tačiau nepaaiškino, kodėl nepasinaudojo draudiko suorganizuoto aukciono laimėtojo pasiūlymu ir nepardavė automobilio už geresnę kainą.

6. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje kilo ginčas dėl 2022 m. gegužės 17 d. įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir atitinkamai draudimo išmokos priteisimo.

8. Kaip minėta, 2022 m. gegužės 17 d. apie 22.06 val. Vilniuje, Kalno gatvės ir Rokantiškių gatvės sankryžoje, į automobilio AUDI, vairuojamo trečiojo asmens D. R., galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis BMV, vairuojamas ieškovo. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Šiuo atveju policijos pareigūnai nebuvo kviečiami, nes abu eismo įvykio dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nebuvo nukentėjusių fizinių asmenų. Įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, ieškovas pripažino atsakomybę už eismo įvykį.

9. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu ieškovo vairuota transporto priemonė BMW buvo apdrausta KASKO draudimu atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos priteisimo.

10. 2022 m. birželio 21 d. sprendimu atsakovė atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad vairuotojų parodymai prieštarauja objektyviems duomenims, o įvykis kilo ne vairuotojų nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Tokį sprendimą atsakovė priėmė atsižvelgusi į AB ,,Lietuvos draudimas“ žalos tyrimo eksperto M. S. 2022 m. birželio 20 d. parengtą ekspertinę pažymą. Šioje pažymoje konstatuota, jog labiausiai tikėtina, kad automobilis BMW, artėdamas prie nedideliu greičiu judančio automobilio AUDI, dėl techninių požiūriu nepagrindžiamų priežasčių nestabdomas trenkėsi į automobilio AUDI galinę dalį. Taigi atsakovė iš esmės kelia prielaidą, kad ginčo eismo įvykis galėjo būti sukeltas tyčia.

11. Teikdamas paaiškinimus apie eismo įvykį atsakovės atstovui ieškovas paaiškino, kad eismo įvykio dieną važiavo pas draugą Rokantiškių gatve link Naujosios Vilnios, matė, kad priekyje važiavo kitas automobilis, žinojo, kad pagrindinis kelias yra kairėje, todėl važiuodamas dairėsi į kairę pusę, ir staiga pamatė, kad prieš jį važiuojantis automobilis stovi. Ieškovas tik pasuko vairą į kairę, tačiau nespėjo sustabdyti savo automobilio ir atsitrenkė į priešais važiavusio trečiojo asmens automobilį AUDI. Tarp važiuojančių automobilių buvo kažkur apie 30 m. atstumas. AUDI vairuotojas sustojo prie STOP ženklo. Kadangi ieškovas dairėsi į kairę kelio pusę, pamatęs, kad AUDI jau stovi, nespėjo savo automobilio sustabdyti. Kokiu greičiu važiavo, ieškovas negali tiksliai pasakyti, nes į spidometrą nežiūrėjo, kažkur gal 60-70 km/h. Stabdyti ieškovas nespėjo. Ieškovas nežinojo, kad susidūrimo vietoje buvo STOP ženklas. AUDI vairuotojo nepažįsta. Iš esmės tokius pat paaiškinimus ieškovas teikė ir teismo posėdžio metu.

12. Teikdamas paaiškinimus apie eismo įvykį atsakovės atstovui trečiasis asmuo D. R. nurodė, kad eismo įvykio dieną važiavo iš namų į degalinę. Privažiavęs sankryžą su Kalno gatve, sustojo prie STOP ženklo, kad praleistų pagrindiniu keliu važiavusius automobilius. Prie STOP ženklo trečiasis asmuo pastovėjo kažkur gal 10 sek., praleido kažkur du automobilius, važiavusius pagrindiniu keliu ir tuomet pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Ieškovo trečiasis asmuo nepažįsta. Iš esmės tokius pat paaiškinimus trečiasis asmuo teikė ir teismo posėdžio metu. Be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo papildomai paaiškino, kad stovėdamas prie STOP ženklo, jis po truputį judėjo, stebėdamas pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius.

13. Atliekant žalos administravimo veiksmus, buvo nuskaityta automobilio AUDI kompiuteryje užfiksuota skaitmeninė informacija ir nustatyta, kad susidūrimas įvyko automobiliui AUDI judant 2 km/h greičiu. Ginčo dėl šios informacijos patikimumo byloje nėra.

14. Kaip matyti AB ,,Lietuvos draudimas“ 2022 m. birželio 20 d. ekspertinės pažymos turinio, esminiu prieštaravimu tarp eismo įvykio dalyvių duotų paaiškinimų ir nustatytos informacijos, lėmusiu atsisakymą pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju, atsakovė laikė aplinkybę, kad automobilis AUDI susidūrimo metu judėjo 2 km/h greičiu, o trečiasis asmuo, aiškindamas įvykio aplinkybes draudikės atstovui, nurodė, kad iki susidūrimo jo automobilis apie 10 sek. stovėjo prie STOP ženklo bei ieškovo nurodytai aplinkybei, kad automobilis AUDI prie STOP ženklo sustojo. Be to, atsakovės teigimu, sumodeliuota situacija neatitinka ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas važiavo kažkur 60-70 km/h greičiu, o tarp eismo dalyvių automobilių buvo apie 30 m atstumas. Laikant, kad ieškovas važiavo jo nurodytu 60-70 km/h greičiu, atstumas tarp automobilių turėjo būti apie 70 m (o ne 30 m, kaip nurodė ieškovas).

15. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai esmingai prieštarautų nustatytiems objektyviems duomenimis.

16. Šiuo atveju yra labai nedidelis skirtumas tarp užfiksuoto automobilio AUDI greičio susidūrimo metu (2 km/h) ir eismo įvykio dalyvių nurodyto šio automobilio greičio eismo įvykio metu (0 km/h). Teismas sutinka su ieškovo atstovo nurodyta aplinkybe, kad iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojui (šiuo atveju ieškovui) tokį skirtumas apskritai objektyviai sunkiai įmanoma nustatyti. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo nurodė, jog susidūrimo metu jo automobilis stovėjo prie STOP ženklo, taip pat negali būti vertinama kaip esmingai prieštaraujanti ir paneigianti eismo įvykio dalyvių nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Kaip jau minėta, trečiasis asmuo draudikės atstovui nurodė, kad jis sustojo prie STOP ženklo tam, kad praleistų pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, jų praleido apie du, taigi prie STOP ženklo galėjo stovėti apie 10 sek. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo šią aplinkybę patikslino, nurodydamas, kad prie STOP ženklo sustojo, tačiau po truputį judėjo, siekdamas pamatyti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius (nes buvo prastas matomumas). Teismo vertinimu, toks vairuotojo elgesys nurodytomis sąlygomis yra logiškas. Kita vertus, ieškovas negali būti atsakingas už trečiojo asmens nurodomas aplinkybes ir negali nukentėti vien dėl jo netiksliai nurodomos tam tikros informacijos.

17. Antra, AB ,,Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto M. S. išvada, kad tarp eismo įvykio dalyvių buvo 70 m atstumas, todėl ieškovas tokiu metu dar negalėjo dairytis į pagrindinį kelią, antra, turėjo spėti sustabdyti savo automobilį, grindžiamas ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jo greitis buvo apie 60-70 km/h.

18. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).

19. Šiuo atveju, teismo vertinimu, vien ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis galimai važiavo 60-70 km/h greičiu, savaime nereiškia, kad jis tokiu greičiu ir važiavo. Šiuo atveju ieškovo vairuojamos transporto priemonės greitis eismo įvykio metu nebuvo objektyviai ir patikimai nustatytas tam skirtomis specialiomis priemonėmis, o tik subjektyviai vairuotojo įvertintas pagal jo sugebėjimus. Taigi ieškovas, nurodydamas savo vairuojamo automobilio greitį, galėjo sąžiningai klysti. Tuo tarpu atsakovės ekspertinio tyrimo metu padaryta išvada, kad eismo įvykio dalyviai važiavo 70 m atstumu vienas nuo kito, taip pat, kad ieškovas neturėjo galimybės dairytis į šalutinį kelią (nes jis buvo per tolimas) grindžiama vien ieškovo subjektyviu vertinimu, kad jo greitis buvo apie 60-70 km/h.

20. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad eismo įvykis galėjo būti sukeltas tyčia, kėlė prielaidą, kad eismo įvykio dalyviai yra pažįstami, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta. Atsakovė teikė į bylą įrodymą, kad trečiasis asmuo D. R. ir V. R. dalyvavo viename eismo įvykyje Lenkijoje. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas ir V. R. (nepaisant to, kad jo ir ieškovo pavardės yra tokios pačios) nėra jokiais santykiais susiję asmenys. Atsižvelgiant į tai, šį atsakovės pateiktą įrodymą buvo atsisakyta prijungti prie bylos. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai būtų kokiais nors santykiais susiję asmenys, atsakovė nepateikė.

21. Atsakovės argumentai, kad draudimo bendrovės ekspertų parengta ekspertinė pažyma yra tinkamas įrodymas, kuriuo gali būti pagrindžiamas atsisakymas mokėti draudimo išmoką, yra teisingas, tačiau šiuo atveju šio įrodymo teismas nelaiko pakankamu konstatuoti, kad ginčo eismo įvykis yra nedraudžiamasis. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad 2022 m. birželio 20 d. ekspertinės pažymos išvados iš esmės buvo nulemtos vien tik eismo įvykio dalyvių subjektyviu suvokimu apie jų vairuotų transporto priemonių greičius.

22. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat išklausęs ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, atitiko jų paaiškinimus, teiktus atsakovės atstovui žalos administravimo metu, sprendžia, jog labiausiai tikėtina, įvyko būtent eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai ginčo eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

24. Konstatavus, kad ginčo įvykis yra draudžiamasis, toliau spręstina dėl priteistinos draudimo išmokos dydžio. Kaip minėta, ieškovas prašo priteisti 7 310 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią paskaičiavo taip: 10 570 Eur transporto priemonės rinkos vertė – 3 100 Eur automobilio pardavimo kaina – 160 Eur franšizė. Atsakovės teigimu, tuo atveju, jei įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, ieškovo prašoma priteisti draudimo išmoka turėtų būti mažinama, kadangi automobilio likutinė vertė yra didesnė nei kaina, už kurią ieškovas pardavė sugadintą automobilį. Su šiuo atsakovės argumentu teismas sutinka.

25. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo automobilio BMW rinkos vertė 10 570 Eur. Kaip minėta, ieškovas šį automobilį 2022 m. spalio 21 d. pardavė už 3 100 Eur. Atsakovė automobilio likutinę vertę nustatė pagal aukciono laimėtojo pasiūlytą didžiausią sumą, t. y. 4 025 Eur. Prie tripliko pateiktas išrašas apie aukciono pabaigą patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad net septyni aukciono dalyviai pasiūlė didesnę ieškovo automobilio kainą už tą, kuria ieškovas ją pardavė 2022 m. spalio 21 d. sutartimi. Atsakovė pateikė įrodymą – atsakovės darbuotojo el. laišką, adresuotą ieškovui, kuriame ieškovui buvo nurodytas nuostolio dydis ir paaiškinimas, kaip pasinaudoti aukcionu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovė pagrįstai ieškovo automobilio likutinę vertę laiko aukciono laimėtojo pasiūlytą didžiausią sumą, t. y. 4 025 Eur. Neigiamos pasekmės, susijusios su tuo, kad ieškovas automobilį pardavė mažesne kaina, tenka pačiam ieškovui.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 6 385 Eur (10 570 Eur transporto priemonės rinkos vertė – 4 025 Eur automobilio pardavimo kaina – 160 Eur franšizė) draudimo išmoka.

27. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 6 385 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. Ieškovo ieškinys patenkintas 87 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

29. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 164 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, ir 1 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 1 664 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 447,68 Eur (1 664 Eur x 87 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

30. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 110 Eur vertimo išlaidos. Byloje pateikta sąskaita ir atsakovės įsipareigojimas ją apmokėti, teismo vertinimu, yra pakankami pagrįsti šias išlaidas. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovei iš ieškovo priteistina 14,30 Eur (110 Eur x 13 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

31. Tarpusavyje įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 433,38 Eur (1 447,68 Eur – 14,30 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

32. Byloje patirta 50,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 44,24 Eur (50,96 Eur x 87 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškovui T. R., gim. (duomenys neskelbtini), 6 385 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 385 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 433,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt tris eurus ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 44,24 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė