Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovei advokato padėjėjai N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškiniu prašo teismo ieškovo naudai priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ 1783,11 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovo civilinę atsakomybę dėl administracinės paskirties patalpų eksploatacijos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudusi atsakovė. Draudimo polise numatyta draudimo suma vienam įvykiui – 90 000,00 Eur, besąlyginė išskaita – 290,00 Eur. Draudimo polisas sudarytas pagal Civilinės atsakomybės draudimo verslui sąlygas Nr. 034 (toliau – Taisyklės). Paminėtu draudimo polisu taip pat buvo apdrausta ieškovo civilinė atsakomybė už žalą, ieškovo padarytą patikėtam turtui. (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis. Ieškovui, (duomenys neskelbtini) biuro patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“), nešant stalą, buvo įlenktos biuro (duomenys neskelbtini) lifto durys. Defektas užfiksuotas nuotraukose. Patalpų nuomotojas UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui pateikė Žalos atlyginimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) lifto vidinių durų remonto 2073,11 Eur sumai. Ieškovas žalą patalpų nuomotojui atlygino, sumokėdamas nurodytą sumą. Dėl nurodyto įvykio atsakovės buvo administruojama žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė įvykį pripažinti draudžiamuoju, kadangi įvykio metu apgadintas liftas yra priskirtinas bendrojo naudojimo objektui, kuris nėra nuomos sutarties pagrindu išnuomotas ieškovui. Draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta ieškovo veikla – administracinės paskirties patalpų eksploatacija draudimo poliso priede Nr. 1 nurodytais adresais. Draudimo polise taip pat numatyta, kad yra apdrausta ieškovo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą ieškovui patikėtam turtui (draudimo sąlyga Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui patikėtas turtas – išsinuomotos ir veiklos vykdymui naudojamos patalpos, nurodytos Priede Nr. 1. Priede yra įvardintos ieškovo (duomenys neskelbtini) patalpos ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. patalpos adresu, kuriuo įvyko įvykis. Bendrojo naudojimo plotais ir objektais (įskaitant ir liftus), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas naudojosi teisėtu pagrindu. „Patikėtu turtu“ Taisyklių prasme yra laikomas ne tik draudėjui išnuomotas turtas, bet ir kitas teisėtu pagrindu draudėjo naudojamas turtas. Ieškovas pažymi, kad draudimo poliso sąlygų formuluotę, kuri, po įvykio paaiškėjo, siaurina draudimo apsaugą „patikėto turto“ prasme tik iki išimtinai formaliai atitinkančio „išnuomotas“ – pasiūlė būtent atsakovė. Draudimo polise buvo įrašytos patalpos (jų numeriai), kurias eksploatavo ieškovas. Atsakovė draudimo srities profesionalė. (duomenys neskelbtini) įvykis visiškai atitinka pateiktą sąlygą: apdrausta veikla – administracinės paskirties patalpų eksploatacija.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) draudikas (atsakovė) priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi įvykio metu buvo apgadintas turtas, kuris nebuvo įvardintas draudimo liudijime. Draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje. Draudimo sutartyje šalys apsibrėžė draudimo apsaugą, t. y. draudžiamojo įvykio ribas. Įvykis įvyko pastato, kuriame ieškovas Patalpų nuomos sutarties pagrindu savo veiklos vykdymui nuomojasi patalpas, bendro naudojimo objekte – lifte. Draudimo sutartimi buvo apdrausta administracinės paskirties patalpų eksploatacija. Taisyklių I dalies 1.6. punkte pateiktas patikėto turto apibrėžimas, pagal kurį Draudėjui patikėtas turtas – tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kuris žalos atsiradimo momentu: yra Draudėjo saugomas, sandėliuojamas, kraunamas, transportuojamas, remontuojamas, montuojamas, taisomas, valomas, ar kitu tikslu perduotas Draudėjo kontrolei <...> (Taisyklių I dalies 1.6.1 p.); yra Draudėjui išnuomotas (įskaitant finansinę nuomą), paskolintas ar kitu teisėtu pagrindu Draudėjo naudojamas vykdomos apdraustos veiklos tikslams (Taisyklių I dalies 1.6.2 p.). Patikėtas turtas privalo būti nurodytas draudimo liudijime. Patikėtas turtas šioje sutartyje yra draudėjo išsinuomotos apdraustos veiklos vykdymui naudojamos patalpos šiame draudimo liudijime nurodytu adresu. Nekvestionuotina ieškovo nurodoma aplinkybė, kad liftu ieškovas naudojasi teisėtai. Atsakovė prisiėmė labai ribotą draudimo riziką ir tik dėl ieškovui išnuomotų patalpų, kuriose ieškovas vykdo savo veiklą, tačiau neprisiėmė apsaugos dėl bendro naudojimo objektų. Ieškovas, norėdamas drausti būtent ir tokį turtinį interesą, turėjo tą nurodyti atsakovei. Bendro naudojimo objektais ginčo pastate naudojasi ne tik ieškovas (jo darbuotojai), tačiau ir kiti interesantai; apdraudus bendro naudojimo objektą, draudikui būtų apsunkinta galimybė ištirti tokio įvykio aplinkybes bei nustatyti, ar pareiga atlyginti nuostolius kyla būtent draudėjui, o ne tretiesiems asmenims. Tais atvejais, kai draudėjo kontrolei yra perduodamas trečiųjų asmenų turtas, jis laikytinas patikėtu turtu, o draudimo apsauga tokiam turtui galioja tik tuo atveju, jei jis yra nurodytas draudimo liudijime, t. y. draudikas yra papildomai įvertinęs tokią riziką. Iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kada liftas buvo įlenktas; keltinas klausimas, kas kraustė baldus: ieškovo darbuotojai ar samdyta kraustymo įmonė. Ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, turėjo ir galėjo suprasti, kad mokėdamas 50,00 Eur įmoką už eksploatacijos apsaugą (duomenys neskelbtini), negali tikėtis, kad draudimo apsauga apims ir bendro naudojimo patalpas. Liftas yra nusidėvėjęs, turi daug pabraižymų. Atsakovė ne iš karto buvo informuota apie įvykį. Liftas intensyviai naudojamas ir kitų trečiųjų asmenų.

Ieškovas pateikė dubliką, nurodė, kad nagrinėjant draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad „patikėtas turtas“ (patalpos) yra identifikuojamas pagal du požymius/kriterijus: turto adresą ir pagrindą/būdą, kuriuo draudėjo jis yra naudojamas. „Patikėto turto“ adresas draudimo polise nėra įvardintas, jis yra nurodytas poliso priede Nr. 1 – (duomenys neskelbtini). Kalbant apie pagrindą, kuriuo draudėjas patikėtą turtą naudoja – tai jis draudimo polise atsakovės yra susiaurintas iki pagrindo „išsinuomotas“. Atsakovė, išduodama draudimo polisą, negalėjo nematyti, kad patalpos yra (duomenys neskelbtini), vadinasi, ieškovas naudosis ir bendrojo pobūdžio objektais (laiptais, liftais). Baldus kraustė ir lifto duris apgadino ieškovo darbuotojai. Draudimo įstatymo 98 str. 2 ir 8 d. numato, kad draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, vadovaudamasi tuo, kad „patikėto turto“ sąvoka neapima bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija būtent tokį atsakovės sprendimą. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį pasisakymais, tokiais kaip – ieškovas galimai apskritai nėra atsakingas dėl lifto durų apgadinimo, neatmetama galimybė, jog liftas buvo įlenktas anksčiau, o ne kraustantis, ieškovas pavėluotai pranešė apie įvykį ir pan. – nebuvo grindžiamas atsakovės atsisakymas ieškovui išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas (duomenys neskelbtini) įvykio (biuro (duomenys neskelbtini) lifto durų apgadinimo) apskritai nevertino, įvykio neadministravo pagal Įmonių turto draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Paminėto poliso Priede Nr. 1 prie apdraustų objektų yra nurodytas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Turto visų rizikų draudimu.

Atsakovas pateikė tripliką, nurodė, kad pagal Taisyklių nuosta­tas, tuo atveju, jei trečiųjų asmenų turtas yra perduotas draudėjo kontrolei, tam, kad tokiam turtui galiotų draudimo apsauga, jis privalo būti konkrečiai įvardintas draudimo liudijime (Taisyklių 4.1.2.1 p.). Ieškovui išnuomotas ne visas pastatas, o tik dalis pastato pa­talpų. Pats draudėjas nurodė (duomenys neskelbtini), kuriuose vykdo veiklą, todėl draudimo apsauga ir galioja tik tose pastato patalpose. Ieškovo vertinimu, atsakovė turėjo pareigą (duomenys neskelbtini) įvykį (biuro (duomenys neskelbtini) lifto durų apgadinimą) vertinti ir pagal Įmonių turto draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šios pareigos nevykdė ir apskritai nepasisakė, kodėl draudimo išmoka dėl (duomenys neskelbtini) įvykio nemokama pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal įmonių turto draudimo taisyklių 2.2. p., ,,Draudimo sutartimi gali būti draudžiamas turtas, kuris: <...> 2.2.3. išnuomotas pagal turto nuomos su­tartį <...>, todėl neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, jog draudikas neadministravo žalos pagal Įmonių turto polisą. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, jei teismas prieitų prie kitų išvadų, realus ieškovo patirtos žalos dydis būtų 1204,87 Eur (2008,11 Eur – 40 proc. (803,24 Eur)) + 65,00 Eur sąvaros keitimo darbai. Minusuotina draudimo sutartyje sulygta 290,00 Eur besąlyginė išskaita, todėl ieškinio suma turėtų būti 979,87 Eur.

2024-10-15 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokato padėjėja paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus. (duomenys neskelbtini) ieškovas kraustėsi iš patalpų, užkabino lifto duris. Informavo atsakovę, įvykio nepripažino draudžiamuoju, nes bendro naudojimo patalpos nėra išnuomotos (pagal nuomos taisykles). Liftą naudojo kitu teisėtu pagrindu. Sutinka, kad liftas nebuvo išsinuomotas, bet bendro naudojimo objektą naudojo nuomos sutarties pagrindu. Ieškovas negalėjo suprasti, kad reikėjo atskirai drausti bendro naudojimo objektą. Atsakovė vertina labai formaliai. Sąlygas siūlė atsakovė. Atsakovė matė, kad patalpos yra (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektai bus naudojami. Į patalpų eksploatavimą įeina ir bendro naudojimo patalpų eksploatavimas (ir liftas). Draudimo įstatymo 90¹ straipsnis – draudikas turi veikti sąžiningai. Atsakovė kalba apie rizikos vertinimą, neva ieškovas neatskleidė informacijos. Esminės sąlygos draudimo sutartyje (5.2.2 punktas). Nėra įrodymų, kad atsakovė teiravosi, ko prašė ieškovas. Jei rizikos padidėjimas buvo itin svarbi informacija apie bendro naudojimo objektus, turėjo pasitikslinti informaciją. Atsakovė nurodo, kad neva ieškovas yra draudimo srities profesionalas – bet tai, kad draudėjas irgi draudikas, nereiškia daugiau pareigų. Kėlė klausimą, ar kilo civilinė atsakomybė – pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnį privalo tirti įvykį. Sprendime vienintelis argumentas, kad liftas nėra išsinuomotas. Jokių klausimų, ar ieškovo darbuotojas sukėlė įvykį, nėra. Kelia šiuos klausimus tik ginče teisme. Prasidėjus bylai, ieškovas apsižiūrėjo, kad yra ir įmonės turto draudimas. Draudikas sprendžia, pagal kokį polisą spręsti. Atsakovė vadovavosi Verslo draudimu. Atsakovė vadovaujasi 2.2.3 punktu. Pastatų draudimas apima patalpas, taip pat ir eksploatacijai skirtą įrangą – ir liftus. Pagal Įmonių turto taisykles draudžiamos patalpos ir bendro naudojimo objektai (ir liftai). Ignoravo Turto draudimo polisą, administravo pagal Veiklos draudimą. Bendro naudojimo objektai neturi būti nuomos objektai, dėl to Turto draudimo taisyklėse yra numatyta. Žalos dydis – ieškovas atlygino žalą pagal komercinį pasiūlymą. ½ dalies, nes apgadinta viena sąvara. Keitė abi sąvaras, nes parduodamas tik komplektas. Atlygino ½ dalį, ką sugadino. Liftui turi būti taikomas nusidėvėjimas. Tačiau nesutinka dėl procentų, dėl lifto „gyvavimo“ trukmės. Nusidėvėjimą liftų nustato Pastatų nusidėvėjimo normatyvai 1,7 proc./m. Nuomos sutartis buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki įvykio ((duomenys neskelbtini) metai), tuomet 1,7 x 9 = 15,3 proc. = 307,24 Eur – mažinamas reikalavimas, jei įvykis pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimą. Bet jei įvykis pagal Turto draudimo polisą, tai nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes draudžiama nauja vertė. Franšizė skiriasi, bet ieškovas nedidina reikalavimo. Dėl sutarties sudarymo paaiškino, kad draudėjas nurodė, ką nori drausti, bendro naudojimo objektai irgi reikalingi eksploatacijai. Polisą, akivaizdu, formavo atsakovė.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudaryta civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartis. Polise buvo individuali rizika – administracinės paskirties patalpų eksploatacija – išsinuomotas patalpos, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovas informavo apie įvykį, kad įlenktos lifto durys. Įvykis įvyko bendro naudojimo lifte. Ieškovas ignoruoja nedraudžiamas patalpas pagal Taisyklių 4.1.2.1 punktus. Atsakovė neprisiėmė rizikos dėl bendro naudojimo patalpų. Bet koks patikėtas turtas turi būti nurodytas liudijime. Draudėjas nurodė, kad nuomosis (duomenys neskelbtini). Prisiėmė riziką tik dėl išsinuomotų patalpų, kuriomis naudojasi tik ieškovas. Draudimo sutartyje nurodyta apdrausta veikla – patalpų eksploatacija. Žala nepadaryta eksploatuojant. Žala padaryta turtui, kuris perduotas draudėjo kontrolei, bet atsakovė neprisiėmė dėl to rizikos. Dėl įmonių turto draudimo – apsauga turtui, patikėtam draudėjui. Turto draudimas neapima lifto apsaugos. Žalos dydis – sutinka su ieškovo skaičiavimais dėl nusidėvėjimo. Gautas pranešimas apie žalą, bet kadangi liftas nepatenka į draudžiamą turtą, priėmė sprendimą. Nežino, kas pasiūlė ir individualią nuostatą įrašė į polisą. Individualias sąlygas gali pasiūlyti ir draudėjas. Nebūtinai siūlė ieškovas. Bet kuriuo atveju, akceptavo. Drausta mėnesiui, dėl to įmoka maža. Nerado el. pašte susirašinėjimo. Susirašinėjimo neišsisaugojo. Eksploatacija – patalpų naudojimas. Pagal įvykį ieško aktualių polisų – taip vertina, pagal kokias taisykles draudžiamas įvykis. Turto draudimas neapima, nes turtas turi būti draudėjo kontrolėje (kompiuteriai, monitoriai). Įmonių turto draudimo taisyklių 2.2. punkte – patalpos turi būti išnuomotos. Jei draudėjas norėtų didesnės apsaugos, reikėtų nurodyti ir bendro naudojimo objektus. Liftai nebuvo apdrausti, nes išnuomotas ne visas pastatas. Nėra ginčo dėl poliso priedo Nr. 2. Atsakovės atstovė nurodė, kad pagal taisykles, jei perduotas turtas kontrolei draudėjo, turi būti įvardintas liudijime. Nesutinka, kad individualias sąlygas „primetė“ atsakovė, ieškovas galėjo nesutikti. Polise nėra platesnės draudimo apsaugos.

Ieškinys atmestinas.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovas (draudėjas) ir atsakovas (draudikas) buvo sudarę Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Draudimo verslui sutartis) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 1, b. l. 7-8). Draudimo verslui sutartimi buvo apdrausta Administracinės paskirties patalpų eksploatacija, ieškovo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą patikėtam turtui. Šalys taip pat buvo sudarę Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonių turto draudimo sutartis). Įmonių turto draudimo sutartimi buvo apdraustas Pastatas, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir įranga.

2023-03-22 ieškovas informavo atsakovą apie (duomenys neskelbtini) įvykusį įvykį, kai, kraustantis iš biuro patalpų ir nešant stalą, buvo įlenktos (duomenys neskelbtini) lifto durys. Defektas užfiksuotas patalpų perdavimo – priėmimo akte, ieškovas gavo pretenziją – sąskaitą už durų remontą. Bylos duomenimis, atsakovas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi įvykio metu apgadintas liftas yra priskirtinas bendrojo naudojimo objektui, kuris nėra nuomos sutarties pagrindu išnuomotas ieškovui. Ieškovas dėl priimto sprendimo pateikė pretenziją, tačiau atsakovas savo sprendimo dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nepakeitė.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 1783,11 Eur draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, Draudimo verslui polise numatyta, kad yra apdrausta ieškovo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą ieškovui patikėtam turtui (draudimo sąlyga Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrojo naudojimo plotais ir objektais (įskaitant ir liftus), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas naudojosi teisėtu pagrindu. „Patikėtu turtu“ Taisyklių prasme yra laikomas ne tik draudėjui išnuomotas turtas, bet ir kitas teisėtu pagrindu draudėjo naudojamas turtas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo, kad draudikas priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi įvykio metu buvo apgadintas turtas, kuris nebuvo įvardintas draudimo liudijime.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos draudėjui išmokėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Remiantis CK 6.987 straipsniu, kuriame įtvirtinta minėta draudimo sutarties samprata, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 19 punktu, 98 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, tik pripažinus, kad konkretus įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017). Nedraudžiamojo įvykio įrodinėjimo pareiga tenka draudikui, šiuo pagrindu atsisakančiam mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2013 ir kt.).

Vadovaujantis draudimo teisinių santykių reguliavimu, pagrindinės draudimo sutarties sąlygos nurodomos draudimo liudijime (polise), jos gali būti detalizuojamos, papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991, 6.992 straipsniai, DĮ 2 straipsnio 22 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012, 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006).

Nagrinėjamu atveju įvykis įvyko pastato, kuriame ieškovas Patalpų nuomos sutarties pagrindu savo veiklos vykdymui nuomojosi patalpas, bendro naudojimo objekte – lifte. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas nuomojosi konkrečias administracines patalpas Pastate, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai (be kita ko, ir liftas) nebuvo nuomojami, o naudojami bendrai visų nuomininkų, Pastato lankytojų, klientų, taip pat naudojami tinkamam Pastato eksploatavimui užtikrinti.

Byloje kilo ginčas dėl draudimo apsaugos apimties, šalys skirtingai aiškina Draudimo sutarties sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė jokių duomenų apie sutarties sudarymo aplinkybes, todėl nėra galimybės nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, taigi, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui.

Draudimo verslui sutartimi buvo apdrausta Administracinės paskirties patalpų eksploatacija, ieškovo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą patikėtam turtui. Iš Draudimo verslui liudijimo matyti, kad draudimo sutartį sudaro draudimo liudijimas, Priedas Nr. 1, Civilinės atsakomybės draudimo verslui sąlygos Nr. 034, Civilinės atsakomybės už žalą, padarytą draudėjui patikėtam turtui, draudimo sąlygos Nr. 034/1, Bendrosios draudimo sąlygos. Į Draudimo verslui sutartį buvo įtraukta individuali papildoma sąlyga – apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudimo liudijime nurodytam Draudėjui patikėtam turtui – išsinuomotoms apdraustos veiklos vykdymui naudojamoms patalpoms draudimo liudijimo nurodytais adresais (Taisyklių I dalies 4.1.1 p.). Taisyklių I dalies 1.6. punkte pateiktas patikėto turto apibrėžimas, pagal kurį draudėjui patikėtas turtas – tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kuris žalos atsiradimo momentu: yra Draudėjo saugomas, sandėliuojamas, kraunamas, transportuojamas, remontuojamas, montuojamas, taisomas, valomas, ar kitu tikslu perduotas Draudėjo kontrolei <...> (Taisyklių I dalies 1.6.1 p.); yra Draudėjui išnuomotas (įskaitant finansinę nuomą), paskolintas ar kitu teisėtu pagrindu Draudėjo naudojamas vykdomos apdraustos veiklos tikslams (Taisyklių I dalies 1.6.2 p.). Vadovaujantis Taisyklių 4.1.2.1 punktu, draudimo apsauga negalioja patikėtam turtui, kuris nenurodytas draudimo liudijime. Taigi, lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias patikėto turto apsaugos ribas, darytina išvada, jog būtina sąlyga, kad patikėtam turtui galiotų draudimo apsauga, yra tai, jog patikėtas turtas privalo būti nurodytas draudimo liudijime.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalys susitarė dėl individualios sąlygos, kas laikoma draudėjui patikėtu turtu. Pagal Draudimo verslui polisą patikėtas turtas šioje sutartyje yra draudėjo išsinuomotos apdraustos veiklos vykdymui naudojamos patalpos šiame draudimo liudijime nurodytu/-ais adresu/-ais (Draudimo liudijimo individualių sąlygų 1 punktas). Kaip matyti iš Priedo Nr. 2, patikėtas turtas priede yra įvardintas kaip (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, draudimo apsauga galiojo tik dėl išsinuomotų patalpų. Jei patikėtas turtas draudimo liudijime neįvardintas, draudimo apsauga tokiam patikėtam turtui negalioja (Taisyklių 4.1.2.1 punktas).

Ieškovo teigimu, Taisyklių I dalies 1.6. punkte įtvirtinta, jog patikėtu turtu laikytinas ne tik draudėjui išnuomotas (įskaitant finansinę nuomą), paskolintas turtas, bet ir teisėtu pagrindu draudėjo naudojamas vykdomos apdraustos veiklos tikslams turtas (Taisyklių I dalies 1.6. p), todėl, nepaisant to, jog bendro naudojimo plotai (objektai) pagal biurų nuomos sutartį nėra išnuomoti draudėjui, jie yra naudojami teisėtu pagrindu draudėjo vykdomos apdraustos veiklos tikslams, kaip tai apibrėžta Taisyklių I dalies 1.6. punkte. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į draudimo sutarties esmę, sistemiškai vertinant Draudimo verslui liudijimo, Taisyklių nuostatas, nėra pagrindo sutarties nuostatas aiškinti plečiamai, t. y. jog draudimo apsauga galiojo ne tik konkrečiai liudijime nurodytam turtui, ką individualiai susitarė šalys, bet ir pastato, kurio konkrečias patalpas nuomojosi ieškovas, bendro naudojimo patalpom.

Ieškovo teigimu, draudimo poliso sąlygų formuluotę, kuri, po įvykio paaiškėjo, siaurina draudimo apsaugą „patikėto turto“ prasme tik iki išimtinai formaliai atitinkančio „išnuomotas“ – pasiūlė atsakovas, be to, būtent atsakovas turėjo pasiūlyti ieškovui įtraukti bendro naudojimo patalpų apsaugą į draudimo polisą, jei, anot atsakovo, toks papildomas šių patalpų įtraukimas turėjo būti atskirai išskirtas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų dėl individualios sąlygos nuostatų susitarimo aplinkybių (kuri šalis pasiūlė formuluotę ir pan.). Šiame kontekste pažymėtina tai, kad ieškovas yra verslo subjektas, veikiantis savo rizika, todėl jam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ir jis nėra laikytinas silpnesne sandorio šalimi.

Ieškovo teigimu, atsakovas įvykio nevertino, įvykio neadministravo pagal Įmonių turto draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad atsakovas, atsisakydamas įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką, vadovavosi Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)).

Kaip matyti iš šalių sudarytos Įmonių turto draudimo sutarties, draudimo liudijimo Priede Nr. 1, Nr. 2 prie apdraustų objektų yra nu­rodytos patalpos ((duomenys neskelbtini)) pastate, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat Įranga. Šia draudimo sutartimi nebuvo numatytas ieškovo civilinės atsakomybės draudimas. Įmonių turto draudimo taisyklių 6 punkte apibrėžti draudžiamieji įvykiai – ugnis, vanduo, vagystė, gamtinės jėgos, piktavališka trečiųjų asmenų veikla, stiklo dūžis, transporto priemonės atsitrenkimas. Įmonių turto draudimo liudijimo Priede Nr. 1 buvo numatytos papildomos sąlygos draudimo liudijimui, kurių viena – turto visų rizikų draudimas pagal Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 draudimo apsaugos sąlygą Nr. 059/1. Pagal šias nuostatas draudžiamasis įvykis yra draudimo objektui padaroma žala dėl turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl bet kokių įvykių, staiga ir netikėtai atsitikusių draudimo apsaugos galiojimo metu <...>. Įmonių turto draudimo taisyklių 2.2. punkte nustatyta, kad draudimo sutartimi gali būti draudžiamas turtas, kuris: 2.2.1. priklauso draudėjui; 2.2.2. draudėjo gautas išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu; 2.2.3. išnuomotas pagal turto nuomos su­tartį; 2.2.4. rašytinės sutarties pagrindu gautas iš kitų subjektų parduoti, saugoti, panaudoti ar kitais draudimo liudijime nurodytais pagrindais, jeigu jo nėra apdraudęs savininkas. Taigi, Įmonių turto draudimo sutartimi buvo apdraustas ieškovui išnuomotas turtas, t. y. patalpos ((duomenys neskelbtini)), esančios pastate, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat Įranga (nešiojamieji kompiuteriai, kita nešiojama kompiuterinė įranga, stacionari įranga (baldai, kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, reklaminės iškabos ir t.t.)).

Įvertinus aptartas nuostatas, darytina išvada, kad bendro naudojimo objektui – liftui, draudimo apsauga negaliojo, todėl nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog draudikas neadministravo žalos pagal Įmonių turto draudimo liudijimą.

Nenustačius, kad ieškovo ieškinyje deklaruojami nuostoliai atsirado dėl Civilinės atsakomybės draudimo verslui ar Įmonių turto draudimo sutartyse numatyto draudžiamojo įvykio, konstatuotina, jog draudikui neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (DĮ 2 straipsnio 19 punktas, 98 straipsnis).

Nesant teisinio pagrindo draudimo išmokai išmokėti, nėra pagrindo vertinti prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį atmetus, spręstina dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie patirtas išlaidas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nepatirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.