- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- e2-4175-1027/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00927-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- A. B., E. B.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams A. B. ir E. B. dėl atsidalijimo bendros dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. Z. ieškiniu atsakovams A. B. ir E. B. prašo atidalinti jai priklausančią ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: ieškovei priklausanti ¼ buto dalis priteisiama atsakovams lygiomis dalimis, o ieškovei priteisiama po 9375 Eur kompensacija iš kiekvieno atsakovo. Nurodė, kad atsižvelgdama į valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro vidutinės rinkos vertės vertinimą ir realius nekilnojamojo turto rinkos duomenis Utenos mieste, butą vertina 75 000 Eur. Ieškovei priklausančios ¼ buto dalies vertė yra 18 750 Eur (75 000 Eur/4). Ieškovė 2023 m. kovo 27 d. išsiuntė pretenziją atsakovams bei informavo apie savo pageidavimą atidalinti jai priklausančią buto dalį, tačiau atsakymų nesulaukė. Situacija, kai butas priklauso trims bendraturčiams, lemia, kad naudojimasis butu yra komplikuotas. Ieškovė butu nesinaudoja, jai žinoma, kad butu naudojasi atsakovai. Situacija, kai ieškovei priklauso nuosavybė, kurią ji turi pareigą išlaikyti, tačiau faktiškai turtu naudojasi kiti bendraturčiai ir gauna iš jo naudą, ieškovės netenkina, todėl ieškovė siekia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Iš buto negalima suformuoti trijų atskirų nepriklausomų nekilnojamojo turto objektų, taigi buto atidalijimas natūra, nepadarant jam neproporcingos žalos ir be ženklių investicijų, neįmanomas, todėl lieka tik galimybė vykdyti atidalijimą išmokant piniginę kompensaciją. Kadangi atsakovai naudojasi butu, gauna iš jo naudą, jie yra labiau suinteresuoti buto nuosavybės teise. Apskaičiavusi jai priklausančios buto dalies vidutinę rinkos vertę – 18 750 Eur, prašo šią sumą lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų, t. y. po 9375 Eur iš kiekvieno atsakovo, o ieškovei priklausančią ¼ dalį buto lygiomis dalimis priteisti atsakovams. Ieškiniu taip pat prašoma ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. B. ir E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti motyvuodami tuo, kad ieškovė neįrodė, kad jos prašomas atidalijimo būdas yra optimaliausias, turtu bendraturčiai gali naudotis jo neatidalinus, atsakovai neturi lėšų kompensacijai išmokėti, atsakovas A. B. sutiktų išmokėti ieškovei mažesnio dydžio, 10 000 Eur kompensaciją jos mokėjimą išdėstant. Ieškovei priklausančios ¼ buto dalies vertė turėtų būti skaičiuojama ne ieškovės nurodytu būdu, o vertinama pagal jai priklausančios ¼ dalies buto vertę. Prie buto įsigijimo ieškovė neprisidėjo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateiktu dubliku ieškinį palaikė. Nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl nėra galimybės pagal atsakovų pageidavimus nustatyti naudojimosi butu tvarką, taip pat nėra galimybės išskirti joms priklausančią dalį natūra bei padalinti butą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, todėl taikytinas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją pinigais, būdas. Atsakovų nurodyta 10 000 Eur kompensacija neatitinka buto vidutinės rinkos vertės, o atsakovų turimas turtas rodo, kad jie turi finansines galimybes išmokėti kompensaciją ieškovei.
4. Atsakovai pateiktu tripliku palaikė nesutikimą su ieškiniu. Nurodė, kad atsakovai niekada neužėmė ieškovei priklausančio kambario, jame iki šiol yra ieškovės daiktų. Atsakovų noras nusistatyti naudojimosi butu tvarką yra suderinamas su bendraturčių nuosavybės įgyvendinimu. Atsakovai finansinės galimybės išmokėti ieškovei kompensaciją neturi, svarstytų kompensacijos klausimą, jei ieškovė sutiktų vietoje piniginės kompensacijos gauti kompensaciją nekilnojamuoju turtu. Atsakovas sutiktų pirkti ieškovės dalį už mažesnę kainą, o mokėjimai būtų išdėstyti dalimis ilgesniam laikui.
5. Ieškovės J. Z. atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad eksperto nurodyta buto rinkos vertės nedaug skiriasi nuo ieškovės ieškinyje nurodytos, todėl ieškovė ieškinio reikalavimų dėl priteistinos kompensacijos dydžio nekeičia. Ieškovė sutiktų, kad iš atsakovų priteistinos kompensacijos išmokėjimas būtų išdėstytas vieneriems metams. Atsakovų siūlomi atsidalijimo būdai netinkami ieškovei. Atsakovų priešieškinyje, kurio teismas nepriėmė į bylą, nurodytas siekis atsidalinti išmokant piniginę kompensaciją atsakovams, o ieškovei paliekant butą, taip pat netinkamas, nes ieškovei priklauso tik ¼ buto, ieškovė neturėtų tiek lėšų, kad galėtų išmokėti ¾ buto dalies vertės piniginę kompensaciją atsakovams, šiuo metu ieškovė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje.
6. Atsakovas A. B. ir atsakovų A. B. ir E. B. atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Atsakovų atstovė nurodė, kad butas yra nedalus, tačiau ieškovės pasirinktas atidalijimo būdas yra netinkamas, pažeidžia atsakovų teises, nes atsakovai negali išmokėti ieškovės prašomos kompensacijos. Atsakovė E. B. yra senatvės pensininkė, todėl neturi galimybės dirbti ir gauti papildomų pajamų kompensacijai išmokėti. Gauna 534 Eur pensijos, kurią išleidžia pragyvenimui, santaupų neturi. Atsakovas A. B. gyvena ant skurdo ribos, jam nustatytas neįgalumas, yra ribotai darbingas, todėl taip pat neturi galimybės dirbti ir užsidirbti. Gauna 181 Eur dydžio išmokas iš valstybės. Atsakovai sieks atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ieškovei paliekant butą, o atsakovams priteisiant kompensaciją. Atsakovas A. B. paaiškino, kad dėl to, kad yra iškelta ši byla, šiuo metu gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuriame nuo tada, kai butas buvo įsigytas, yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Atsakovė E. B. gyvena ten pat. Iki tol buvo laikotarpis, kai atsakovas gyveno pas draugę Molėtų rajone. Turi sodo sklypą su jame esančiu namu, namas senas, sodo sklypu nesinaudoja. Nedarbingas 55 proc., ruošiasi pakartotinei širdies operacijai. Specialybė – stalius baldininkas, tačiau dėl sveikatos būklės dirbti negali, nebandė persikvalifikuoti ir įgyti kitą specialybę. Į bylą pateikta fotonuotrauka, kurioje jis dirba, kasa tranšėjas, daryta prieš 8-10 metų, kai jis dar neturėjo sveikatos problemų. Su mama, atsakove E. B. nusprendė, kad sieks atsidalinti iš bendros nuosavybės su ieškove, nes butas jiems per didelis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
7. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovai yra įregistruoti kaip trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei ir atsakovui A. B. įregistruota po ¼ dalį, atsakovei E. B. – ½ dalis buto nuosavybės. Nuosavybės teisės pagrindas - 1992 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas), Nr. 3-6477, prie atsakovės E. B. papildomai pažymėtas 1995 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimas Nr. 2-1182. Atsakovai nuo buto įsigijimo bute yra deklaravę savo gyvenamą vietą bei bute faktiškai gyvena. Ieškovės faktinė ir deklaruota gyvenamoji yra Vilniaus mieste.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
9. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 punktas).
10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).
11. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
12. Šioje byloje ieškovė nurodė tai, kad ginčo butas yra laikytinas nedaliu daiktu, jo padalinti į tris atskirus butus be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Tarp šalių ginčo dėl to nekilo, tiek ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl atidalijimo, tiek atsakovai, teismo posėdžio metu per atstovą atsikirsdami į ieškinį ir teikdami paaiškinimus, sutiko su ieškove ir taip pat nurodė, kad butas yra nedalus daiktas.
13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 264.1-264.4 punktuose nustatyta, kad projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Reglamento 14.1-14.3 punktai nustato, kad minimalus naudingas buto plotas 1 žmogui – 14 m² buto bent vieno kambario plotas – 16 m2,, vonios kartu su tualetu plotas – 4 m².
14. Iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3 dalies matyti, kad butas yra 1991 m. statybos plytiniame gyvenamajame name, 3 kambarių su vienu įėjimu, viena virtuve, dvejais sanitariniais mazgais - atskirais tualetu ir vonia, vienu balkonu. Butas geros būklės, kai kuriose patalpose (prieš 5-6 metus) atnaujinta apdaila. Bendro naudojimo patalpos yra skirtos aptarnauti visą butą, o ne vieną atskirą kambarį. Atsakovei E. B. priklauso ½ dalis šio 3 kambarių buto, o ieškovei ir atsakovui A. B. tik po ¼ dalį. Butas yra 71,70 kv.m. bendro ploto, trijų kambarių, antrame aukšte, gyvenamasis plotas sudaro 40,93 kv.m., iš kurių atsakovei E. B. priklausytų 20,465 m², o ieškovei ir atsakovui A. B. – po 10,2325 kv.m, t. y. mažiau nei Reglamente numatyti minimalūs plotai. Be to, šalims priklausančių buto dalių atidalijimas natūra pareikalautų: 1) įrengti atskirus įėjimus iš lauko 2) įrengti papildomas vonias, tualetus arba patalpas dušui ir tualetui; 3) įrengti atskiras šilumos, vandens, elektros energijos tiekimo ir apskaitos sistemas. Visi išvardinti pakeitimai – jeigu juos apskritai techniškai įmanoma įgyvendinti – neabejotinai pareikalautų neproporcingai didelių piniginių investicijų, kurias šalys turėtų dengti bendrai (išlaidų daikto dalių atidalijimui perkėlimas tik vienam iš bendraturčių prieštarautų teisingumo principui). Laikytina, kad butas yra nedalus, nes jo padalijimas neužtikrintų tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą. Dėl šių pačių priežasčių (faktinių buto duomenų bei šalims priklausančių nuosavybės dalių) negalimas ir realios naudojimosi butu tvarkos nustatymas.
15. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalių bendravimas ir bendrų klausimų, susijusių su butu, išsprendimas problematiškas, nes šalims nepavyksta bendru sutarimu išspręsti buto pardavimo. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės išmokant jai kompensaciją pinigais. Atsakovai paruošiamuosiuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko teigdami, kad ieškovės pasirinktas atidalijimo būdas yra netinkamas, šalys gali ir bendrai naudotis butu, tačiau vėliau tiek procesiniame dokumente, kuris nebuvo priimtas į bylą (priešieškinyje), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės pasirinktas atidalijimo būdas yra netinkamas, nes jie neišgalėtų sumokėti jos prašomos kompensacijos, todėl ieškinys turėtų būti atmestas, tuo pačiu nurodė, kad ir jiems butas yra nereikalingas, per didelis ir atsakovai ateityje sieks atidalinti iš bendros nuosavybės, butą priteisiant ieškovei, o atsakovams priteisiant kompensaciją pinigais. Tokiu būdu susiklostė situacija, kai abejos šalys teigia nepageidaujančios turėti butą savo nuosavybėje, o siekia (ar sieks) kompensacijos pinigais, tačiau realių sprendimų dėl buto pardavimo šalims nepavyksta priimti.
16. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog dėl susiklosčiusių šalių tarpusavio santykių, nesant galimybės (bei šalims nepageidaujant) butą atidalinti natūra, turto atidalinimas leis išvengti prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, bus palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas, o buto atidalijimas jį priteisiant vienai šaliai, o kitai šaliai priteisiant kompensaciją yra racionaliausias ir geriausiai atitinka šalių interesus.
17. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008 ir kt.).
18. Ginčo dėl nuosavybės dalių dydžio tarp šalių nėra. Ieškovė turto vertei pagrįsti pateikė VĮ Registrų centras vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį, pagal kurią buto rinkos vertė 72 800 Eur, ieškinyje nurodė, kad buto vertė yra 75 000 Eur. Ieškovės prašymu byloje buvo skirta ir ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, pagal 2023 m. rugsėjo 27 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktą ginčo buto vertė turto vertinimo dieną yra 76 600 Eur, tačiau ieškovė, nurodžiusi, kad teismo eksperto nurodyta rinkos vertė nežymiai skiriasi nuo ieškovės nurodytos ieškinyje, pagal eksperto išvadas ieškinio reikalavimų netikslino, reikalavimo atsakovams nedidino. Atsakovai kitais objektyviais duomenimis kitokios turto vertės neįrodinėja. Atsižvelgiant į tai butas vertintinas ieškinyje nurodyta 75 000 Eur suma.
19. Skaičiuojant, kad ieškovei ir atsakovui A. B. priklauso po ¼ dalį ginčo turto, atsakovei E. B. – ½ dalis, ieškovei ir atsakovui A. B. priklausančių buto dalių vertė yra po 18 750 Eur, atsakovei E. B. – 37 500 Eur.
20. Atsakovai, bylos nagrinėjimo metu pakeitę nesutikimo su ieškiniu poziciją bei iš esmės neginčydami, kad šalims tikslinga atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesutikimą su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu visų pirma grindžia tuo, kad jie nepajėgūs finansiškai išmokėti ieškovei jos prašomo dydžio kompensaciją. Šie atsakovų argumentai pripažįstami nepagrįstais.
21. Nors, kaip nurodė atsakovas, jis yra tik iš dalies darbingas, jam mokama netekto darbingumo pensija ir vienišo žmogaus išmoka, teigia santaupų neturintis, tačiau atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas – sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), bendra vidutinė šio turto rinkos vertė pagal atsakovo pateiktus VĮ Registrų centras duomenis – 7610 Eur (2300 Eur + 5310 Eur). VĮ Registrų centras pateikiama nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė dažniau būna mažesnė, nei didesnė už turto rinkos vertę. Atsakovas patvirtino šiuo turtu nesinaudojantis. Taigi nors byloje ir nėra duomenų, kad atsakovas gautų pakankamas pajamas ar turėtų santaupų piniginei kompensacija išmokėti, yra darbingas iš dalies, jis turi likvidaus, nenaudojamo nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė artima kompensacijos dydžiui, todėl darytina išvada, kad būtų pajėgus išmokėti ieškovei jos prašomo dydžio kompensaciją.
22. Atsakovė yra senatvės pensininkė, jai mokama 500,15 Eur senatvės pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka. Į bylą pateiktas atsakovės neįgaliojo pažymėjimas, taip pat banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad banko sąskaitos likutis 2023 m. rugsėjo 12 d. duomenimis 3702,41 Eur. Tačiau, kaip ir atsakovo A. B. atveju, ginčo butas nėra vienintelis atsakovės turimas nekilnojamasis turtas. Atsakovei bendrąja daline nuosavybe su kitais asmenimis registruotas žemės sklypas su pastatu – gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šis turtas yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Atsakovei bendrąja daline nuosavybe taip pat priklauso dar penki įvairios paskirties (miškų ūkio, žemės ūkio, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kurių plotas nuo 0,02 ha iki 1,39 ha, bei asmeninės nuosavybės teise priklauso vienas 0,56 ha ploto, miškų ūkio žemės sklypas tame pačiame (duomenys neskelbtini)k. Pateiktais VĮ Registrų centras duomenimis, šio turto vidutinė rinkos vertė 3320 Eur (duomenų apie žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų neteikė). Taigi nors šio atsakovei priklausančio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra mažesnė nei ieškovės prašoma priteisti kompensacija, turtas yra likvidus, turintis piniginę vertę, atsakovė turi ir santaupų banko sąskaitoje.
23. Atsakovų finansines galimybes patvirtina ir patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
24. Sprendžiant, ar nagrinėjamoje situacijoje būtų teisinga atidalinti ieškovę išmokant jai piniginę kompensaciją, ar galbūt atsakovų ateityje siekiamu būdu, kai jiems išmokama kompensacija, o butas lieka ieškovei, atsižvelgiama į tai, kad iš šalių paaiškinimų, kitų bylos duomenų matyti, kad ieškovė ginčo bute, taip pat ir Utenos mieste negyvena, butu nesinaudoja. Atsakovai ginčo bute šiuo metu faktiškai gyvena, šiuo adresu jiems buvo įteikti procesiniai dokumentai (registruotų pašto siuntų Nr. RE271659777LT ir Nr. RE271659834LT), bute taip pat deklaruota jų gyvenamoji vieta. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu abejos šalys deklaravo, kad butas joms yra nereikalingas, tačiau matyti, kad po to, kai ieškovė 2023 m. kovo mėn. išsiuntė atsakovams pretenziją dėl buto, šalims nepavyko imtis realių veiksmų dėl buto pardavimo. Atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovei priklauso tik ¼ dalis buto, tuo tarpu atsakovams bendrai ¾ dalys, atsakovei – ½ dalis, t. y. didžioji bei atitinkamai didesnė dalis šio turto. Todėl nagrinėjamoje situacijoje buto dalies atidalijimas priteisiant atsakovams ieškovei priklausančią buto dalį, o iš atsakovų ieškovei – kompensaciją, yra racionaliausias, labiausiai atitinkantis abiejų šalių interesus, kadangi taip faktiniams buto gyventojams – atsakovams būtų paliktas vienintelis ir pagrindinis jų gyvenamasis būstas, o būdami savo gyvenamojo būsto savininkais ir visgi spręsdami, kad šis turtas jiems nereikalingas, atsakovai būtų laisvi spręsti dėl šio turto disponavimo (pardavimo, keitimo ar kita) jiems priimtinu būdu ir laiku.
25. Byloje darytina išvada, kad atsakovai neįrodė, kad finansiškai nebūtų pajėgūs išmokėti ieškovei jos prašomo dydžio kompensaciją, ieškovei sutinkant ir atidėti teismo sprendimo vykdymą, o atidalijimas ieškovės nurodytu būdu yra racionaliausias, labiausiai atitinkantis abiejų šalių interesus, nepriklausomai nuo to, jei ieškovės turtinė padėtis, kaip bylos nagrinėjimo metu teigė atsakovai, ir būtų geresnė už jų.
26. Ieškovė prašo iš atsakovų už jai priklausančią atidalijamą dalį priteisti po 9375 Eur dydžio kompensaciją iš kiekvieno atsakovo, apskaičiuotą pagal ieškinyje ieškovės nurodytą buto vidutinę rinkos vertę – 75 000 Eur, kuri yra artima VĮ Registrų centras nurodytai buto vidutinei rinkos vertei 72 800 Eur. Ginčo dėl buto rinkos vertės, t. y. kad ji būtų mažesnė nei ieškovės nurodyta, byloje nekilo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę. Teismui nustačius, kad buto dalis atidalijama ieškovės reikalaujamu būdu, iš atsakovų ieškovo ieškovės naudai priteisiama 18 750 Eur dydžio kompensacija, po 9375 Eur iš kiekvieno atsakovo, o atsakovams lygiomis dalimis priteisiama ieškovei priklausanti ¼ dalis buto, t. y. po 1/8 buto kiekvienam atsakovui.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
27. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
28. Ieškovė nurodė sutinkanti sprendimo vykdymą išdėstyti ar atidėti vieneriems metams. Įvertinus šią aplinkybę, duomenis apie atsakovų disponuojamą turtą, galimus teismo sprendimo įvykdymo būdus, teismo sprendimo įvykdymas atidedamas vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
30. Pagal pateiktus duomenis ieškovė patyrė 2680 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 110 Eur žyminis mokestis, 2010 Eur už teisinę pagalbą (ieškinio ir dubliko parengimą, atsiliepimai į atsakovų prašymą dėl priešieškinio priėmimo ir į prašymą dėl bylų sujungimo, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimas 2023 m. rugsėjo 11 d., 2023 m. spalio 20 d. teismo posėdžiuose) (DOK-28438, DOK-32905), 560 Eur už ekspertizę (DOK-28709). Taip pat pateikti duomenys, kad ieškovės advokatas patyrė 80 Eur kelionės išlaidų už kurą bei prašoma jas priteisti ieškovės naudai.
31. Atsakovai patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimą į ieškinį, tripliką, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimas 2023 m. spalio 20 d. teismo posėdyje) ((DOK-18463).
32. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
33. 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje – faktūroje nurodytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio bei dubliko parengimą 960 Eur (640 Eur (8 val. x 80 Eur) + 320 Eur (4 val. x 80 Eur)) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R - 85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų rekomendacijų 8.2, 8.3 punktuose nustatytą maksimalių dydžių.
34. Byla nėra didelės apimties, todėl darytina išvada, kad pasirengimas šios bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose negalėjo trukti ilgiau nei valandą kiekvienam posėdžiui. Įvertinus, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdis vyko 53 min., 2023 m. spalio 20 d. teismo posėdis su pertrauka deryboms dėl taikaus ginčo išsprendimo – 2 val. 3 min., už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma yra 400 Eur (5 val. (suapvalinus) x 80 Eur). Gavus atsakovų priešieškinį ieškovei buvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl jo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Įvertinus, kad ieškovė pateiktame procesiniame dokumente išdėstė ne tik su tuo susijusias aplinkybes, bet ir paaiškinimus, kuriuos galėjo teikti ir teismo posėdžio metu, už šio procesinio dokumento pateikimą pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma laikytina ne prašyme nurodyta 240 Eur (80 Eur x 3 val.), o 80 Eur (80 Eur x 1 val.). Pakartotinį prašymą dėl prašymo priimti priešieškinį (DOK-31477) ir rašytinį paaiškinimą dėl bylų sujungimo (DOK-32241) ieškovė pateikė savo iniciatyva, paaiškinime dėl bylų sujungimo pareikštas prašymas dėl baudos skyrimo atsakovams nebuvo tenkintas, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje dalyje (80 Eur x 2 val. = 160 Eur) nelaikytinos pagrįstomis bei būtinomis. Į paskirstomų išlaidų sumą, įvertinus jų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, neįtraukiamos ieškovės avansu patirtos 560 Eur išlaidos ekspertizės išlaidoms padengti, kadangi ieškovė, pareiškusi prašymą byloje paskirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, šios ekspertizės išvadomis ieškinio reikalavimu negrindė, nurodė ieškinio reikalavimų nekeisianti dėl nedidelio skirtumo tarp ieškinyje nurodytos ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės.
35. Advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas (Rekomendacijų 3 punktas). Ieškovė nepateikė duomenų, kad faktiškai patyrė (apmokėjo advokatui) jo patirtas kelionės išlaidas dėl vykimo į teismą, teismo posėdžiai byloje buvo organizuoti mišriuoju būdu, atstovams buvo suteikta galimybė teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, ieškovės dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė prašomų jai priteisti advokato kelionės išlaidų pagrįstumo ir būtinumo.
36. Tokiu būdu, patenkinus ieškinį, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę, vadovaujantis, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, CPK 93 straipsnio 1, 4 dalimis, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 1440 Eur (960 Eur + 400 Eur + 80 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei byloje sumokėtas 110 Eur žyminis mokestis, t. y. po 775 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, tenkinus ieškinį, valstybei priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovei J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovams A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteisiant 1/4 dalį minėto buto (t. y. po 1/8 buto kiekvienam atsakovui), o ieškovei J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant 9375 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 9375 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo vykdymą atidėti ir nustatyti, kad ieškovei J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą piniginę kompensaciją atsakovai A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo sumokėti per vienerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovei J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovams, kad šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke; išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.