- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-07-18
- Bylos Nr.
- e1-2169-1033/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25165-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- O. O.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
O. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. O. 2022 m. liepos 7 d. apie 19.46 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis O. O. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Lietuvoje yra apie du mėnesius, nes vieta, kurioje jis gyveno Ukrainoje, yra okupuota Rusijos. Lietuvoje įsidarbino (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Prius“ išsinuomojo iš įmonės. 2022 m. liepos 7 d. būdamas namuose vartojo alkoholį, reikėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, todėl nutarė nuvažiuoti iki parduotuvės su savo nuomojamu automobiliu „Toyota Prius“. Žinojo, kad pavartojus alkoholio draudžiama vairuoti automobilį, bet tuo metu jautėsi gerai ir nutarė vairuoti. Su automobiliu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kiemo į pagrindinę gatvę. Pavažiavus apie 50 metrų buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai pastebėjo, kad jis pavartojęs alkoholio ir jam buvo nustatytas girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko, su pareigūnais nesiginčijo. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę.
Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 7 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. A., apie 19.05 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme stovi geltonos spalvos automobilis „Toyota Prius”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, kadangi pranešėjas matė, kad vairuotojas važiuodamas rankoje laikė skardinę alkoholinio gėrimo, dabar vairuotojas stovi prie laiptinės, kalbasi su kažkokiu vyru. Atvykus į įvykio vietą, kieme pastebėjo nurodytą automobilį, tačiau nei automobilio viduje, nei šalia žmonių nebuvo. Bandant nustatyti, kas galėjo vairuoti automobilį, maždaug po 5 minučių prie automobilio priėjo vyras, kuris atsisėdo už automobilio vairo ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve. Kadangi iš karto šio asmens sustabdyti nebuvo galimybės, o gauto pranešimo duomenimis automobilio vairuotojas galimai neblaivus, šį automobilį jie sustabdė ties pastatu (duomenys neskelbtini). Su porininku priėjo prie automobilio ir prisistatė, paprašė, kad vairuotojas pateiktų automobilio ir asmens dokumentus. Bendraujant su vairuotoju – Ukrainos piliečiu O. O. (kaip paaiškėjo vėliau) nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad vartojo neseniai. Porininkas alkotesteriu patikrino O. O. blaivumą. Pirmu pūtimu 19.46 val. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru pūtimu 20.05 val. – 2,99 promilių girtumas. Į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas V1746, kuris O. O. pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS. Iškviestas autovežis automobilį „Toyota Prius“ priverstinai išvežė į automobilių saugojimo aikštelę.
Vyriausiojo patrulio P. S. tarnybiniame pranešime nurodytos 2022 m. liepos 7 d. įvykio faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos jo liudytoju ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. birželio mėnesį automobilio „Toyota Prius“ 2012 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 8 250 Eur su PVM.
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas – D. N..
Patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad O. O. 2022 m. liepos 7 d. 19.46 val. buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, 20.04 val. – 2,99 promilių neblaivumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc.
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog O. O. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. liepos 7 d. apie 19.46 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,28 promilių girtumas. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo O. O. prisipažinimas, liudytojo P. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, automobilio apžiūros protokolas, VĮ „Regitra“ duomenys apie O. O. vairuotą automobilį.
O. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo O. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
O. O. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė sumažinti baudą ir leisti sumokėti baudą dalimis per 2 metų laikotarpį, atsižvelgiant į sunkią materialinę padėtį dėl karo šalyje.
Skirdamas bausmę O. O., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, žalos nepadarė), į kaltinamojo asmenybę (iki nusikaltimo padarymo dirbo, neteistas ir nebaustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles pirmą kartą), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis šiuo atveju yra per didelis (75 MGL), todėl mažintinas iki 60 MGL. Taip pat atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą ir jo turtinę padėtį, baudos sumokėjimui nustatomas ilgesnis nei 2 mėnesių terminas, kuris numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, tačiau trumpesnis nei prašo kaltinamasis.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis O. O. prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams ir turto (automobilio „Toyota Prius“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 8 250 Eur) konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
Kaltinamasis O. O. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas kelių transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė, todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, O. O. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, nes naudodamasis šia teise jis padarė nusikalstamą veiką. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 8 d.
BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).
Byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo O. O. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).
Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą išaiškinimą už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, EŽTT palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama individuali pernelyg didelė našta (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius“ vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. birželio mėnesį buvo 8 250 Eur su PVM, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra pažeidęs KET reikalavimų, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės alkoholiui neturi), jo materialinę padėtį, kuri yra sunki (į Lietuvos Respubliką atvyko dėl Ukrainoje vykstančių karo veiksmų, atvykęs nuo 2022 m. balandžio 21 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, dėl padaryto nusikaltimo prarado (duomenys neskelbtini) darbą, o naujo darbo paieškos yra apsunkintos, nes nėra Lietuvos Respublikos pilietis, gerai nemoka lietuvių kalbos), nusikalstama veika žalos nepadarė, taip pat į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria O. O. dalies (vieną trečdalį) turto (automobilio „Toyota Prius“) vertės konfiskavimą – 2 750 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Ikiteisminio tyrimo metu O. O. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 7 d. 19.47 val. iki 2022 m. liepos 8 d. 15.12 val., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Ikiteisminio tyrimo metu O. O. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“, o asmens pasas grąžintinas O. O..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
O. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 7 d. 19.47 val. iki 2022 m. liepos 8 d. 15.12 val. (vieną dieną), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 16 (šešiolika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Paskirti O. O. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti O. O. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2 750 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“, o asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti O. O..
1) jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.