Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-88-372/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-24
Bylos Nr.: e2A-88-372/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05427-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Ieškovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas: akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
2.6.39.2.5.8Kito turto draudimas
2.6.39.2.6.5Kiti civilinės atsakomybės draudimo atvejai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-88-372/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05427-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.8; 2.6.39.2.6.5; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10076-1019/2024 pagal ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pareiškė ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 1783,11 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad jos civilinę atsakomybę dėl administracinės paskirties patalpų eksploatacijos laikotarpiu nuo 2022-12-18 iki 2023-01-17 pagal draudimo polisą Nr. GJELT 3836000 buvo apdraudusi atsakovė ADB „Gjensidige“. Draudimo polise numatyta draudimo suma vienam įvykiui – 90000,00 Eur, besąlyginė išskaita – 290,00 Eur. Draudimo polisas sudarytas pagal Civilinės atsakomybės draudimo verslui sąlygas Nr. 034. Draudimo polisu taip pat buvo apdrausta ieškovės civilinė atsakomybė už žalą, ieškovės padarytą patikėtam turtui.

3. Ieškovė nurodė, kad 2022-12-30 įvyko įvykis. Ieškovei kraustantis iš išsinuomotų biuro patalpų, nešant stalą, buvo įlenktos biuro D lifto durys. Defektas užfiksuotas nuotraukose. Patalpų nuomotoja UAB V34 SPV ieškovei pateikė žalos atlyginimo sąskaitą Nr. BP00000637 dėl D lifto vidinių durų remonto, sąskaitos suma – 2073,11 Eur. Ieškovė žalą patalpų nuomotojai atlygino, sumokėdama nurodytą sumą. Dėl nurodyto įvykio ADB „Gjensidige“ buvo administruojama žalos byla Nr. CLT2944193. Atsakovė 2023-04-06 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė įvykį pripažinti draudžiamuoju. Savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką ADB „Gjensidige“ pagrindė tuo, jog įvykio metu apgadintas liftas yra priskirtinas bendro naudojimo objektui, kuris nėra nuomos sutarties pagrindu išnuomotas ieškovei. Atsakovė pažymėjo, kad biurų pastato Grand office Taisyklėse įtvirtinta, jog bendrojo naudojimo plotai – pastato plotai, kurie nėra ir nebus išnuomoti bet kokiam nuomininkui, yra naudojami bendrai visų nuomininkų, pastato lankytojų, klientų, taip pat naudojami tinkamam pastato eksploatavimui užtikrinti, taigi liftas nelaikytinas ieškovei patikėtu turtu, kaip tai apibrėžta draudimo sutartyje bei nepatenka į draudimo sutarties apsaugos ribas. Ieškovė dėl priimto sprendimo pateikė pretenziją, tačiau atsakovė ADB „Gjensidige“ pretenzijos netenkino.

4. Ieškovė pažymėjo, kad 2023-04-06 ADB „Gjensidige“ sprendimas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Draudimo sutartimi Nr. GJELT Nr. 3836000 buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje veikla – administracinės paskirties patalpų eksploatacija draudimo poliso priede Nr. 1 nurodytais adresais. Draudimo polise taip pat numatyta, kad yra apdrausta ieškovės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą ieškovei patikėtam turtui. Ieškovei patikėtas turtas – išsinuomotos ir veiklos vykdymui naudojamos patalpos, nurodytos priede Nr. 1. Priede įvardintos ieškovės centrinės būstinės patalpos (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.), esančios adresu (duomenys neskelbtini), t.y. patalpos adresu, kur įvyko įvykis. Taisyklių I dalies 1.6.2. p. numatyta, kad draudėjui patikėtas turtas – tai tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kuris žalos atsiradimo momentu yra draudėjui išnuomotas (įskaitant finansinę nuomą), paskolintas ar kitu teisėtu pagrindu draudėjo naudojamas vykdomos apdraustos veiklos tikslams. Kaip teisingai pažymėjo ADB „Gjensidige“ 2023-04-06 sprendime, biurų pastato Grand office Taisyklėse įtvirtinta, jog bendro naudojimo plotai (objektai) – tai pastato plotai, kurie nėra ir nebus išnuomoti bet kokiam nuomininkui ir yra naudojami bendrai visų nuomininkų, taip pat naudojami tinkamam pastato eksploatavimui užtikrinti. Taip pat sutiktina su atsakovės išvada, jog 2022-12-30 įvykio metu apgadintas liftas yra priskirtinas bendro naudojimo objektui. Bendro naudojimo objektai negali būti nuomojami. Vadovaujantis biurų pastato Grand Office Taisyklių nuostata, darytina išvada, kad bendro naudojimo plotais ir objektais (įskaitant ir liftus), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė naudojosi teisėtu pagrindu, faktinis naudojimasis šiais objektais ieškovei, kaip nuomininkei, buvo perduotas, siekiant užtikrinti tinkamą pastato, t.y. išsinuomotų administracinės paskirties patalpų, eksploataciją (naudojimą). „Patikėtu turtu“ Taisyklių prasme yra laikomas ne tik draudėjui išnuomotas turtas, bet ir kitas teisėtu pagrindu draudėjo naudojamas turtas (t.y. šiuo atveju bendro naudojimo objektai) vykdomos apdraustos veiklos tikslams. Ieškovei Lietuvoje eksploatuojant išsinuomotas administracinės paskirties patalpas (apdrausta veikla), teisėtu pagrindu veiklos vykdymo tikslams buvo naudojamasi ir pastato bendro naudojimo objektais (patikėtas turtas), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Taisyklių I d. 1.6.2. p. būtent ir numato, kad patikėtu turtu yra pripažįstamas ir kitas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kurį teisėtu pagrindu draudėjas naudoja vykdomos apdraustos veiklos tikslams.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovės teigimu, draudimo polise yra nurodyta, jog „patikėtas turtas šioje sutartyje yra Draudėjo išsinuomotos apdraustos veiklos vykdymui naudojamos patalpos šiame liudijimo nurodytu/-ais adresu/-ais“, dėl to ši poliso nuostata susiaurina Taisyklių I d. 1.6.2. p. pateiktą „patikėto turto“ sampratą išimtinai tik iki išsinuomotų patalpų (Taisyklių I d. 1.28. p. įtvirtinta, jog esant prieštaravimui tarp draudimo sutarties sąlygų, dėl kurių susitarta individualiai, ir šių sąlygų, taikomos draudimo liudijime išdėstytos sąlygos). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei kreipiantis dėl draudimo apsaugos, nebuvo išreikštas pageidavimas dėl bendro naudojimo patalpų apsaugos įtraukimo. Ieškovė akcentavo, kad draudimo poliso sąlygų formuluotę, kuri po įvykio, paaiškėjo, siaurina draudimo apsaugą „patikėto turto“ prasme tik iki išimtinai formaliai atitinkančio „išnuomotas“ – pasiūlė būtent atsakovė. Atsakovė, išduodama draudimo polisą, negalėjo nematyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) esančios patalpos yra 1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 aukštuose. Tai neabejotinai reiškia, jog eksploatuodama nurodytas patalpas, ieškovė neišvengiamai naudosis ir bendro naudojimo objektais (laiptais, liftais, kt.). Šiuo atveju buvo draudžiama ieškovės veiklos civilinė atsakomybė – administracinės paskirties patalpų eksploatacija – taip įvardinta draudimo polise, ir būtent toks buvo ieškovės draudimo interesas. Iš esmės bet kokių patalpų eksploatacija yra neįmanoma be naudojimosi bendro naudojimo objektais, tokiais kaip laiptai, liftai, pan.

6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, kaip draudimo srities profesionalė, šalių draudimo santykių formavimo procese turėjo pareigą įvertinti ieškovės individualios situacijos ypatumus ir pasiūlyti tokį civilinės atsakomybės draudimą, kuriuo teikiama apsauga derėtų su ieškovės pageidaujama apdrausti veikla ir draudimo rizikos ypatumais. Taigi būtent atsakovė turėjo pasiūlyti ieškovei įtraukti bendro naudojimo patalpų apsaugą į draudimo polisą, jeigu toks papildomas įtraukimas buvo būtinas, ir nepakanka vadovautis Taisyklių I d. 1.6.2. p.

7. Ieškovė nurodė, kad draudimo polise taip pat yra ir ši individuali sąlyga – „Draudimo apsauga galioja Draudėjo civilinei atsakomybei už žalą, padarytą vykdant apdraustą veiklą adresais, nurodytais Priede Nr. 1 prie šio draudimo liudijimo“. Šiuo atveju 2022-12-30 įvykis visiškai atitinka pateiktą sąlygą: apdrausta veikla – administracinės paskirties patalpų eksploatacija; adresas nurodytas Priede Nr. 1 – (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad vadovaujantis šia draudimo poliso individualia sąlyga – draudimo apsauga 2022-12-30 įvykiui galiojo. Ieškovės vertinimu, atsakovės 2023-04-06 sprendimas, kuriuo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką dėl 2022-12-30 įvykio, buvo priimtas formaliai aiškinant ir taikant draudimo poliso ir Taisyklių nuostatas, dėl to yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė papildomai nurodė, kad nagrinėjant draudimo polisą Nr. GJELT 3836000 matyti, kad „patikėtas turtas“ (patalpos) yra identifikuojamas pagal du požymius/kriterijus: turto adresą ir pagrindą/būdą, kuriuo draudėjo jis yra naudojamas. „Patikėto turto“ adresas draudimo polise nėra įvardintas, jis yra nurodytas poliso priede Nr. 1 – (duomenys neskelbtini), tačiau kalbant apie pagrindą, kuriuo draudėjas patikėtą turtą naudoja – tai jis draudimo polise atsakovės yra susiaurintas iki pagrindo „išsinuomotas“. Patalpų nuomos sutartyje, kurios pagrindu ieškovė buvo išsinuomojusi patalpas, yra aptariamos bendro naudojimo patalpos. Patalpų nuomos sutarties Priede Nr. 5 „Biurų pastato Grand Office vidaus taisyklės“ yra aptarta bendro naudojimo patalpų eksploatavimo tvarka. Ieškovė teisę naudotis pastato bendro naudojimo patalpomis buvo įgijusi Patalpų nuomos sutarties pagrindu, nors patys bendro naudojimo objektai (pvz., liftas) nebuvo ieškovės „išsinuomoti“ formaliąja šios sąvokos prasme. Ieškovei nebuvo nei logiška, nei pagrįsta manyti, kad Nuomos sutarties pagrindu išsinuomojus patalpas ir atitinkamai tos pačios sutarties pagrindu įgijus teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis, draudžiant savo veiklos civilinę atsakomybę dėl patalpų eksploatacijos, yra privaloma atriboti/atskirti „išsinuomotas patalpas pagal Nuomos sutartį“ nuo „Nuomos sutarties pagrindu įgytos teisės naudotis patalpomis“. Būtent atsakovė turėjo pasiūlyti ieškovei įtraukti bendro naudojimo patalpų apsaugą į draudimo polisą, jeigu toks papildomas šių patalpų įtraukimas turėjo būti atskirai išskirtas. Jokių įrodymų, kad atsakovė tikslinosi, prašė ieškovės pateikti informaciją apie jos draudimo interesą, susijusį su „patikėtu turtu“ ir draudimo rizikos vertinimu, atsakovė į bylą nepateikė.

Šalies argumentai

9. Ieškovė nurodė, kad baldus kraustė ir lifto duris apgadino jos darbuotojai. Atsakovės argumentais, tokiais kaip – ieškovė galimai apskritai nėra atsakinga dėl lifto durų apgadinimo, neatmetama galimybė, jog liftas buvo įlenktas anksčiau, o ne kraustantis, ieškovė pavėluotai pranešė apie įvykį ir pan. – nebuvo grindžiamas atsakovės atsisakymas ieškovei išmokėti draudimo išmoką, todėl nei ieškinio dalykas, nei pagrindas su šiais argumentais nesusiję, t. y. šie argumentai nesusiję su ieškinyje apibrėžtu ginču.

10. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2022-12-30 įvykio (biuro D lifto durų apgadinimo) apskritai nevertino, įvykio neadministravo pagal Įmonių turto draudimo polisą Nr. GJELT 3829553 (draudimo laikotarpis nuo 2022-12-17 iki 2023-01-16). Šio poliso Priede Nr. 1 prie apdraustų objektų yra nurodytas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Turto visų rizikų draudimu. Atsakovė turėjo pareigą 2022-12-30 įvykį (biuro D lifto durų apgadinimą) vertinti ir pagal Įmonių turto draudimo polisą Nr. GJELT 3829553, tačiau šios pareigos nevykdė ir apskritai nepasisakė, kodėl draudimo išmoka dėl 2022-12-30 įvykio nemokama pagal draudimo polisą Nr. GJELT 3829553.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime atsakovė ADB ,,Gjensidige“ prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei jos susidarytų. Atsakovė nurodė, jog šalys buvo sudariusios Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 3836000). Draudimo sutartį sudaro Civilinės atsakomybės draudimo verslui liudijimas Nr. GJELT 3836000 bei Taisyklės Nr. 034 (galiojanti redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d.). Draudimo sutartimi buvo apdrausti ieškovės turtiniai interesai, susiję su civilinės atsakomybės atsiradimu dėl draudžiamojo įvykio už žalą trečiojo asmens materialiam turtui, sveikatai (įskaitant gyvybės atėmimą), padarytą ieškovei vykdant apdraustą veiklą.

12. Atsakovė nurodė, kad 2023-03-22 ieškovė informavo atsakovę apie 2022-12-30 įvykusį įvykį, kai kraustantis iš biuro patalpų ir nešant stalą, buvo įlenktos D lifto durys. Defektas užfiksuotas patalpų perdavimo-priėmimo akte, taip pat ieškovė nurodė, kad gavo pretenziją – sąskaitą už durų remontą. 2023-04-06 atsakovė priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, o savo sprendimą grindė tuo, jog įvykio metu buvo apgadintas turtas, kuris nebuvo įvardintas draudimo liudijime. Ieškovė dėl priimto sprendimo pateikė pretenziją, tačiau įvertinusi ieškovės argumentus, atsakovė savo sprendimo dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nepakeitė.

13. Atsakovė nurodė, jog įvykis įvyko pastato, kuriame ieškovė Patalpų nuomos sutarties pagrindu savo veiklos vykdymui nuomojasi patalpas, bendro naudojimo objekte – lifte. Vadovaujantis Patalpų nuomos sutarties nuostatomis, patalpos reiškia pastato dalį sudarančias patalpas, nurodytas 2 straipsnio 1 punkte, įrengtas pagal reikalavimus, nurodytus 2 priede, kurias nuomotojas išnuomoja nuomininkui pagal sutartį. Biurų pastato Grand office Taisyklėse įtvirtinta, jog bendro naudojimo plotai – pastato plotai, kurie nėra ir nebus išnuomoti bet kokiam nuomininkui ir yra naudojami bendrai visų nuomininkų, pastato lankytojų, klientų, taip pat naudojami tinkamam pastato eksploatavimui užtikrinti. Draudimo sutartimi buvo apdrausta administracinės paskirties patalpų eksploatacija. Atsižvelgiant į apdraustos veiklos pobūdį bei tai, jog eksploatuojamos patalpos nėra draudėjui priklausantis turtas, o nuomos pagrindu perduotos draudėjui naudotis, į draudimo sutartį buvo įtraukta papildoma sąlyga – civilinės atsakomybės už žalą, padarytą draudėjui patikėtam turtui, draudimo sąlyga Nr. 034/1 (Taisyklių 4.1. p.), pagal kurią draudėjui ir draudikui susitarus dėl šios sąlygos taikymo, apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudimo liudijime nurodytam draudėjui patikėtam turtui (Taisyklių I dalies 4.1.1 p.). Taisyklių I dalies 1.6. punkte pateiktas patikėto turto apibrėžimas, pagal kurį – draudėjui patikėtas turtas – tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kuris žalos atsiradimo momentu: yra draudėjo saugomas, sandėliuojamas, kraunamas, transportuojamas, remontuojamas, montuojamas, taisomas, valomas ar kitu tikslu perduotas draudėjo kontrolei [...] (Taisyklių I dalies 1.6.1 p.); yra draudėjui išnuomotas (įskaitant finansinę nuomą), paskolintas ar kitu teisėtu pagrindu draudėjo naudojamas vykdomos apdraustos veiklos tikslams (Taisyklių I dalies 1.6.2 p.). Taisyklių 4.1.2.1 punkte įtvirtinta, jog draudimo apsauga negalioja patikėtam turtui, kuris nenurodytas draudimo liudijime. Sistemiškai aiškinant taisyklių nuostatas, reglamentuojančias patikėto turto apsaugos ribas, akivaizdu, jog esminė sąlyga, reikalinga, kad patikėtam turtui galiotų draudimo apsauga – patikėtas turtas privalo būti nurodytas draudimo liudijime. Šalims individualiai susitarus dėl draudimo apsaugos apimties, buvo susitarta, kas laikoma draudėjui patikėtu turtu – patikėtas turtas šioje sutartyje yra draudėjo išsinuomotos apdraustos veiklos vykdymui naudojamos patalpos šiame draudimo liudijime nurodytu/-ais adresu/-ais (draudimo liudijimo individualių sąlygų 1 punktas). Patikėtas turtas priede yra įvardintas kaip centrinės būstinės patalpos (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė draudimo riziką prisiėmė tik dėl ieškovės išsinuomotų patalpų.

14. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ieškinį grindžia išimtinai Taisyklių I dalies 1.6. p. dalimi, kurioje įtvirtinta, jog patikėtu turtu laikytinas ne tik draudėjui išnuomotas (įskaitant finansinę nuomą), paskolintas turtas, bet ir teisėtu pagrindu draudėjo naudojamas vykdomos apdraustos veiklos tikslams turtas (Taisyklių I dalies 1.6. p), kas, ieškovės vertinimu, paneigia atsakovės sprendime išdėstytą poziciją, jog bendro naudojimo patalpos, kuriose ir įvyko įvykis, nepriskirtinos patikėtam turtui. Ieškovės teigimu, nepaisant to, jog bendro naudojimo plotai (objektai) pagal biurų nuomos sutartį nėra ir nebus išnuomoti draudėjui, yra naudojami teisėtu pagrindu draudėjo vykdomos apdraustos veiklos tikslams, kaip tai apibrėžta Taisyklių I dalies 1.6. punkte. Su tokiu ieškovės vertinimu atsakovė nesutinka. Nekvestionuotina ieškovės nurodoma aplinkybė, kad liftu ieškovė naudojasi teisėtai, ir tai, jog naudojimasis šiuo objektu ieškovei buvo perduotas siekiant užtikrinti tinkamą pastato, t. y. išsinuomotų administracinės paskirties patalpų, eksploataciją (naudojimą), tačiau tai nesuponuoja išvados, kad draudimo apsauga apima visą ieškovės teisėtu pagrindu naudojamą turtą. Ieškovė nepagrįstai remiasi vien Taisyklių I dalies punkto 1.6.2 p. ištrauka, teigdama, jog draudimo apsauga kitu teisėtu pagrindu naudojamam turtui taikytina nepaisant to, jog jis nėra nurodytas draudimo liudijime. Ieškovės nurodoma Taisyklių I dalies 1.6.2. p. ištrauka turėtų būti aiškinama visų patikėto turto apsaugą reglamentuojančių nuostatų kontekste. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 92 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kas privalo būti nurodoma draudimo taisyklėse. Nagrinėjamu atveju aktualus minėto straipsnio 1 dalies 3 p., vadovaujantis kuriuo, draudimo sutartyje privalo būti nurodyti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Atsižvelgiant į tai, nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad draudimo apsauga draudimo liudijime nenurodytam patikėtam turtui netaikoma. Ir neturi jokios teisinės reikšmės, kokia forma patikėtas turtas buvo perduotas – nuomos ar kitu teisėtu pagrindu. Jei patikėtas turtas draudimo liudijime neįvardintas, draudimo apsauga tokiam patikėtam turtui negalioja. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis draudimo sutarties visumai ieškovės argumentas, kad draudimo apsauga galioja vien dėl to, kad įvykio aplinkybės koreliuoja su Taisyklių 1.6.2. p., pagal kurį patikėtu turtu laikomas ir kitu teisėtu pagrindu naudojamas turtas.

15. Atsakovė nurodė, kad viena esminių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika. Draudikas visuomet prisiima santykinę draudimo riziką. Atsižvelgdamas į prisiimamą draudimo riziką, draudikas ne tik nustato draudimo įmokos dydį, bet ir gali nustatyti papildomas sąlygas, mažinančias draudimo riziką. Draudikas, prieš sudarant draudimo sutartį, privalo įvertinti prisiimamą riziką bei su tuo susijusią įmoką (premiją). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo atskleisti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, reikšmingas įvertinant draudimo riziką. Pažeidus šią pareigą, atsiranda dvejopos teisinės pasekmės: sutarties galiojimui ir draudimo mokamai draudimo išmokai. Kitaip tariant, atsižvelgiant į draudimo riziką, draudikas nustato draudimo įmokos dydį – jei rizika yra didesnė, atitinkamai apskaičiuojama didesnė draudimo įmoka bei atvirkščiai. Draudimo sutartimi draudikas neprisiėmė rizikos dėl žalos, galėsiančios atsirasti bendro naudojimo objektams. Tokios santykinės draudimo rizikos prisiėmimą lemia tai, kad bendro naudojimo objektai, tokie kaip liftai, laiptinės, holas ar kt., kuriais naudojasi ne tik ieškovė, tačiau ir kiti interesantai. Toks intensyvus naudojimasis bendro naudojimo objektais lemia spartesnę bendro naudojimo objektų amortizaciją bei natūralius nusidėvėjimo procesus, atitinkamai, didesnio mąsto riziką.

16. Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis, visas draudėjo kontrolei perduotas trečiųjų asmenų turtas, kuriam draudėjas pageidauja turėti draudimo apsaugą, privalo būti įtrauktas į draudimo liudijimą. Sudarant draudimo sutartį, ieškovė atsakovei pateikė informaciją apie planuojamų nuomotis patalpų plotus, atitinkamai, atsakovė draudimo riziką bei su tuo susijusią įmoką (premiją) vertino tik pateiktos informacijos ribose, t. y. vertino tik nuomojamas patalpas, kuriose ieškovė vykdo veiklą. Ieškovė neišreiškė pageidavimo draustis platesne apsauga, įtraukiant ir bendro naudojimo patalpas. Įvertinusi prisiimamos rizikos mastą, atsakovė apskaičiavo draudimo sutarties įmoką, kuri nagrinėjamu atveju yra 50,00 Eur. Atsakovė prisiėmė labai ribotą draudimo riziką ir tik dėl ieškovei išnuomotų patalpų, kuriose ieškovė vykdo savo veiklą, tačiau neprisiėmė apsaugos dėl bendro naudojimo objektų, kuriais naudojasi ir kiti interesantai.

17. Atsakovė nurodė, kad draudimo sutarties objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su civilinės atsakomybės atsiradimu dėl draudžiamojo įvykio už žalą trečiojo asmens materialiam turtui, sveikatai (įskaitant gyvybės atėmimą), padarytą draudėjui vykdant apdraustą veiklą. Vienas iš kriterijų, būtinų įvykį pripažinti draudžiamuoju, draudėjui pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus kyla civilinė atsakomybė (Taisyklių 2.1.6. p.). Bendro naudojimo objektais ginčo pastate naudojasi ne tik ieškovė (jos darbuotojai), tačiau ir kiti interesantai, o tokios aplinkybės lemia, jog ženkliai išauga nuostolių atsiradimo rizika ir nebūtinai susijusi su draudėjo civiline atsakomybe. Tai lemia, jog tokios rizikos draudikas, drausdamas civilinės atsakomybės draudimu, net nesvarstytų prisiimti, o jei ir svarstytų, atitinkamai apskaičiuotų didesnę draudimo įmoką (premiją). Priešingu atveju susidarytų situacija, kad draudikui galėtų kilti pareiga mokėti draudimo išmoką net ir tuo atveju, jei žala atsirastų ne dėl draudėjo (ar jo darbuotojų) kaltės, nes kai patikėtu turtu naudojasi ne tik draudėjas (jo darbuotojai), tačiau ir kiti asmenys, draudikui būtų apsunkinta galimybė ištiri tokio įvykio aplinkybes bei nustatyti, ar pareiga atlyginti nuostolius kyla būtent draudėjui, o ne tretiesiems asmenims.

18. Atsakovė nurodė, kad apdrausta veikla, šiuo atveju administracinės paskirties patalpų eksploatacija, negali būti aiškinama atskirai nuo kitų draudimo sutarties sąlygų, ignoruojant šalių sulygtas individualias sąlygas, kurios sukonkretina, kokią draudimo apsaugą draudikas prisiėmė. Tais atvejais, kai draudėjo kontrolei yra perduodamas trečiųjų asmenų turtas, jis laikytinas patikėtu turtu, o draudimo apsauga tokiam turtui galioja tik tuo atveju, jei jis yra nurodytas draudimo liudijime, t. y. draudikas yra papildomai įvertinęs tokią riziką.

19. Atsakovė nurodė, jog ieškovės teigimu, lifto defektas buvo užfiksuotas 2022-12-30 patalpų perdavimo-priėmimo akte, išsikraustant iš patalpų bei perduodant patalpas nuomotojui, tačiau neaišku, ar įvykis įvyko būtent tą dieną, kai nuomotojas, priimdamas iš nuomininko patalpas, užfiksavo defektą. Ieškovė į atsakovę dėl draudimo išmokos kreipėsi tik po to, kai nuomotojas perdavimo-priėmimo akte užfiksavo lifto pažeidimą bei išrašė sąskaitą-faktūrą. Iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kada liftas buvo įlenktas, be to, neaišku, kas kraustė baldus – ieškovės darbuotojai ar samdyta kraustymo įmonė. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, nedraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudėjo kontrahentų (Taisyklių I dalies 12.1.2 p.). Šiuo atveju apsukinama atsakovės galimybė ištirti įvykio aplinkybes bei nustatyti, kad žala liftui atsirado būtent dėl ieškovės (jos darbuotojų) kaltės.

20. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nuomojosi patalpas 1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 aukštuose, o 2, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20 aukštuose veiklą vykdo kiti nuomininkai, ieškovė nuomojasi tik dalį patalpų. Iš to konstatuotina, jog liftas yra objektas, kuris yra naudojamas intensyviai, kiekvieną dieną, ir akivaizdu, kad naudojamas ne tik ieškovės poreikiams tenkinti ir veiklos vykdymui užtikrinti. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo ir galėjo suprasti, kad mokėdama 50,00 Eur įmoką už eksploatacijos apsaugą septyniuose aukštuose, negali tikėtis, kad draudimo apsauga apims ne tik nuomojamas, bet ir bendro naudojimo patalpas, kurios yra intensyviai naudojamos kitų kontrahentų.

21. Atsakovė nurodė, kad iš pateikto komercinės rangovės UAB ,,Caverion Lietuva“ lifto remonto pasiūlymo matyti, jog sąmatoje yra priskaičiuota daugiau lifto atstatymo darbų. Taip pat iš pateiktų nuotraukų matyti, jog liftas yra nusidėvėjęs, turi daug pabraižymų, tad akivaizdu, jog jo apgadinimai yra ilgalaikio turto naudojimo pasekmė, kas savo ruožtu pagrindžia, kad liftas yra intensyviai naudojamas ne tik draudėjo darbuotojų, bet ir kitų interesantų. Ieškovė nurodė, jog apgadino tik vieną durų sąvarą, todėl buvo atlyginta 1/2 komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos, tad keltinas klausimas, kurie lifto apgadinimai galėjo atsirasti dėl ieškovės, o kurie apgadinami galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų, besinaudojančių bendro naudojimo objektu, kaltės. Net pati ieškovė negalėtų pagrįsti, jog žalą bendro naudojimo objektui padarė jos darbuotojas. Atsakovė ne iš karto buvo informuota apie įvykį, todėl objektyviai negali įsitikinti, kad liftą įbrėžė būtent ieškovės darbuotojai.

22. Atsakovė nurodė, kad abu draudimo teisinių santykių dalyviai yra savo srities profesionalai – draudikai, todėl ieškovės ieškinyje dėstomas argumentas, jog atsakovė, kaip draudimo srities profesionalė, šalių draudimo santykių formavimo procese turėjo pareigą įvertinti ieškovės individualios situacijos ypatumus ir pasiūlyti tokį civilinės atsakomybės draudimą, kuriuo teikiama apsauga derėtų su ieškovės pageidaujama apdrausti veikla ir draudimo rizikos ypatumais, taikytina ir pačiai ieškovei, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovei pateikus ofertą, ieškovė, būdama tos pačios srities profesionalė, galėjo ir turėjo įsivertinti ofertą, o nustačiusi, kad ofertoje siūloma draudimo apsaugos riba neatitinka ieškovės interesų, turėjo visas galimybes tikslinti savo poreikį. Ieškovė, kaip ir atsakovė, verčiasi draudimo komercine veikla, todėl jai turi būti žinomos sandorių sudarymo taisyklės ir jai keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė, vertindama prisiimamos rizikos mąstą, nurodytas aplinkybes turėtų vertinti, kas šiuo atveju nebuvo atlikta, nes ieškovė tokio poreikio neišreiškė.

23. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė papildomai nurodė, kad draudimo apsauga apėmė tik tą turtą, kuris draudėjui išnuomotas, o bendro naudojimo patalpos, taip pat ir liftas, buvo perduotas ne tik draudėjo kontrolei. Vien aplinkybė, kad pagal Patalpų nuomos sutartį bendro naudojimo patalpos reiškia nuomininko bendrai su kitais nuomotojo nuomininkais naudojamas patalpas, suponuoja, kad šis turtas yra naudojamas ir kitų interesantų, tai reiškia, kad atsakovė dėl šio turto apsaugos įsipareigojimų nebuvo prisiėmusi. Tai, kad Patalpų nuomos sutarties Priede Nr. 5 yra aptarta bendro naudojimo patalpų eksploatavimo tvarka, taip pat nesuponuoja, jog atsakovė prisiėmė riziką dėl tokio turto. Ieškovės interpretavimas, kad bet koks jos teisėtai naudojamas trečiųjų asmenų turtas Taisyklių prasme laikytinas patikėtu turtu, kuriam galioja draudimo apsauga, ne tik yra subjektyvus, tačiau ir prieštarauja Taisyklių 3.2.3. punktui. Apsauga patikėtam turtui taikoma tik tuo atveju, kai tai yra sulygta draudimo liudijime bei kai toks turtas yra išvardintas. Draudimo apsauga galiojo tik tose pastato patalpose, kurios išnuomotos tik ieškovei ir kuriomis naudojasi išimtinai tik ieškovė.

Atsiliepimas

24. Atsakovė nurodė, jog pagal Įmonių turto draudimo taisyklių 2.2. p., ,,Draudimo sutartimi gali būti draudžiamas turtas, kuris: 2.2.1. priklauso Draudėjui; 2.2.2. Draudėjo gautas išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu; 2.2.3. išnuomotas pagal turto nuomos sutartį; 2.2.4. rašytinės sutarties pagrindu gautas iš kitų subjektų parduoti, saugoti, panaudoti ar kitais draudimo liudijime nurodytais pagrindais, jeigu jo nėra apdraudęs savininkas“, todėl neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, jog draudikas neadministravo žalos pagal Įmonių turto polisą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti.

26. Teismas nurodė, kad lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias patikėto turto apsaugos ribas, darytina išvada, jog būtina sąlyga, kad patikėtam turtui galiotų draudimo apsauga, yra tai, jog patikėtas turtas privalo būti nurodytas draudimo liudijime.

27. Teismas sprendė, kad draudimo apsauga galiojo tik dėl ieškovės išsinuomotų patalpų.

28. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutarties nuostatas aiškinti plečiamai, t. y. jog draudimo apsauga galiojo ne tik konkrečiai liudijime nurodytam turtui, bet ir pastato, kurio konkrečias patalpas nuomojosi ieškovė, bendro naudojimo patalpom.

29. Teismas pažymėjo, jog ieškovė yra verslo subjektas, veikiantis savo rizika, todėl jai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ir ji nėra laikytina silpnesne sandorio šalimi.

30. Teismas darė išvadą, kad bendro naudojimo objektui – liftui, draudimo apsauga negaliojo, todėl nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog draudikas neadministravo žalos pagal Įmonių turto draudimo liudijimą.

31. Nenustatęs, kad ieškovės ieškinyje deklaruojami nuostoliai atsirado dėl Civilinės atsakomybės draudimo verslui ar Įmonių turto draudimo sutartyse numatyto draudžiamojo įvykio, teismas konstatavo, jog draudikui neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

32. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

32.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino draudimo taisyklių nuostatas, nevertino draudėjo intereso, sudarant draudimo sutartį, svarbos, neatsižvelgė į draudikui teisės aktų nustatytas pareigas, sudarant draudimo sutartį, ir tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

32.2. Tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismo pozicija aiškinant „patikėto turto“ sąvoką draudimo sutarties ir bylos faktinių aplinkybių kontekste yra nesąžininga, neteisinga ir neprofesionali. Būtent atsakovė turėjo pasiūlyti ieškovei įtraukti bendro naudojimo patalpų apsaugą į draudimo polisą, jeigu toks papildomas šių patalpų įtraukimas turėjo būti atskirai išskirtas, nes ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad Nuomos sutarties pagrindu kartu su išsinuomotomis patalpomis įgijus ir teisę naudotis pastato bendro naudojimo objektais (patalpomis), bendro naudojimo objektai turėjo būti vertinami kažkaip kitaip nei „išsinuomoti“.

32.3. Draudimo polisu Nr. GJELT 3829553 administracinės paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas turto visų rizikų draudimu, t.y. draudžiamuoju įvykiu laikoma draudimo objektui padaroma žala dėl turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl bet kokių įvykių, staiga ir netikėtai atsitikusių draudimo apsaugos galiojimo metu, o tai apima ir 2022-12-30 įvykį. Dėl to nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto draudimo sutartimi buvo apdraustas tik ieškovės išsinuomotas turtas, t. y. tik patalpos pastate, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektus įvertinant kaip „neišsinuomotus“, ir kurių turto draudimo sutarties draudimo apsauga neapima.

Atsiliepimas

33. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė ADB ,,Gjensidige“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

33.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tiesiogiai, objektyviai ir visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisyklių.

33.2. Draudimo apsauga galiojo tik dėl išsinuomotų patalpų. Atsakovė prisiėmė riziką dėl apsaugos patalpose, kuriose vykdoma veikla, ir tik 7-iuose aukštuose iš 21 aukšto. Tuo tarpu, jei patikėtas turtas draudimo liudijime neįvardintas, draudimo apsauga tokiam patikėtam turtui negalioja. Bendro naudojimo patalpos (objektai) draudimo polise prie patikėto turto neįvardintos.

33.3. Atsakovei pateikus ofertą, ieškovė, būdama tos pačios srities profesionalė, galėjo ir turėjo įsivertinti ofertą, o nustačiusi, kad ofertoje siūloma draudimo apsaugos riba neatitinka jos interesų, turėjo visas galimybes tikslinti savo poreikį. Ieškovė, kaip ir atsakovė, verčiasi draudimo komercine veikla, todėl jai turi būti žinomos sandorių sudarymo taisyklės, jai keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai.

33.4. Bendro naudojimo objektui – liftui, draudimo apsauga negaliojo, todėl nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog draudikas neadministravo žalos pagal Įmonių turto draudimo liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

35. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (draudėjas) ir atsakovė (draudikas) buvo sudariusios Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 3836000) laikotarpiu nuo 2022-12-18 iki 2023-01-17. Draudimo verslui sutartimi buvo apdrausta administracinės paskirties patalpų eksploatacija.

36. Iš Draudimo verslui liudijimo nustatyta, kad draudimo sutartį sudaro: draudimo liudijimas, Priedas Nr. 1, Civilinės atsakomybės draudimo verslui sąlygos Nr. 034 (galiojanti redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d.), Civilinės atsakomybės už žalą, padarytą draudėjui patikėtam turtui, draudimo sąlyga Nr. 034/1, Bendrosios draudimo sąlygos (galiojanti redakcija nuo 2021 m. gegužės 11 d.).

37. Iš Draudimo verslui liudijimo nustatyta, kad draudimo sutarties sąlygos, dėl kurių susitarta individualiai: 1) patikėtas turtas šioje sutartyje yra draudėjo išsinuomotos apdraustos veiklos vykdymui naudojamos patalpos šiame draudimo liudijimo nurodytu/-ais adresu/-ais; 2) draudimo apsauga galioja draudėjo civilinei atsakomybei už žalą, padarytą vykdant apdraustą veiklą adresais, nurodytais Priede Nr. 1 prie šio draudimo liudijimo; 3) draudėjas patvirtina, kad per paskutinius trejus metus jam nėra pareikštų jokių reikalavimų ir/ ar pretenzijų dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų, ir/ ar parduotos produkcijos, taip pat draudėjui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų būti pareikšti reikalavimai ir/ ar pretenzijos. Šio pareiškimo atitikimas tikrovei ir teisingumas yra būtina ir esminė sąlyga, kuriai esant draudikas sutinka sudaryti draudimo sutartį. Paaiškėjus, kad šis draudėjo pareiškimas neatitinka tikrovės, tai laikoma esminiu draudimo sutarties pažeidimu, kuriam esant draudikui neatsiranda jokia piniginė prievolė, įskaitant pareigą mokėti draudimo išmoką; 4) draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota įvertinus draudėjo draudikui pateiktą informaciją, draudėjo eksploatuojamų patalpų, pastatų, teritorijos plotas yra 6057,94 kv.m.; 5) šiai draudimo sutarčiai Civilinės atsakomybės draudimo verslui taisyklių 3.1.6. punktas netaikomas.

38. Civilinės atsakomybės verslui draudimo liudijimo priede įvardyta, jog draudimo apsauga galioja draudėjo civilinei atsakomybei už žalą, padarytą vykdant administracinės paskirties patalpų eksploataciją draudimo poliso priede nurodytais adresais, taip pat ir adresu (duomenys neskelbtini) (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.).

39. Kaip nustatyta, į Draudimo verslui sutartį buvo įtraukta individuali papildoma sąlyga – apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudimo liudijime nurodytam draudėjui patikėtam turtui – išsinuomotoms apdraustos veiklos vykdymui naudojamoms patalpoms draudimo liudijimo priede nurodytu adresu, šiuo atveju – centrinės būstinės patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.).

40. Civilinės atsakomybės draudimo verslui taisyklių Nr. 034 1.6 p. nurodyta, jog draudėjui patikėtas turtas – tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kuris žalos atsiradimo momentu: yra draudėjo saugomas, sandėliuojamas, kraunamas, transportuojamas, remontuojamas, montuojamas, taisomas, valomas ar kitu tikslu perduotas draudėjo kontrolei (1.6.1. p.); yra draudėjui išnuomotas (įskaitant finansinę nuomą), paskolintas ar kitu teisėtu pagrindu draudėjo naudojamas vykdomos apdraustos veiklos tikslams (1.6.2. p.). Taisyklių 4.1. p apibrėžta civilinės atsakomybės už žalą, padarytą Draudėjui patikėtam turtui, draudimo sąlyga Nr. 034/1. Taisyklių 4.1.1 p. numatyta, kad draudėjui ir draudikui susitarus dėl šios sąlygos taikymo, apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudimo liudijime nurodytam draudėjui patikėtam turtui. Taisyklių 4.1.2 p. numatyta, kad pagal šią draudimo sąlygą neapdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudėjui patikėtam turtui, neįvardintam draudimo liudijime.

41. Byloje nustatyta, kad šalys taip pat buvo sudariusios Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. GJELT 3829553) laikotarpiu nuo 2022-12-17 iki 2023-01-16. Draudimo sutarties objektas – pastatas adresu (duomenys neskelbtini) (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.), įranga.

42. 2023-03-22 ieškovė informavo atsakovę apie 2022-12-30 įvykusį įvykį, kai kraustantis iš biuro patalpų ir nešant stalą, buvo įlenktos D lifto durys. Defektas užfiksuotas patalpų perdavimo-priėmimo akte, ieškovė gavo pretenziją – sąskaitą už durų remontą.

43. 2023-04-06 atsakovė priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi įvykio metu apgadintas liftas priskirtinas bendro naudojimo objektui, kuris nėra nuomos sutarties pagrindu išnuomotas ieškovei, todėl liftas nelaikytinas draudėjui patikėtu turtu, kaip tai apibrėžta draudimo sutartyje, ir nepatenka į draudimo sutarties apsaugos ribas. Ieškovė dėl priimto sprendimo pateikė pretenziją, tačiau atsakovė savo sprendimo dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nepakeitė.

Dėl ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentų

44. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino draudimo taisyklių nuostatas, nevertino draudėjo intereso, sudarant draudimo sutartį, svarbos, neatsižvelgė į draudikui teisės aktų nustatytas pareigas, sudarant draudimo sutartį, ir tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

45. Draudimo santykiai padeda įgyvendinti tiesioginę draudimo funkciją – perimti (paskirstyti) nuostolių atsiradimo riziką suteikiant turtinių interesų apsaugą. Vienas iš draudimo teisinių santykių atsiradimo pagrindų – draudimo sutartis. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

46. Draudimo veikla Draudimo įstatyme apibrėžiama kaip ūkinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą (2 straipsnio 31 dalis).

47. Draudimo įstatymo 90¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga visada sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis ir jų interesais. Visa šiems asmenims teikiama informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti (Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalis).

48. Draudimo sutartis sudaroma draudiko parengtų draudimo taisyklių pagrindu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Draudimo taisyklėse, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas draudimo objektas, draudžiamieji įvykiai, taip pat nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas (Draudimo įstatymo 93 straipsnio 4 dalis).

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

50. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal sutartį suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudikas perima nuostolių atsiradimo riziką, tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti. Draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką. Suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022).

51. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

52. Kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), tai atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016). Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

53. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų. Todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

54. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nustato pareigą draudikui – draudimo veikla užsiimančiam profesionalui – veikti sąžiningai, geriausiomis draudėjui sąlygomis, jo interesais. Draudiko teikiama informacija formuojant draudimo santykius turi būti teisinga, aiški, neklaidinanti. Draudikas turi užtikrinti, kad jo parengtose draudimo taisyklėse būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išvardyti atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos. Draudėjas turi būti tinkamai informuotas apie draudiko prisiimamos rizikos apimtį, jam turi būti siūloma sudaryti draudimo sutartį tik tokiomis sąlygomis, kurios sulygtos atsižvelgus į individualią situaciją, konkretų draudėjo interesą, jo lūkesčius. Draudimo sutarties sąlygos, nustatančios išimtis, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, turi atitikti aiškumo, konkretumo kriterijus, derėti su draudimo esme, draudimo sutartimi siekiamais tikslais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023).

56. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas gali, be kita ko, įrodinėti, kad pagal draudimo sutarties sąlygas tam tikros draudimo rizikos jis neprisiėmė ar prisiėmė tik dalį jos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimo rizika, lemdama draudimo sąlygas, daro įtaką ne tik draudžiamiesiems ir nedraudžiamiesiems įvykiams, bet gali nulemti ir draudimo apsaugos išlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018).

57. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudimo apsaugos apimties. 2023-03-22 ieškovė informavo atsakovę apie 2022-12-30 įvykusį įvykį pastate adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė Patalpų nuomos sutarties pagrindu savo veiklos vykdymui nuomojosi administracines patalpas. Įvykis įvyko bendro naudojimo objekte – lifte, kai kraustantis iš biuro patalpų ir nešant stalą, buvo įlenktos D lifto durys. Ieškovė pastate adresu (duomenys neskelbtini) nuomojosi konkrečias administracines patalpas, tačiau liftas, kuriame įvyko įvykis, kaip bendro naudojimo objektas, nebuvo nuomojamas, o buvo naudojamas bendrai visų nuomininkų, pastato lankytojų, klientų, naudojamas tinkamam pastato eksploatavimui užtikrinti.

58. Ieškovė akcentavo, kad Draudimo sutartimi buvo apdrausta jos veikla – administracinės paskirties patalpų eksploatacija draudimo poliso priede nurodytais adresais, apdrausta ieškovės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą ieškovei patikėtam turtui, o ieškovei patikėtas turtas – išsinuomotos ir veiklos vykdymui naudojamos patalpos, nurodytos priede (centrinės būstinės patalpos (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad pastato, kuriame yra jos išsinuomotos patalpos, Taisyklėse įtvirtinta, jog bendro naudojimo plotai (objektai) nėra ir nebus išnuomoti, yra naudojami bendrai visų nuomininkų, taip pat naudojami tinkamam pastato eksploatavimui užtikrinti. Taigi liftu, kaip bendro naudojimo objektu, ieškovė naudojosi teisėtu pagrindu, kad būtų užtikrintas jos nuomojamų patalpų naudojimas. Ieškovės vertinimu, jai patikėtas turtas yra laikomas ne tik išnuomotas turtas (konkrečios patalpos), bet ir kitas teisėtu pagrindu naudojamas turtas – šiuo atveju bendro naudojimo objektas – liftas. Atsakovė su tokiu ieškovės vertinimu nesutiko nurodydama, kad įvykio metu apgadintas liftas priskirtinas bendro naudojimo objektams, kuris nėra nuomos sutarties pagrindu išnuomotas ieškovei. Atsakovės vertinimu, jei patikėtas turtas draudimo liudijime neįvardintas, draudimo apsauga tokiam patikėtam turtui negalioja.

59. Draudimo apsauga, minėta, nustatoma tiek draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse (standartinėse sąlygose), tiek draudimo liudijime (polise) aptartose individualiose sąlygose. Esant ginčui dėl draudimo apsaugą ir jos apimtį nustatančių draudimo sutarties sąlygų, sutartis turi būti aiškinama visų pirma vadovaujantis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat atitinkamomis teismų praktikoje suformuluotomis šios rūšies (draudimo) sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

60. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

61. Aiškinant draudimo sutarties sąlygas, be bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių, atsižvelgtina į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, kad tai yra sudėtingos sutartys, kuriose yra tiek individualių, tiek standartinių sąlygų, sudaromos prisijungimo būdu ir draudėjas turi ribotas galimybes derėtis dėl tokių sutarčių sąlygų. Be to, draudikas yra tam tikros srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi didesni reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos iš sutarties šalių (draudiko) ekonominį ir teisinį statusą formuojant draudimo santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016).

62. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, esant šalių nesutarimui dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų, nustatančių draudimo apsaugą, jos apimtį, draudiko įsipareigojimus, turinio, aiškindami šias sąlygas turi vadovautis ne tik bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir bendraisiais teisės principais, bet ir atsižvelgti į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, draudikui tenkančias pareigas šiame procese, konkrečiai sutarčiai sudaryti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti, ar ginčo sąlygos kvalifikuotinos kaip individualios, ar kaip standartinės draudiko parengtos sąlygos, ar jomis nepaneigiama draudimo esmė, tikslas. Draudikas, įrodinėdamas, kad pagal draudimo sutarties sąlygas tam tikros draudimo rizikos jis neprisiėmė ar prisiėmė tik dalį jos, negali remtis jo paties parengtomis standartinėmis sąlygomis, kurios stokoja aiškumo, neatitinka suderinamumo reikalavimo, neatspindi individualaus atvejo ypatumų. Standartinės sąlygos perkėlimas į draudimo polisą savaime nereiškia, kad tokia sąlyga laikytina individualia, šalių laisva valia suderėta sąlyga ir kad ją aiškinant taikytinas mažesnis draudėjo interesų apsaugos standartas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023).

63. Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudariusios Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį, kuria buvo apdrausta administracinės paskirties patalpų eksploatacija, ieškovės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą patikėtam turtui. Draudimo verslui liudijime įtvirtintos draudimo sutarties sąlygos, dėl kurių buvo susitarta individualiai: 1) patikėtas turtas šioje sutartyje yra draudėjo išsinuomotos apdraustos veiklos vykdymui naudojamos patalpos šiame draudimo liudijimo nurodytu/-ais adresu/-ais; 2) draudimo apsauga galioja draudėjo civilinei atsakomybei už žalą, padarytą vykdant apdraustą veiklą adresais, nurodytais Priede Nr. 1 prie šio draudimo liudijimo; 3) draudėjas patvirtina, kad per paskutinius trejus metus jam nėra pareikštų jokių reikalavimų ir/ ar pretenzijų dėl vykdomos veiklos, suteiktų paslaugų, ir/ ar parduotos produkcijos, taip pat draudėjui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų būti pareikšti reikalavimai ir/ ar pretenzijos. Šio pareiškimo atitikimas tikrovei ir teisingumas yra būtina ir esminė sąlyga, kuriai esant draudikas sutinka sudaryti draudimo sutartį. Paaiškėjus, kad šis draudėjo pareiškimas neatitinka tikrovės, tai laikoma esminiu draudimo sutarties pažeidimu, kuriam esant draudikui neatsiranda jokia piniginė prievolė, įskaitant pareigą mokėti draudimo išmoką; 4) draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota įvertinus draudėjo draudikui pateiktą informaciją, draudėjo eksploatuojamų patalpų, pastatų, teritorijos plotas yra 6057,94 kv.m.; 5) šiai draudimo sutarčiai Civilinės atsakomybės draudimo verslui taisyklių 3.1.6. punktas netaikomas.

64. Taip pat nustatyta, kad Civilinės atsakomybės verslui draudimo liudijimo priede įvardyta, jog draudimo apsauga galioja draudėjo civilinei atsakomybei už žalą, padarytą vykdant administracinės paskirties patalpų eksploataciją draudimo poliso priede nurodytais adresais, taip pat ir adresu (duomenys neskelbtini) (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.).

65. Civilinės atsakomybės draudimo verslui taisyklių Nr. 034 1.6 p. nurodyta, jog draudėjui patikėtas turtas – tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kuris žalos atsiradimo momentu: yra draudėjo saugomas, sandėliuojamas, kraunamas, transportuojamas, remontuojamas, montuojamas, taisomas, valomas ar kitu tikslu perduotas draudėjo kontrolei (1.6.1. p.); yra draudėjui išnuomotas (įskaitant finansinę nuomą), paskolintas ar kitu teisėtu pagrindu draudėjo naudojamas vykdomos apdraustos veiklos tikslams (1.6.2. p.). Taisyklių 4.1.1 p. numatyta, kad draudėjui ir draudikui susitarus dėl šios sąlygos taikymo, apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudimo liudijime nurodytam draudėjui patikėtam turtui. Taisyklių 4.1.2 p. numatyta, kad pagal šią draudimo sąlygą neapdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudėjui patikėtam turtui, neįvardintam draudimo liudijime.

66. Sistemiškai aiškinant šalių sudarytą draudimo sutartį, minėtas taisyklių nuostatas, darytina išvada, jog tam, kad ieškovei patikėtam turtui galiotų draudimo apsauga, jis turi būti nurodytas draudimo liudijime. Šalims individualiai susitarus dėl draudimo apsaugos apimties, buvo susitarta, kas laikoma ieškovei (draudėjui) patikėtu turtu – įvardyta, kad patikėtas turtas sutartyje yra ieškovės (draudėjo) išsinuomotos apdraustos veiklos vykdymui naudojamos patalpos draudimo liudijime nurodytu/-ais adresu/-ais. Ginčo atveju patikėtas turtas priede įvardytas kaip centrinės būstinės patalpos (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.), adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju draudimo apsauga galiojo tik dėl išsinuomotų patalpų, kurios buvo aiškiai išvardintos, t. y. atsakovė prisiėmė riziką dėl apsaugos patalpose, kuriose vykdoma veikla (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.), atsakovė draudimo riziką prisiėmė tik dėl ieškovės konkrečių išsinuomotų patalpų. Bendro naudojimo patalpos (objektai) draudimo polise prie patikėto turto neįvardintos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad draudimo apsauga galiojo ne tik konkrečiai liudijime nurodytam turtui, ką individualiai susitarė šalys, bet ir pastato, kurio konkrečias patalpas nuomojosi ieškovė, bendro naudojimo patalpoms, šiuo atveju – liftui.

67. Byloje nustatyta, kad šalys taip pat buvo sudariusios Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. GJELT 3829553) laikotarpiu nuo 2022-12-17 iki 2023-01-16. Draudimo sutarties objektas – pastatas adresu (duomenys neskelbtini) (1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 a.), įranga. Šia draudimo sutartimi šalys susitarė dėl draudimo objekto – pastatai, nurodyti priede Nr. 2. Pagal šį priedą adresu (duomenys neskelbtini) (centrinė būstinė) buvo apdraustos patalpos, esančios 1, 3, 4, 5, 10, 14, 21 aukštuose, taigi šalys susitarė, kad draudimo apsauga galioja dėl dalies pastato patalpų, taip pat ir įrangos (nešiojamieji kompiuteriai, kita nešiojama kompiuterinė įranga, stacionari įranga (baldai, kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, reklaminės iškabos ir t.t.). Taigi įvertinus nurodytą draudimo sutartį, atsižvelgus į byloje pateiktų Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 nuostatas (draudimo sutartimi gali būti draudžiamas turtas, kuris priklauso draudėjui; draudėjo gautas išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu; išnuomotas pagal turto nuomos sutartį; rašytinės sutarties pagrindu gautas iš kitų subjektų parduoti, saugoti, panaudoti ar kitais draudimo liudijime nurodytais pagrindais, jeigu jo nėra apdraudęs savininkas (2.2 p.)) darytina išvada, kad pagal šią sutartį bendro naudojimo objektui – liftui, draudimo apsauga taip pat negaliojo.

68. Nenustačius, kad ieškovės ieškinyje deklaruojami nuostoliai atsirado dėl Civilinės atsakomybės draudimo verslui ar Įmonių turto draudimo sutartyse numatyto draudžiamojo įvykio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju atsakovei (draudikui) nekilo pareiga išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

69. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju abu draudimo teisinių santykių dalyviai yra savo srities profesionalai – draudikai, abu jie verčiasi draudimo komercine veikla, todėl jiems abiem turi būti žinomos sandorių sudarymo taisyklės bei keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė nėra laikytina silpnesne sandorio šalimi.

Dėl bylos procesinės baigties

70. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė