Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėja UAB „Ardynas“ pateikė skundą dėl antstolio D. B. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0035/08/00274, Nr. 0035/08/00275, Nr. 0035/09/01298, Nr. 0035/09/01299, Nr. 0035/09/02323, Nr. 0035/10/00705, Nr. 0035/12/00357, Nr. 0035/12/02110, kuriuo prašė ištaisyti 2016 m. rugpjūčio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. B-2016000015 esančius netikslumus – patikslinti iš varžytynių parduotų statinių sąrašą akte pridedant inžinerinį kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei akte nurodyti visų varžytynėse parduotų statinių unikalius numerius. Patikslinusi skundą, pareiškėja prašė įpareigoti antstolį D. B. ištaisyti 2016 m. rugpjūčio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. B-2016000015 padarytas faktines klaidas – nurodyti visų statinių, esančių žemės sklype ir parduotų varžytynėse unikalius numerius ir įpareigoti antstolį varžytynių akte nurodyti dar vieną pareiškėjai parduotą statinį – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinį: kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo panaikinti antstolio D. B. 2017 m. liepos 27 d. patvarkymą Nr. S-2017002133. Pareiškėja nurodė, kad antstolio D. B. 2016 m. rugpjūčio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. B-2016000015 pagrindu pareiškėja įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinius. Akte nenurodyti iš varžytynių parduoto turto (statinių) unikalūs numeriai (neteisingai nurodoma, jog šie statiniai nėra registruoti viešame registre), todėl VĮ Registrų centras atsisako registruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į statinius dėl varžytynių akte nepakankamai identifikuoto nekilnojamojo turto. Pažymi, kad Akte visai nepaminėta kiemo aikštelė, esanti sodo pastato priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleista kartu su pagrindiniu daiktu - sodo namu. Visi žemės sklype esantys statiniai buvo registruoti Ž. V. vardu dar nuo 1994 m. lapkričio 30 d. sklypą su jame esančiais sodo statiniais pareiškėja įsigijo kartu, o ne kiekvieną individualų daiktą atskirai. Teigė neginčijanti varžytynių akto teisėtumo, tik siekia klaidų ištaisymo. Pasak pareiškėjos, kiti statiniai neegzistuoja. Ištraukoje iš Regia ortofoto žemėlapio bei žemės sklype esančių statinių nuotraukos vietoje, darytos 2017 m. rugpjūčio 1 d., matosi žemės sklype esantis registruotas pastatas – sodo namelis (antstolio įvardintas mūriniu ūkiniu pastatu), metalinis įstiklintas šiltnamis ir kiemo aikštelė (jos liekanos) - sodo namelio priklausinys. Žemės sklypui yra ir buvo priskirti statiniai su nuoroda į kitą registro bylą, o statinių registro byloje buvo aiški nuoroda į žemės sklypą, kuriame yra šie statiniai. Antstolio nurodyti Regia žemėlapyje matomi pastatai, yra tie patys varžytynėse parduoti statiniai – sodo namelis, metalinis įstiklintas šiltnamis ir kiemo aikštelė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.395 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje žemės sklypo pardavimą, yra nustatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.Antstolis D. B. 2017 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-2017002133 atsisakė patikslinti varžytynių akto turinį. Nurodė, kad antstolis nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš varžytynių nepardavinėjo, todėl tikslinti turto pardavimo iš varžytynių akto negali. 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S-2017002279 atsisakė tenkinti ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. skundą. Papildomai pažymėjo, kad prie žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše nėra ir nebuvo nurodyta, kad jame yra registruotų statinių. REGIA duomenimis, ant minėto žemės sklypo matosi tik vieno pastato, kuris yra galimai neregistruotas, dalis. Atsiliepime atkreipė dėmesį, jog 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto statybos inspekcijos rašte Nr. 101-577 nurodyta, kad suinteresuoto asmens Ž. V. sodo namas, skl. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal dovanojimo sutartį įsigytas 1994 m., o 1998 m. pastatas rekonstruotas neturint nustatyta tvarka suderinto projekto bei leidimo vykdyti statybos darbus. Už savavališką pastato rekonstrukciją Ž. V. buvo nubausta administracine nuobauda ir įpareigota savavališką statybą įstatymų nustatyta tvarka įteisinti arba likviduoti. Suinteresuotas asmuo Ž. V. atsiliepime prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodė, kad visi žemės sklype esantys statiniai yra Ž. V. nuosavybė. 2017 m. gruodžio mėnesį ji kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išpirkta iš valstybės 1993 metais, su prašymu teisiškai ją įregistruoti. Pasak suinteresuoto asmens, antstolis D. B. painioja vykdomąsias bylas, neteisėtai areštavo jos žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dėl vienos skolos užvedė dvi vykdomąsias bylas Nr. 0035/08/00274 ir 0035/08/00275, daug metų neteisėtai rinko palūkanas, savo išlaidas. Antstolis melagingai teigia, kad VĮ Registrų centro išrašuose nėra (ir nebuvo) nurodyta, jog ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi statiniai. Antstolis nepagrįstai turto pardavimo iš varžytynių akte įrašė ne sodo namą, o ūkinį pastatą. Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Jurginas“ atsiliepime prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. J., I. A. atsiliepimų į skundą nepateikė.

Teismo išvada, jog vienintelis pareiškėjo skundo teisinis pagrindas buvo CPK 613 straipsnio 1 dalyje bei 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas rašymo apsirikimo ar aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo teisinis institutas, neteisinga. Pažymi, kad CPK 724 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, jog varžytinių akte turi būti nurodomas parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris (jeigu yra) ir turto apibūdinimas. Antstolis pažeidė šiame punkte nurodytą pareigą, todėl nebuvo pagrindo netenkinti skundo pareiškėjos nurodytu būdu.Pareiškėja vadovavosi savo esme artima antstolio patvarkymo klaidų taisymo procedūra (CPK 613 straipsnio 4 dalis), tačiau kartu teismo prašė civilinę bylą nagrinėti naudojantis teismo diskrecija ir pareiga taikyti CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Pareiškėjos skundo tikslas ne pripažinti, jog antstolis padarė vienokio ar kitokio pobūdžio klaidas, o apginti savo teises. Nutartimi nebuvo įvertinta pareiškėjos reikalavimų esmė (buvo susiaurintas jų pagrindas), pasisakyta tik dėl šalutinės bylos faktinės aplinkybės.Vadovaudamasis CK 1.138 straipsniu, CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, kasacinio teismo praktika, CPK 443 straipsnio 7 dalimi, numatančia, jog byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės, teigia, kad išvada, jog teismas šioje byloje negalėjo apginti pažeistų pareiškėjo teisių ir kad pareiškėja savo pažeistas teises turėtų ginti dar kartą kreipdamasi į teismą ginčo teisenos tvarka, yra nepagrįsta; pasak pareiškėjos, teismas turėjo teisinius instrumentus šį ginčą išspręsti pats.Pareiškėjos suformuotos skundo nagrinėjimo ribos nustatė, kad pareiškėja į teismą (pirmiausiai - į antstolį) kreipėsi su prašymu apginti jos pažeistas nuosavybės į statinius, įsigytus varžytinėse, teises. Pažymėjo, kad siekdama išvengti formalaus teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, 2017 m. rugsėjo 11 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo pareiškėja prašė ginčą išspręsti iš esmės, kartu taikant ir bendruosius teisės principus. Nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo vykdymo kriterijų.Teismas, pažeidė (nesivadovavo) aukštesnės instancijos teismo nutartyje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2490-580/2017) pateiktais išaiškinimais ir atmetė skundą iš esmės tuo pačiu pagrindu, kuriuo pareiškėjos skundas buvo laikytas nepaduotu pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi.Antstolis varžytinių akte padarė techninio pobūdžio klaidą, o jos ištaisymas negalėtų pakeisti šio akto esmės. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog: a) pareiškėja iš varžytinių įsigijo ne tik ginčo žemės sklypą, tačiau ir jame esančius statinius; b) kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog pareiškėjos įsigytame žemės sklype buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti konkretūs pareiškėjos įsigyti statiniai, buvo aiški ir žinoma dar 2008 metais ir ši aplinkybė nesikeitė; c) pareiškėjos įsigytame sklype jokių kitų, nei įregistruoti statiniai su unikaliais numeriais, statinių nėra ir niekada nebuvo. Daro išvadą, kad pareiškėja nuosavybės teise yra įgijusi visus buvusiai skolininkei Ž. V. priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, buvusius ginčo žemės sklype. Antstolis pardavinėjo konkrečius ginčo žemės sklype esančius statinius, o ne kitus, neegzistuojančius statinius. Antstolio įsitikinimas dėl teisinės šių statinių registracijos (ne)buvimo tėra tik būtent techninė paties antstolio klaida, nekeičianti įvykusio sandorio esmės, t. y. to, jog pareiškėja varžytinėse įsigijo žemės sklypą ir (pakankamai neidentifikuotus) statinius.Būtent sandoris, o ne teisinė pagal šį sandorį perleisto turto registracija lemia, jog pareiškėja įgijo teisę reikalauti pašalinti su jos nuosavybės teisių ribojimu susijusius pažeidimus, pasireiškiančius pareiškėjos negalėjimu atlikti teisinės ginčo statinių registracijos savo vardu. Varžytinių akto duomenų papildymas ir patikslinimas tinkamai identifikuos pareiškėjos įsigytus statinius ir iš esmės nepakeis šio akto turinio (esmė liks tokia pati). Pareiškėja nesutinka su nutartyje nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-578/2014 ir kitose nutartyse suformuotos praktikos taikymu šioje byloje, nes nesutampa šios bylos ir kitų bylų ratio decidendi.Pareiškėja prieš kreipdamasi į antstolį buvo kreipusis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-35982-861/2017 nurodė, jog pareiškėja turėtų kreiptis į antstolį su atitinkamu prašymu, o jo netenkinus, ginti savo pažeistas teises LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Mano, jog pareiškėja išnaudojo visas kitas teisines galimybes apginti savo pažeistas teises. Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. atsiliepime prašo atmesti kaip nepagrįstą UAB „Ardynas“ atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodė, kad antstolis registruotų nekilnojamųjų daiktų (statinių) iš varžytynių nepardavinėjo. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodyta, jog ant žemės sklypo stovi registruoti statiniai; REGIA duomenimis, ant sklypo matosi stovinčio tik vieno pastato dalis, kuris yra galimai neregistruotas. Antstolis Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. B- 2016000015 konkrečiai nurodė: „0,0643 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei ant jo stovintys metalinis (įstiklintas) šiltnamis ir mūrinis ūkinis pastatas, kurie nėra registruoti“. Pasak antstolio šią informaciją patvirtina ir Vilniaus miesto statybos inspekcijos 2001 m. kovo 1 d. raštas Nr. 101-577. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) po 1998 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo jokie statybos darbai, kuriems būtų reikalingas statybos inspekcijos leidimas, nebuvo atliekami. Teigia, jog nėra jokio teisinio pagrindo taisyti turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. B-2016000015.Suinteresuotas asmuo Ž. V. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodė, kad 2018 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisinga. Nurodė, jog teismas teisingai konstatavo dėl Ž. V. paaiškinimų, jog antstolis netinkamai įvardija areštuotame žemės sklype esančius statinius, kad išvadose parašyta klaidinga (suklastota) informacija dėl neva neregistruoto ūkinio pastato. Teigia, kad VĮ Registrų centro duomenų banko išraše yra aiškiai parašyta, kad žemės sklype yra įregistruoti šiltnamis ir sodo namelis, o ne ūkio pastatas. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra viso ekspertizės akto. Civilinėje byloje Nr. 2-36258-592/2015 prašymas išreikalauti iš UAB „Capital“ visą bylą, taip pat prašymai pripažinti antstolio 2008 m. kovo 26 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. turto arešto aktų ir 2009 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto klastojimo faktą buvo ignoruoti. Teismas teisingai konstatavo, kad viso vykdymo proceso metu antstolis D. B. darė fakto ir teisės klaidą, nuo kurios galėjo priklausyti ir parduodamo iš varžytinių turto vertė. Antstolis vietoje sodo namelio įrašė ūkinį pastatą, kurio rinkos kaina visada mažesnė nei sodo namo; kainai turi įtakos ir statinių registravimo Registrų centre faktas. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėja nuosavybės teise įregistravo tik žemės sklypą, o statiniai 2016 metais jos nedomino. Pareiškėja skunde melagingai teigia, kad tik 2017 metais iš Registrų centro atsisakymo įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklype esančius statinius sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nesusiję su bylos aplinkybėmis.Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. J., I. A., sodininkų bendrija „Jurginas“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.