Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog dėl pirmojo įvykio nežino, kaip viskas vyko. Dukra pasakė, kad konfliktas įvyko dėl namų tvarkos, be jis nežino kaip tai galėjo įvykti, kadangi dažniausiai dirba namuose garaže, namo viduje nebūna. Antras įvykis įvyko dėl kompiuterio. Mama dirbo vienu kompiuteriu, o ji - kitu. Nuėjo pas dukrą, paprašė, kad duotų jam kompiuterį ir apsižodžiavo. Po poros dienų buvo parašytas pareiškimas policijai. Mama dukters neišmokė nei kambarių tvarkyti, nei lovos pasikloti. Bendravo normaliai iki 14 metų, kol žmona kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Dar tą dieną su dukra normaliai bendravo, buvo apsipirkti, aptarė projektus. Vakare nebuvo jokio ginčo, visi nuėjo miegoti. Ryte išvažiavo dukra į mokyklą, jie - į darbą. Ji grįžo kartu su mama, pradėjo ant jo šaukti. Kai būdavo motina, nebuvo jokio bendravimo. Surašyta, kad jis dukrai sudavė šešis kartus į galvą. Toje apklausoje bandė klausti, jis visai nieko neklausė. Dėl antro epizodo, tai jie susipyko dėl kompiuterio. Žmona žaidė žaidimus, todėl paprašė dukros, kad duotų kompiuterį, dukra pasakė, kad neduos jam kompiuterio, kad prašytų mamos. Įėjo į dukros kambarį, paprašė kompiuterio, dukra pasakė kad jam neduos, kad kompiuteris išsikrovė. Matė, kad ant lovos laidai kyšo, pakėlė patalynę, pasakė, ,,va – laidai“. Ji atėmė pakrovėjo laidus, o jis pasiėmė kompiuterį. Dukra liepė jam su purvinais drabužiais nesėsti. Kai įvyko konfliktas, ji pradėjo šaukti, kad neduos, atėmė kompiuterį, numetė ant stalo. Jis nieko nedarė, stovėjo. Atlėkė motina išgirdusi, kad barasi. Motina pradėjo rėkti, kodėl vaiką „stramužina“, jis apsisuko ir išėjo. Nieko nešnekėjo, viskas įvyko minutės bėgyje. Paklausė, kas ją taip išmokė su tėvu šnekėti. Konfliktai prasidėjo, kai prasidėjo teismo procesai. Rugsėjo 2 d., žmonai pasakė, kad skiriasi, atidavė žmonai namų raktus. Prasidėjo konfliktai, nesupranta, kodėl dukra pasakė, kad nebuvo bendravimo tarp dukros ir tėvo, nes visur su ja važiuodavo, bendraudavo. Dukros diržu nėra mušęs, tik pabardavo. Šeimoje su žmona bardavosi, tačiau smurto nebuvo. 2014-11-03 dalyvavo apklausoje, bandė klausti apie tai, kodėl ji pasakė, kad su tėvu nebendrauja. Norėjo paklausti, kaip pasireiškė nebendravimas. 4 metus į mokyklą veždavo. Klausimų neatsimena, ką norėjo paklausti tos apklausos metu. Susipažinęs su ekspertize. Ekspertų kompetencija neabejoja. Nesutinka nei su kaltinimu, nei su civiliniu ieškiniu. Jo nuomone, dukra pyksta, kadangi jis skiriasi su mama. Su dukra nekalbėjo apie tuos įvykius. Pati dukra nieko neužsiminė. Kai vyko konfliktas, ji verkė. Ji greitai susijaudina ir pradeda verkti. Po šio įvykio, 2014 m. spalio mėn., negali pasakyti, ar dukra kreipėsi pas gydytoją, kad nustatytų sužeidimus. Kiek žino, gydytojas nenustatė sumušimų, nusiuntė nervų gydyti, prirašė vitaminų. Dukra nebuvo mokoma namų ruošos darbų dirbti, todėl to ir nedarė. Kol būdavo namie, bandė ją prižiūrėti, anksčiau mokykloje ji buvo geriausiai besimokančiųjų penketuke. Dabar mokosi žymiai blogiau, kadangi pastoviai laiką leidžia ,,Facebook“. Didžiausias konfliktas įvyko dėl alimentų. Teismas priteisė 400 Lt. Jis buvo vadinamas,, gaidžiu“, o žmoną vadindavo ,,ožka“. Dukros niekaip nevadindavo, tik žmoną. Žmonai niekada nėra sakęs, kad ją iškraustys. Nepagavo, kad dukra kažką meluotų. Stengiasi bendrauti su dukra, o ji su juo nenori bendrauti. 2013 metais jų bendravimas buvo normalus. Ji, būdama keturiolikos metų, mokėjo pakeisti automobilio ratą. Neįsivaizduoja, kodėl pasikeitė jų santykiai. Dėl 2014-09-08 d. epizodo, tai vyko ginčas, bet jokio smurto nebuvo, pripažįsta tik ginčą, tą dieną parėjo iš darbo ir valgė, žmona žaidė vienu kompiuteriu, dukra kitu kompiuteriu kažką veikė ir buvo dar vienas kompiuteris laisvas, kuris niekam nebuvo reikalingas. Jam nedavė duktė kompiuterio, dėlto kilo ginčas. Konflikto metu nebuvo jokių pykčių. Fizinio kontakto tarp jo ir dukros nebuvo, nesudavė jai. Turėjo investicinį projektą ERGO draudime, dukra buvo apdrausta studijų draudimu, beveik 4000 Eur paprašė, kad iš karto dukrai į sąskaitą pervestų. Sakė dukrai, kad reikia mokytis, dirbti, o ji pasakė, kad jai reikia pailsėti nuo mokslų. Ji dabar su motina gyvena, iki rugsėjo mėnesio pervesdavo pinigų, kiek galėdavo. Uršulės draugas, tai - jo vaikystės draugo sūnus. Jie susirašinėdavo, planavo susitikti, buvo atvažiavęs, pabuvo vieną dieną. Civilinėje byloje buvo iškeldintas, nes buvo nugriovęs sūpynes, jos buvo supuvusios, nes 10 metų stovėjo lauke, jis sūpynes pratraukė į šoną. Senelis maudėsi duše ir sugadino kraną, kadangi neturėjo galimybės sutvarkyti to krano iš karto, todėl užsuko ir nuėmė maišytuvą, kad netekėtų vanduo. Jis norėjo likti name dėlto, kad ten jo įranga, keltuvai, motociklas, namą reikia prižiūrėti, o žmona motyvavo tuo, kad dukros vaikystė ten prabėgo ir kad jai ten reikia būti. Į namus jo dabar nebeįleidžia, kompensacijos neišmoka. Dukra norėjo gyventi su mama. Niekada jokia forma nesmurtavo prieš dukrą ir nenaudojo fizinio smurto. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Teismo dvi ekspertizės buvo atliktos, negali pasakyti, kaip jie ir ką nustato ir neturi supratimo apie jų darbą, negali komentuoti teisinga ar ne pasako, ir kaip jie mato primą kartą žmogų, ir gali nustatyti, kad sumažėjo savybė kažkokia, tai gal ji padidėjo. Nei pasitiki, nei nepasitiki, nežino kaip jie dirba, nei jų darbo metodų, paklausė per posėdį, bet jie neįtikino, nebuvo ten parašyta, kad nėra tikrai aišku, kad būtent nuo to ar ne nuo to, ar gal mokykloje smurtas. Patvirtina savo teiktus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji U. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neadekvati tėvo reakcija. Tėvas nurodė, kad jai pervedė 3500 Eur. Tikslaus skaičiaus nepamena. Tėvas kažkiek padėdavo mokytis, į mėnesį kartą aiškindavo namų darbus. Mamai apie smurtą pirmą kartą pasakė sekančią dieną, kai grįžo namo. Mamos ir tėvo pokalbio bei prašymo negirdėjo. Patyrė stiprų stresą. Sukeltas skausmas sukelia stresą. Po pirmo įvykio juto fizinį skausmą, kurį juto savaitę. Po antro įvykio, skaudėjo kelias dienas. Guzas gali pranykti ir po kelių valandų, neprisimena, kiek laiko jis buvo. Atsimena, kad buvo, kad jai skaudėjo, motinai rodė guziuką. Po to, kai skyrybos pasibaigė, bendravo su tėvu, nes jis nėra blogas žmogus, jai gaila jo. Pokalbis vyko apie tai, kad ji turi kažką veikti gyvenime. Dabar nedirba, šiuo metu ir nesimoko, gyvena su mama, mama ją išlaiko. Iš darbo biržos buvo išbrauta, nes nenuvyko į susitikimą dėl asmeninių priežasčių. Jai buvo išaiškinta biržoje, kad privalo nuvykti į biržą. Atsakingai į tai žiūri. Pokalbis apie mokslus ir darbą buvo, kiekvieną kartą apie tai kalbama. Ją kamuoja depresija, tai konstatavo psichologijai. Iš psichologijos ekspertizės nustatyta, kad yra depresija, kad tai yra potrauminis psichinis sutrikimas. Gydymas dėl depresijos nebuvo paskirtas. Civilinio ieškinio suma - 2000 Eur, neįmanoma atlyginti to patirto smurto ir streso, buvo šeši smūgiai į galvą. 2013 m. buvo ne pirmas smurto atvejis. 2013 m. santykiai su mama buvo geri. 2014 m. santykiai su mama buvo geri taip pat. Duktė su mama bendravo, buvo normalus bendravimas. 2013 m. - 2014 m. ar buvo žmogus, kuriam papasakodavo apie svarbiausius savo įvykius, tai tokio asmens negali įvardinti. E. S. - jos tėtis. 2014-09-08 buvo įvykis t.y. smurtas artimoje aplinkoje. Ji apie 22.00 val. sėdėjo savo kambaryje prie kompiuterio, susirašinėjo su draugais. Atėjo tėtis ir pasakė: „Duok man kompiuterį“. Ji nenorėjo duoti, nes planšetinis kompiuteris buvo išsikrovęs. Jam nedavė to planšetinio kompiuterio, todėl jis trenkė vieną kartą į galvą ir į nugarą. Pasakė, kad apačioje yra nešiojamas kompiuteris ir galima eiti į apačią. Jis atsakė, kad mama dabar ten yra. Šiuo metu su tėčiu nebendrauja, nes vyksta skyrybų procesas. Smurtas artimoje aplinkoje ją paveikė. Tarpusavyje su tėčiu nesutaria. Tėtis jam trenkė į galvą ir į nugarą. Trenkė su delnu. Trenkė į galvos viršugalvį, jautė skausmą. Tada supyko ir pasakė, kad viską teisme pasakys. Mama tai išgirdusi atėjo į viršų. Šis įvykis vyko 2014-09-08 22.00 val., jos kambaryje. Po šio sumušimo akivaizdžių mėlynių nebuvo. Jai skaudėjo galvą, šukuotis plaukų negalėjo, jautėsi guziukas. Tėtis vieną karą trenkė jai į galvą, ji stovėjo priešais tėtį. Po suduoto į galvą smūgio, ji pasisuko ir jis tada trenkė jai į nugarą. Po šio įvykio jai buvo šokas, negalėjo užmigti. Sekančią dieną kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nukreipė pas neurologą. Neurologas išrašė nervų sistemai vitaminų. Ji kreipėsi į Dainavos polikliniką. Tėtis, po smūgio jai, atsisėdo ant jos lovos su darbo drabužiais. Ji dar pyko, kad jis su darbiniais rūbais atsisėdo ant jos naujai pakeistos patalynės. Mama jai nedarė jokios įtakos. Su tėčiu apie metus laiko nebendrauja. Apie šį įvykį pasakojo geriausiai draugei A. L., kad vėl tai buvo. Po suduoto tėčio smūgio, ji iškarto šaukė. O tėtis sėdosi ant lovos. Jai pradėjus rėkti, mama atėjo į jos kambarį. Įėjusi mama paklausė ar trenkė jai, kas buvo. Ji verkė. Niekas kitas daugiau nematė šio įvykio. Iki skyrybų proceso su tėčiu retai kalbėjosi. Skyrybų procesas prasidėjo prieš metus laiko. Iki skyrybų proceso, ji su tėčiu nesutardavo. Tėtis į mokyklą veždavo, bet ji su juo nekalbėdavo. Buvo kelis kartus išvykęs į Latviją, Norvegiją. Su tėčiu vyko minimalus bendravimas, su mama bendrauja. Buvo smurto atvejų prieš mamą, vieną kartą matė. Mama niekur dėl smurto nesikreipė. Ji nori su mama gyventi, dabar jie dalinasi turtą. Tėtis iniciavo skyrybų procesą. Tėtis norėjo mamą iškraustyti, todėl ji supyko ir nebendrauja su tėčiu. Dabar jie visi gyvena tame pačiame name, t.y. ji, mama ir tėtis. Jos nebendrauja su tėčiu, todėl jaučiama įtampa. Mama ankščiau bandė taikytis su tėčiu, taikiai norėjo išspręsti ginčus. Tėtis alkoholiu nepiktnaudžiauja, grėsmės iš esmės nekelia. Nemalonu, nes namie jaučiama įtampa. Ji su tėčiu prieš rugsėjo pirmąją važiavo klasę sutvarkyti. Paprašė tėčio, kad padėtų. Jis nešė išardytas spintas. Buvo minimalus bendravimas. Civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo palaiko visiškai. Buvo padaryta ilgalaikė trauma, tai byloje pažymėta. Ši trauma sutrukdė tolimesniam mokymuisi, suprastėjo pažymiai dėl nuotaikos.

Ekspertė A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje surašė ekspertizės aktą. Dirba Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus, stažas - 6 metai. Surašant ekspertizės aktą buvo tiriama, analizuojama bylos medžiaga U. S. atžvilgiu, gauta medicininė rekomendacija, viskas apibendrinta su psichiatrų tyrimu, pateiktos išvados. U. S. yra padidinto jautrumo, jaunatviškai maksimalistiška. Pergyvena dėl įvykių, dėl savęs ir dėl mamos. Vyravo jaudulys. Kyla problemų dėl dėmesio išlaikymo. Atminties sutrikimų nenustatyta, geba perprasti įvykius ir juos atgaminti. Ji nėra brandi, nors jai 16 metų. Jos savivertė pažeminta, stokoja pasitikėjimo savimi, tokią įtaką darė atmosfera šeimoje. Jautrumą didina aplinkinių pastabos jos asmenybei. Atsiskleidė, kad jai - aktualus bendravimas su bendraamžiais. Bendraujant su bendraamžiais stabilizuojasi jos savivertė, priešingai nei šeimoje. Atsiskleidė jaudulys ir įtampa, kai kalbėjo apie santykius šeimoje. Konkrečiai buvo aiškinami santykiai su tėvu, kaip ji jaučiasi ir panašiai. Ji minėjo, kad nuo 2013 m. prasidėjo smurtas. Išskyrė laikotarpį, prasidėjus tėvų skyrybų procesui, jos tėtis nurimo, pradėjo mažiau konfliktuoti. Po metų vyko konfliktas, kai ji patyrė fizinį skausmą. Ji buvo pasidomėjusi apie fizinį smurtą, turėdama žinių, jautė, kad gali apsiginti. Ji tuo pasidomėjo po pirmo epizodo. Išklausius parodymus, atminties sutrikimų nenustatyta. Ekspertizės metu kalbėjo apie melą, atvykusi pasakė, kad ekspertizės tikslas yra nustatyti, ar ji nemeluoja. Kalbėdama apie tai ji susigraudino, viso tyrimo metu buvo susijaudinusi. Tai yra potrauminis šokas. Jos žodžiai iliustruoja, kad ji jaudinasi, lyg antrą kartą viską išgyventų. Nekilo abejonių, ką kalba, kaip jaučiasi. Psichologiniu požiūriu, dukros ir mamos santykiai ypatingi, jos - komanda. Dukrai artimesnis yra mamos reagavimas. Ji nurodė, kad mama kitokia. Akivaizdu, kad ji elgsis kaip mama. Ir tai nebūtinai yra tikslinga. Jei dukra yra panašesnė į mamą, nebūtinai yra poveikis, ekspertiniu požiūriu. Skyrybų procesas įneša niuansų, nukentėjusioji tvirtino, kad pyksta ant tėčio. Dėl fantazavimo, melavimo, nekyla abejonių, kad ji apkalbėtų. Ji įvardino prasivardžiavimą. U. S. trūksta dialogo iš tėvo pusės. Nepanašu, kad ji atsisakytų tėvo. Ji myli tėvus, kokie jie bebūtų. Ji pyksta, ją veikia asmeniškai tėvo elgesys. Yra sumažėjusi jos savivertė, sumažėjęs pažangumas mokykloje. Nustojus bendrauti su tėvu, ji nurimsta. Galima pasiūlyti papildomą ekspertizę, kad būtų atsakyti visi klausimai dėl ekspertės V. K. išėjimo. Ji atsakinga atsakyti tai, kas susiję su psichologija. Dėl licencijos, tai ji tęsiama kas 5 metai, šiam laikotarpiui ekspertės V. K. ją turi. Dėl susisiekimo su ja, negalime teigti informacijos, pasiūlė kreiptis pas juristą. Tiksliai nežino ar ekspertė yra Lietuvoje. Jos tėtis ją vadina ožka ir kuosa. Jai tai yra įžeidimas ir patyčios. Negali atsakyti, ar tai sietina su sveikatos sutrikdymu. Jai pačiai kilo klausimų dėl potrauminio sutrikdymo. Vienintelis pasiūlymas, kuris yra realus, skirti papildomą ekspertizę ir spręsti. Yra visuomeninė analizė, tiek remiantis tiriamojo žodžiais, tiek parodymais, aiškinamasis kontekstas. Negauta nieko apčiuopiamo, tokių duomenų, kad jai daromas poveikis. Būtų emocijų neatitikimas, nebūtų nuoseklumo. Analizė atliekama visapusiškai. Pokalbis apie byloje nagrinėjamus įvykius, yra visuma. Eksperto uždavinys yra kokybinė ir visuminė analizė. Nepasakys, kiek tiksliai laiko bendravo su mergaite. Standartiškas laikas yra apie dvi valandas. Laikas nėra fiksuojamas, nes ekspertas renkasi tokią trukmę, kad jam atsakytų į jam užduodamus klausimu. Su vaikais neįmanoma per 15 minučių atlikti ekspertizės, standartinis laikas yra apie 2 valandas. Paauglystė - maištaujantis amžius, jai viskas turi būti gerai. Negirdi tėvo tono. Bet jei kalbant apie sistemiškumą, psichikos būseną turi apibūdinti psichiatras. Ji nori socialiai pageidaujamo elgesio, prisitaikymo. Jai svarbu gerai atrodyti, elgtis. Jai svarbu gauti gerus pažymius, nors pastaruoju metu jos pažangumas kritęs. Ji linkusi kopijuoti suaugusių elgesį, kopijuoja tėvus. Tokiu būdu siekia savarankiškumo. Tai yra tipiškas paauglio elgesys. Patvirtina tą išvadą, kad ji nenori bendrauti su bendraamžiais. Būsena sunkėja, nes nesikeičia situacija. Svarbios sritys, kaip ji funkcionuoja, jei stringa, rodo sutrikimus. Čia psichiatro kompetencija. Psichologas nėra medikas. Tikrai nežino, yra įvairių aplinkybių, ne viena, dėl ko ekspertė išėjo iš darbo. Keletas pastebėjimų dėl minimų aplinkybių. Yra atliekama psichodiagnostika ir struktūruotas interviu, tiriami pasisakymai, daromos išvados. Tikėtina, kad jei būtų emociškai skausmingas įvykis, tai tie įvykiai geriau atgaminami, tas jausmas paskatina geriau įsiminti. Tikėtina, kad jei jau įsiskaudino, tai ji geba atgaminti. Čia buvo kalbama apie kitų asmenų poveikį tiriamajai. Paauglystė yra pats jautriausias etapas. Vertybės nesusiformavę. Tikslo išsiaiškinti visus tuos įvykius nebuvo. Vadovaujasi nutarimu, kur yra du fizinio smurto atvejai. Mintis yra atskleisti su kuo ji gyvena, ar vyko fizinio smurto epizodai. Jis jaučiasi kitaip. Vaikas panašus į mamą, o tėvo ir motinos charakteriai yra skirtingi. Psichologinio tyrimo metu, po to kai prasidėjo konkretūs kaltinamojo veiksmai, padidėjo jautrumas, atsiliepė visa tai ir mokyklos pažangumui, asmeniui santykiui, įžeidumas atsirado, pažeidžiama labiau buvo. Egzistuoja metodai, kokybinė analizė visų duomenų. Ištyrus pokalbius, bylos medžiagą, liudytojo apklausą, diagnostiką, visų šių duomenų visumą, nustatė jautrumo padidėjimą. Ekspertizės atlikimo metu aiškiai neišskirta dėl psichikos būsenos, atkreiptas dėmesys, kad sunku susikaupti mokykloje, kritę mokymosi rezultatai, emocijos. Tuo metu, kai yra kalbama apie šeimą, atsiranda nerimastingumas. Noras išsivaduoti iš suaugusių kontrolės. Negali nuneigti skyrybų proceso, nes kai vyksta skyrybų procesas, keičiasi kiekvienas šeimos nario elgesys, emocijos nenormalios, kiekvienas yra įjautrintas, mažiau valdosi tiek tėvas, tiek motina, tai yra stresas ir krizė visiems šeimos nariams. Esant tokiai situacijos, padidėja įžeidumas, galimas reagavimas. Be abejonės, konfliktus mato vaikai, iš to vyksta ne būtinai suprantamos reakcijos, nes ta įtampa provokuoja. Tokių duomenų, kad mergaitė siekė finansinės naudos iš tėvo, nebuvo gauta. Emocijų jautrumas, nuoširdumas, nebuvo pagrindo abejoti. Nebuvo užduotas klausimas, ar nuo jos viskas priklauso, nepasakytų, kad tai būtų pagrindas taip galvoti. Tai, kad ji svarbiausia, nuo jos viskas priklauso. Pasakojo, kas jai skausminga. Jos emocijomis ir turiniu abejoti neturėjo pagrindo. Ji nori gyventi savo gyvenamojoje vietoje, pyksta ant tėvo, kad nori iškraustyti jos motiną.

Liudytoja D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-09-08 vakare ji buvo namo pirmame aukšte, išgirdo antrame aukšte riksmą, užlipo į viršų. Pamatė, kad stovi dukra U. ir jos tėvas E. S. vienas prieš kitą, kovinėje pozoje. Dukra verkė. Ji paklausė ar mušė, nes vyras kartais nevaldo jėgos. Dukra parodė galvą ir nugarą. Paklausė, kaip mušė, dukra pasakė, kad ranka. S. su planšete atsisėdo ant dukros lovos, tada jam dukra liepė išeiti, tačiau jis liko toliau dukros kambaryje. Nuėjo dukrai lašiukų paimti, paklausė S., kaip jis drįsta kelti ranką. Jis atsakė, kad jos išveda jį taip iš kantrybės, kad turi jas mušti. Dukros mokslai nukentėjo, į mokyklą rytojaus dieną nėjo. Nuėjo pas gydytoją, kuri nukreipė pas neurologą. Buvo vakaras, tikslaus laiko negali pasakyti, apie 22 val. Ji tik išgirdo triukšmą. Įvykio nematė, nes buvo pirmame aukšte. S. dukros paprašė kompiuterio, o ji pasakė, kad eitų ir prašytų mamos, jis atsakė, kad kodėl turi prašyti mamos, jei iš jos gali paimti. Kai nubėgo į antrą aukštą, durys buvo praviros. S. nugara į duris stovėjo. Jie stovėjo per metrą vienas nuo kito, vienas į kitą veidais. Dukra nurodė, kad jai S. sudavė iš delno, per pakaušį, per nugarą, ir per juosmenį. Nugara buvo paraudusi. Jis norėjo ranka suduoti per nugarą, bet išėjo taip, jog dar ir su stovu sudavė. Ji skundėsi galvos skausmais, šukuojantis skaudėjo, skausmas tęsėsi savaitę. Jam išėjus iš kambario, dukra pasakė, kad buvo panaudotas smurtas. Dukra šias visas aplinkybes parodė, kai kaltinamojo jau nebuvo. Dukros kambaryje yra stacionarus kompiuteris ir planšetė. Kai S. ant lovos atsisėdo, tai planšetę rankose turėjo, jis gal bandė ją įjungti. 2013-09-01 jis paprašė jos išsikraustyti, viskas vyko 2014-09-08. Tvirtina, kad iš dukters žodžių, kaip vyko viskas, pati nematė, matė tik stovėseną vienas į kitą. Mano, kad mergaitė tuo metu buvo savo kambaryje ir sėdėjo prie kompiuterio. Tik išgirdo riksmą. Iš karto kilo mintis, kad ji yra mušama. Prieš riksmą girdėjo žodžius, pagalvojo, kad kažką aiškinasi. Gal 5 minutes tęsėsi visa konfliktinė situacija. Ji juos pamatė, tik kai įėjo į kambarį. Ant nugaros, ties viduriu, buvo raudona dėmelė. Ir galvos pakaušis (rodo dešinę galvos pusę). Ant galvos nebuvo gužiuko. Kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių. Dukra ten nuėjo viena, į Kauno savivaldybės pastatą, nes ji pati taip nusprendė. Dukra nėra linkusi meluoti, kerštauti. Atvirkščiai, sakė, kad jai nėra tikslo meluoti. Dukra norėjo gyventi name su ja. Iš karto po įvykio davė lašiukų dukrai. Bet ji verkė ją apsikabinus ir sakė, kad netylės. Ji visą laiką, kol tėtis gyveno kartu, sėdėjo savo kambaryje prie kompiuterio, net kambario duris užsirakinusi. Sakė, kad skauda, rodė, kur skauda. Kiek buvo konfliktinių situacijų, S. nėra atsiprašęs, jis sakydavo, kad yra visada teisus. Jų santykiai pasikeitė po šio įvykio. Gavo siuntimą pas psichologą. Pirmą kartą kai nuvyko pas psichologą ir ji kartu bendravo, o vėliau psichologė bendravo tik su Uršule, nes taip pageidavo Uršulė. Girdėjo, kad vėliau jai rekomendavo dienos centrą, kur susirenka vaikai, bet dukra dar lankė būrelius. Laikas nesutapo, todėl dukra pasiliko prie būrelių. Tai buvo ne pirmas kartas, kai buvo naudojamas smurtas, nes S. auklėjimas yra griežtas, nenormalus, pastovios patyčios. Jo sarkazmas buvo išreikštas įvairiais žodžiais, t.y. ,,vėplom, kerėplom“, sugebėdavo žmogų privesti savo tokiomis kalbomis iki ašarų. Kai tik padavė skyrybom, tai dukra pasakė, kad ji su juo į mokyklą nevažiuos. Kad su dviem mašinomis nereikėtų važiuoti, tai S. į mokyklą dukrą veždavo. Buvo kreiptasi į psichologą, kai gavo siuntimą iš vaiko teisių. Greičiau nei po dviejų mėnesių kreipėsi į psichologą. Psichologė senamiestyje dirbo, (duomenys neskelbtini), gatvėje, Šeimos santykių institute. Vaikas ėjo pas psichologę I. M.. Dukra šiuo metu nesilanko pas psichologę. Ji atlankė visus kartus, kiek priklausė, o toliau buvo rekomenduotas dienos centras, bet dukra pasirinko pynimo būrelį. Išvadą pateikė žodžiu, o ne raštu. Tik su dukra bendravo dėl to įvykio, neklausė S.. Jis tik paaiškino, kad jos jį išveda iš kantrybės, dėl to jis turi jas mušti. Pripažino, kad tai, ką dukra sakė, yra tiesa. Kad jis dukrą anksčiau mušė, sužinojo vėliau. Iki šio įvykio visaip tėvas su dukra bendravo. Išnaudojo visas nemokamas konsultacijas, finansinės galimybės nedidelės. Dabar, mato, kad dukrai reikia konsultacijų, mokslai, paskutiniai metai. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad buvo tokie žodžiai, kad jis niekur neis iš kambario, ji tame kambaryje paklausė, kodėl muša dukrą, jai buvo šokas, drebėjo rankos. S. jai atsakė, kad jos išveda jį iš kantrybės, kad turi jas mušti. Dukros oda yra jautri. Tuo metu atsiminė įvykio aplinkybes geriau. Jos dukra į Vaiko teisų apsaugos skyrių kreipėsi sekančią dieną, po pamokų. Pas gydytoją ėjo dar sekančią dieną. Kreipėsi pas gydytoją L. ir pas neurologą. Nuėjo 2014-09-10 dieną pas gydytoją, 2014-09-09 į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Ar ji nėjo į mokyklą, reikia žiūrėti į jos dienyną. Ji buvo išvykusi iš Kauno. Po įvykio nepamena, ar važiavo į mokyklą. Paskambino į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir ten pasakė, kad kreiptųsi į policiją. Pasitarė su advokate. Nepamena, kada paskambino į policiją. Nežino, ar prieš tai skambino į policiją, kada kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Kai į Vaiko teisių apsaugos skyrių prisiskambino, tai pasakė, kad skambintų į policiją. Ji nepamena, ar informavo mergaitę apie savo veiksmus. Nebuvo atvejo, kad vaikas užrakina savo kambarį, o ji grįžusi negali jo atsirakinti. Kartais, dukra eidama į vonios kambarį užsirakindavo. Nepamena konkrečios datos, kada vaikas pasakė, jog nenori, kad ją tėtis vežiotų į mokyklą. 2013 m. pasakė, kad nevažiuos daugiau į mokyklą. Dėl streso pastovaus. Savo kalba S. U. privesdavo prie ašarų. Nežino, kas ten tiksliai vykdavo. Informacijos iš mokyklos negavo, kad atvažiuodavo apsiverkusi. Mokykloje yra socialinė darbuotoja, su ja dukra bendravo tada, kai jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas. S. buvo nubėgęs į mokyklą. S. prašė pasakyti, kad tėtis geras. Žino, nes dukra sakė, kad jai sakė psichologė ir socialinė darbuotoja. Kiek laiko truko patirtas stresas, nežino. Jau rytais girdėjo, kad vyko konfliktai tarp U. ir S.. Su juo nekalbėjo. Pati nevežiojo į mokyklą, nes finansai neleido, o vyras lėšų tam neskirdavo. Patirdavo vaikas stresą, buvo riksmas, sakydavo, kad greičiau, kad jis skuba į darbą, bijojo, kad nepavėluotų. Būdavo, kad gal ir pavėluodavo, nežino. Jos dukra dabar paskutinėje 12 klasėje. Tikrindavo dukros vienuoliktos klasės dienyną. Būdavo, kad ji pavėluodavo į pamokas, bet didelės problemos nebūdavo. 2013 m. vasarą, kai buvo išvykusi pas tėvus į Kupiškį, jai paskambino dukra, kad grįžtų greičiau. Ji grįžo kitą dieną, tada jai papasakojo, kad gavo tėtis ją mušė. Namuose viskas vyko. Dar paskambinusi pasakė, kad S. ją verčia ravėti trinkeles. Nesikreipė dėl šio įvykio niekur. Ji tą kartą kažko nepadarė, prie kompiuterio ilgai sėdėjo, juokėsi garsiai. Smurtas prasiverdavo retai, bet nukentėjo. Vakare smurtas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Pasakojo, kad mušė iš rankos. S. ranka trenkė per galvą, net aptemo akyse. U. buvo suduota ne vieną kartą. Pas medikus nesikreipė, nes grįžo kitą dieną, greitosios nekvietė. Sužalojimų nepastebėjo. Dukra sakė, kad į galvą sudavė, sakė, kad aptemę akyse buvo, bet nenualpo. Prieš šį įvykį auklėjim periodų buvo, žodžiais, gal užplodavo. 2013 m. vasaros laikotarpiu, neprisimena, kurį mėnesį, atrodo, kad dukra su psichologe kalbėjo apie šį įvykį. Dukra matė S. smurtą prieš ją. Po šio įvykio buvo visko vengimas, dukra užsidarė kambaryje, prie kompiuterio. Ryte girdėdavo, kad S. U. vadina ,,vėpla“, ,,kerėpla“, ,,ožka“, ,,bobos - ne žmonės“, mergaitė visa tai girdėjo. Apie 2013 m. smurto atvejį sužinojo grįžusi iš tėvų, sekančią dieną. Kitą dieną jai dukra pasisakė. Aiškinosi, kalbėjo su mergaite, nes su S. kalbėti beviltiška. Tuos klausimus sprendė šeimoje. Nežinojo konkrečiai apie tą faktą. Kai 2013 m. grįžo iš Kupiškio, S. tikriausiai buvo garaže, nes jis ten dažniausiai praleisdavo laiko. Pasakojo, kad tėtis ją mušė, kad trinkeles reikia ravėti, kad ilgai su draugais kalbėjo, su vaikais kaimynų. Draugė - A. L.. Jai yra žinoma apie civilinį ieškinį, prašė, kad S. atlygintų 2000 Eur žalą už išgyvenimus, už psichologinę ir fizinę būklę po smurto. Viskas susidėjo, skyrybos, smurtas, kuris visiškai vaiką sugniuždė. Jos dukrai didesnį poveikį padarė smurtas, nes jau 7 klasėje, kai mokėsi, 2011 m., dukra jai pasakė, kad skirtųsi su tėčiu. Viskas prasidėjo po šio fizinio smurto 2014 m. rugsėjo. 2013 m. įvykį užglostė, toliau gyveno. O po 2014 m., dukra užsidarė kambaryje, pradėjo pas psichologus, bendravimas buvo minimalus. Tik mokyklos lygyje buvo psichologas. Vaikas užsidarė, mokslai nukentėjo, tie dalykai ateičiai paliko neigiamus išgyvenimus. Jos tėvas neatsiprašė. Ji norėjo jo atsiprašymo, bet jis jautėsi teisus, nesulaukė atsiprašymo nei už vieną smurtą. Buvo pokalbis, kad ji nenori bendrauti su berniukais, kad sudėtinga susirasti gerą draugą. Dabar iš viso neateina niekas, visas jos bendravimas virtualus. Ji iki tol bendravo su kaimynais vaikas. Dabar atvažiuoja ir iš Vilniaus vaikas. Domisi mergaitė japonų kultūra, dalyvauja festivaliuose ir Vilniuje. Vaikas pageidauja nebendrauti su tėvu. Sako faktą, kad anksčiau labiau ateidavo, o dabar mažiau, gal interesai pasikeitė, negali pasakyti. Nenustojo ateiti draugai, jie ateina, lankosi, bendrauja. Nurodė civiliniame ieškinyje remiantis dukros žodžiais, kad sudavė iš visų jėgų, tą patį vakarą ji nurodė. Ieškinyje nurodė, kad negali lankyti pamokų. Nebuvo pažymėjimo, kad negali lankyti pamokų, tik iš dukros matė, kad sunku mokykloje. Gimnaziją pradėjo lankyti prieš keturis metus. Tuo metu lankė (duomenys neskelbtini), gimnaziją. 2013 m. viską užglaistė, toliau bendravo. Bendraudama su dukra, pasikalbėjo, pasitarė, nenorėjo niekur kreiptis. Bendraudama su dukra nematė kraujo. Ir ją kai suspardė, kraujo nebuvo. Dukros iniciatyva buvo kreiptasi 2014 m., kreipėsi dukra, o 2013 m. tik ji bendravo su dukra. Buvo smūgis, aptemo akyse. Guzų, sužalojimų nepastebėjo. Jos dukra turi draugą, bendrauja, kliūčių bendrauti nėra. Tas vaikinas yra šeimos draugas, jie pažįstami, kiek supranta. 2013 m. nesikreipė į teisėtvarkos institucijas, nes visą laiką bandė išsaugoti santuoką. Ji bandė taikytis su S.. Ji bendravo su dukra, bet viskas kaupėsi. Su dukra pabendravus, nusprendė, viską palikti šeimoje (2 t. b.l. 66).

Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis. Parodė, kad jai yra žinoma, dėl ko ji yra pakviesta. Liudija, kad U. S. mušė jos tėtis. Nurodė, kad į galvą trenkė, buvo apsiverkusi, kai pasakojo, daugiau neklausinėjo. Mėlynių nematė. Jos yra geros draugės, dabar rečiau bendrauja. Gyvena netoli nuo U.. Kai buvo susitikę, sėdėjo dviese, o ji pasakojo, kas nutiko. Viskas vyko 2013 m. vasarą. Jai yra pasakojus apie šį įvykį, sekančią dieną. Kai buvo susitikę, ji pasakė, kad gaus šaukimą, kad jis bus liudytoja. U. nepasakojo apie santykius šeimoje. Jos neklausė, nesigilino, nebandė klausinėti. Ji kartais nori kalbėti apie šeimą. Jos yra geros draugės, pažįstamos seniai, viena apie kitą daug žino, susitinka beveik kiekvieną dieną. Bendrauja apie mokslus, draugus, nuotykius. U. kalbėdavo atsargiau, nebūdavo laisvesnė, nesakydavo, kas papuola į galvą. Ji mėgsta pakalbėti. Šiuo metu retkarčiais bendrauja, ne visada namie būna savaitgaliais. U. elgesys nepasikeitęs. Su savais draugais ji bendrauja, eina į mokyklą ir nepraleidžia be reikalo pamokų. Praleidžia, kai serga. Ją visada veža mama. Kai pradėjo mokytis, tai mama ir veždavo. Gal kažkada buvo, kad tėtis vežė. U. nėra linkusi fantazuoti. Nėra jai pamelavusi. Tik tą vienintelį kartą skundėsi tėvo elgesiu. Juokėsi U. name trise: ji, jos brolis ir U., o tėtis žiūrėjo televizorių. Vieną kartą jas tėtis nuramino, nuėjo į viršų pas ją į kambarį. Išėjo namo su broliu, o ji sakė, kad ją tėtis mušė, kad jos garsiai juokėsi. Kiekvieną dieną susitaria, kad ateis. Vieną kartą buvo atėjęs raminti, pasakė, kad U. tyliau, tiesiog pasakė. Mano, jog ramino dėl garsaus juoko. Tą dieną U. mamos nebuvo namie. U. jai pasakojo apie skyrybas, galėjo būti 2013 m. gale, 2014 pradžioje. Apie skyrybas žino. Apie U. tėtį, nieko blogo negali pasakyti, jis ir motociklu vaikus praveždavo, pramogą padarydavo vaikams. Jis buvo keista, kad Uršulę muša, nes iš šono žiūrint santykiai buvo normalūs. Klausė, kur sudavė, sakė, kad į galvą. Ji buvo apsvaigus, nealpo, tik sakė, kad akyse buvo tamsu. 2014 m. su S. bendravo kiekvieną dieną, bent susirašinėdavo. Būdavo, kad susitinka savaitgaliais. Vasarą susitikdavo, į savaitę 2-3 kartus tikrai susitikdavo. Šį mėnesį kelis kartus susitikę buvo, kalbėjosi. U. yra pasakojus tik apie 2013 m. įvykį, apie 2014 m. nieko nežinojo.

2014-09-10 D. S. pareiškimu nustatyta, kad 2014-09-08 apie 22 val. išgirdusi vaiko riksmą kambaryje, ji nubėgo į antrą aukštą pažiūrėti, kas vyksta. Kambaryje pamatė verkiančią dukrą U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos tėvą, D. S. sutuoktinį, E. S., gim. (duomenys neskelbtini),. Dukra pasakė, kad tėvas ją mušė ranka per galvą ir nugarą, reikalavo duoti planšetinį kompiuterį. D. S. pabrėžė, kad jų namuose yra 3 (trys) kompiuteriai. Tada E. S., paėmęs kompiuterį, atsisėdo ant dukros lovos, nors dukra prašė jį išeiti iš jos kambario. E. S. tokiu savo elgesiu galėjo sukelti dukrai fizinį ir dvasinį skausmą. Taip yra buvę ir anksčiau, tačiau iki šiol į policiją nesikreipė. Namuose būti nesaugu, kadangi E. S. turi ginklų, o jo elgesys kartais būna labai agresyvus. Alkoholio E. S. nevartoja, tačiau nuolat geria vaistus nuo galvos skausmo ir nervų (1 t.,b.l.1);

2014-09-10 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) raštu Nr. VS-1950 nustatyta, kad 2014-09-09 VTAS gautas nepilnametės U. S. pareiškimas dėl tėvo E. S. fizinio smurto prieš ją (kuriame nurodytos tos pačios faktinės įvykio aplinkybės, kaip 2014-09-10 D. S. pareiškime policijai). Nepilnametei U. S. pasiūlytos nemokamos psichologo konsultacijos (1 t., b.l.2).

2014-09-18 Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ginklų saugojimo vieta (1 t., b.l.23-31).

2014-10-27 apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad atlikta Kauno r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės pateikto garso įrašo apžiūra. Iš garo įrašo nustatyta, kad moteris, prisistačiusi Kauno r. PK pareigūnams D. S., pranešė, kad „vyras prieš savo nepilnametę dukrą pakėlė ranką“. Dukra U. S., gim. (duomenys neskelbtini),. Iš pradžių dėl šio įvykio buvo kreiptasi į vaikų teises, po to į policiją (1 t., b.l.71-72).

2014-12-18 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-210/2014, kuriame nurodoma, kad U. S., atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, jos būseną, galėjo ir gali teisingai suvokti reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį U. S. parodymams. Jos duodami parodymai realistiški, byloje nagrinėjami įvykiai atitinka jos būseną. Ilgalaikiai emociškai įtempti U. S. santykiai su įtariamuoju neabejotinai veikia ir jos duodamus parodymus – atsiskleidžia nuoskaudos, įžeidumas dėl jo poelgių ir kt. U. S., atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, aktyviau mėgino priešintis įtariamojo veiksmams antrojo epizodo metu, kai įgijo daugiau žinių apie įtariamojo veiksmų reikšmę (prieš vaikus naudojamą smurtą), tačiau visumoje dėl savo būsenos (fizinio silpnumo) U. S. negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams. U. S. iki šio stebimas psichotraumuojantis byloje nagrinėjamų įvykių poveikis, jai konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stresą, šio sutrikimo atsiradimas yra susijęs su įtempta užsitęsusia konfliktine situacija jos šeimoje bei šioje byloje nagrinėjamais įvykiais (1 t., b.l.91-94).

2015-04-03 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus išaiškinimu, kuriame nurodoma, kad įvertinus tiriamosios U. S. emocinę būseną (išlieka emocinė įtampa, byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojantis poveikis; įtariamojo veiksmus, ypatingai psichinį smurtą jos atžvilgiu, kuriuos tiriamoji suvokė ir suvokia, kaip ypatingai užgaulius, įžeidžiančius jos asmenybę), daugiau jos apklausti nerekomenduojama. Kalbėdami apie U. S. tebepatiriamą psichotraumuojantį poveikį, ekspertai nurodo, jog tiriamoji ilgą laiką patiria (iki šiol) konfliktinę situaciją savo namuose, iš pačios tiriamosios žodžių sužinota, jog psichotraumuojantis poveikis jos psichikos būsenai tęsiasi iš anksčiau, jau ne tik nuo nurodytų ikiteisminiame tyrime datų. Todėl tiriamajai ekspertizės metu konstatuotas potrauminio streso sutrikimas negali būti siejamas vien tik su šio ikiteisminio tyrimo metu nurodomais nagrinėjamais jos tėvo veiksmais jos atžvilgiu, t.y. šio sutrikimo atsiradimas negali būti vertinamas kaip sveikatos sutrikdymas dėl šių konkrečių šime konkrečiame ikiteisminiame tyrime nagrinėjamų U. S. tėvo veiksmų (U. S. psichikos būseną neigiamai veikiamų išgyvenimų jos gyvenime buvo ir daugiau. U. S. iki šiol stebimas psichotraumuojantis byloje nagrinėjamų įvykių poveikis, jai konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, šio sutrikimo atsiradimas yra susijęs su įtempta užsitęsusia konfliktine situacija jos šeimoje bei taip pat su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais (kartu), išskirti kažkurio vieno faktoriaus ir pagal jį vertinti sveikatos (psichikos) sutrikdymo laipsnį nėra objektyvios galimybės (1 t., b.l.101-102).