Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Liucija Paulauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02961-2012-8

2013 m. gegužės 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko ir nukentėjusiojo M. K. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo N. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 MGL (390 litų) dydžio bauda.

M. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš N. R. priteista M. K. 2000 litų išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad šmeižė M. K. per visuomenės informavimo priemonę už tai, kad „2012-06-28, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini), būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priskirto R. N., naudodamasis jam priklausančiu kompiuteriu „Dell“, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašė viešą komentarą „Pasisaugokite M. K.. Pervesit pinigus už paslaugas ir dings kaip į vandenį. Be to ponulis K. telefoną pasikeis, kaip nutiko mums. Savo svetainėje (duomenys neskelbtini) net normaliai kontaktų nepateikia, tad panorėjęs dingsta ir matysit savo pinigus kaip ausis (susisiekti jokių šansų, jei tasai tariamas specialistas nepageidaus to). iš pašto (duomenys neskelbtini) taipogi neatsako, atsakė kartą, daug maž atsikniskit ir dabar ignoruoja. Taip kad žiūrėkit neįkliūkit žmonės. Įtarimo pradžioje sukėlė, kad nepateikia savo telefono, o el. paštai pateikiami skirtingi, pavyzdžiui: (duomenys neskelbtini) ir t. t., bet kažkaip surizikavau. Dabar aišku, kad kvailas poelgis, pinigai į subinę. Negana to, panaršiau internete, pasirodo ne pirmas aš toks apgautas, pasirodo M. ir jo G., kur papuošalais internete prekiauja, nors ten keista, irgi jo paštas nurodytas, tad irgi neaišku iki galo... Žodžiu internete mirgu margu žmonių atsiliepimų apie šiuos veikėjus, durnas buvau, kad tik dabar pasižiūrėjau, būkit atsargūs“.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendį reikia pakeisti, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Prokuroro nuomone, teismas netinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) palaikė tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, iš dalies nusikalto todėl, kad jį paveikė provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kuris pasireiškė tuo, kad nukentėjusysis „nors ir iš viešo įmonių duomenų registro, tačiau net nepranešęs, paskelbė kaltinamojo įmonės duomenis internete, parašė neigiamus atsiliepimus apie kaltinamojo įmonę.“ Prokuroras teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog N. R. gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra deklaratyvus, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu N. R. savo poelgio kritiškai nevertino, į padarytą nusikalstamą veiką žiūrėjo lengvabūdiškai (tai patvirtina nukentėjusiajam rašytos N. R. žinutės).

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų ir nekonfiskavo nusikaltimo įrankio – N. R. kompiuterio „Dell Latitude D 600“ ir kompiuterio kroviklio. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Prokuroras prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-23 nuosprendį pakeisti, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad N. R. nuoširdžiai gailisi, pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirti N. R. 50 MGL (6500 litų) dydžio baudą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti N. R. kompiuterį „Dell Latitude D 600“ su krovikliu, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo M. K. atstovo Dovydo Cvetkovo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvada, jog egzistuoja nuteistojo N. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius nusikaltimą, yra neteisinga. Tokią išvadą paneigia rašytinė bylos medžiaga – N. R. elektroniniai laiškai nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 85–92), kuriuose demonstruojamas niekinamas požiūris į nukentėjusįjį, atvirai grasina nukentėjusiajam, mano šioje situacijoje nukentėjęs pats, dėl to, ką padarė, nesigaili. Teismas neįvertino nuteistojo elgesio teismo proceso metu, iš nuteistojo elgesio matėsi, kad jis nesigaili. Teismas netyrė jokių įrodymų, kurie patvirtintų provokuojamą ar neteisėtą M. K. veiksmų pobūdį. Tame, kad M. K. internete paskelbė iš viešųjų registrų surinktą informaciją apie N. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra nieko neteisėto ar provokuojančio. Jokie M. K. neigiami atsiliepimai apie nuteistojo įmonę teisme tiriami nebuvo, nes jų byloje nėra. Apie neigiamą informaciją kalbėjo tik pats nuteistasis.

Nukentėjusiojo M. K. atstovo Dovydo Cvetkovo nuomone, teismas N. R. paskyrė neteisingą baudą, prokuroro prašytą bausmę sumažino 20 kartų, bausmės dydį turėjo nustatyti skaičiuodamas nuo sankcijos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). 3 MGL dydžio baudos paskyrimas nuosprendyje nemotyvuotas. Nuteistasis siekė pačių didžiausių neigiamų pasekmių ir tai darė su dideliu cinizmu.

Nukentėjusiojo M. K. atstovo Dovydo Cvetkovo nuomone, teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas labai formaliai ir siaurai vertino ir aiškino sutrikdytos sveikatos ar suprastėjusios reputacijos sąvokas, todėl dėl civilinio ieškinio padarė neteisingą išvadą. Teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Civilinis ieškinys buvo grindžiamas nukentėjusiojo žmonos parodymais teisme. Paskleistas kaltinamojo šmeižtas turėjo įtakos ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo nėščiai sutuoktinei, kuri matė vyro išgyvenimus ir stresą. Vietoje to, kad nukentėjusysis galėtų džiaugtis pirmagimio atėjimu, jis išgyveno baisias emocijas. Šmeižtas apie M. K. buvo paskleistas interneto portale (duomenys neskelbtini) , kurį per savaitę vidutiniškai aplanko 10000 unikalių interneto vartotojų. Nukentėjusįjį šmeižianti informacija minėtame portale yra publikuojama nuo 2012-06-28 iki pat šio skundo pateikimo dienos. Teismas tinkamai neįvertino kaltinamojo šmeižikiško komentaro turinio ir aplinkybių, kurioms esant jis buvo parašytas. Komentaras yra itin įžūlus, paremtas išgalvotomis aplinkybėmis, nukentėjusysis kaltinamas sukčiavimu. M. K. ir jo šeimos psichinė ir dvasinė gerovė buvo ciniškai ir įžūliai sutrikdyta. Apeliantas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-23 nuosprendį pakeisti, paskirti N. R. 50 MGL dydžio baudą, nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš N. R. visas nukentėjusiojo M. K. bylinėjimosi išlaidas, kurias turėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

2006-01-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamos dalies 19.2 punkte kalbama apie prokuroro prievolę pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos. BPK 409 straipsnio 3 dalis BPK 417 straipsnio 1 dalies reikalavimo nepanaikina, jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad įtariamojo veika turi BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas išaiškina nukentėjusiajam jo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl šios nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Tokios praktikos laikosi ir teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-615/2011, 2K-234/2006, 2K-67/2007).

Atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą rašoma, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta tai, kad „Klaipėdos AVPK Palangos m. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00185-12 dėl analogiškų veikų, dėl kurių įtariamas N. R..“ Tokiu argumentu pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta tai, kad N. R. 2013-01-23 buvo teistas Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 3 MGL (390 litų) bauda. Paminėtas nuosprendis yra apskųstas, neįsiteisėjo, todėl tokių nuorodų kaltinamajame akte neturėjo būti (BK 97 straipsnio 1 dalis, BPK 336 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas prašė apeliacinius skundus patenkinti, nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro R. Galdiko apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo M. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 326 str. 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Nuteistojo N. R. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, nuteistojo N. R. nusikalstama veika pagal BK 154 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuteistasis N. R. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai.

Nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnio 2 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Pagal šio straipsnio nuostatas ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. Tais atvejais baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų turi teisę pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, numatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, savo sprendimą turi pagrįsti teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas (paprastai šiuo atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą (kasacinės bylos Nr. 2K–67/2007, 2K-375/2008). Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, taip pat atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas (BPK 409 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, nes nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nebuvo žinomas (BPK 409 straipsnio 3 dalis). Paaiškėjus nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos: prokuroras nepagrindė būtinumo ir neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą. 2012-10-24 surašius kaltinamąjį aktą, N. R. pareiškus kaltinimą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla buvo perduota teismui.

Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme buvo pažeisti BPK 407 straipsnio, 417 straipsnio 1 dalies reikalavimai: esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymiams, nesant prokuroro reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ikiteisminio tyrimo nenutraukė, nukentėjusiajam neišaiškino apie galimybę dėl nusikalstamos veikos kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl tokių veiksmų buvo pažeista N. R. teisė į tinkamą jo padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą: jis neteko galimybės pasinaudoti tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu sutaikymo institutu. Tačiau ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos veikos iš tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. Nagrinėdamas bylą, tokį BPK pažeidimą gali ištaisyti ir teismas. Teismas iki įrodymų tyrimo pabaigos gali paklausti nukentėjusiojo, ar šis nori taikytis su kaltinamuoju.

Apylinkės teismas šio pažeidimo neištaisė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas sudarė galimybę nuteistajam ir nukentėjusiajam susitaikyti, paklausė, ar nukentėjusysis nori susitaikyti su nuteistuoju. Nukentėjusysis M. K. su nuteistuoju N. R. taikytis nesutiko, tačiau sutaikinimo procedūra iš esmės padėjo išvengti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo procesinių teisių pažeidimo.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, esminio BPK pažeidimo, dėl ko reikėtų apylinkės teismo nuosprendį naikinti, nepadarė.

Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir panašiai).

Apie nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Iš bylos duomenų matyti, kad N. R. nuo pat pirmos apklausos savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, savo parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 34–35, 39–40, 101–103). Tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, parodo ir jo nukentėjusiajam siųsti elektroniniai laiškai, juose prašė nukentėjusiojo jam paskambinti, siūlė atlyginti padarytą neturtinę žalą – „protingą sumą“, ieškoti logiškų sprendimų, aiškino, kodėl taip pasielgė, prašė, kad nukentėjusysis išimtų iš internetinio puslapio savo nepagrįstą komentarą apie jo įmonę (b. l. 85–88, 89–92).

Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas nuteistojo N. R. prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino pagrįstai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę N. R., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis N. R. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas. Akivaizdu, kad N. R. elgesys yra nepateisinamas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis buvo supykęs ant M. K. už tai, kad šis parašė neigiamą komentarą apie jo įmonę, jis dėl to į teismą nesikreipė, bet atsikeršydamas parašė tikrovės neatitinkantį komentarą apie M. K. (b. l. 90). Supratęs, ką padarė, dėl to nuoširdžiai gailisi, iš esmės sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, norėjo susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis M. K. patvirtino, kad internetinėje erdvėje apie nuteistojo įmonę neigiamą atsiliepimą rašė. Į šią aplinkybę, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė pagrįstai.

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuomone, kad BK 41 straipsnyje deklaruojama bausmės paskirtis bus pasiekta nuteistajam N. R. paskyrus BK 154 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – baudos – dydį, artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiajai šaliai pasipelnyti.

Nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad nukentėjusysis, pamatęs internetiniame puslapyje tikrovės neatitinkantį komentarą, dėl to patyrė neigiamas emocijas. Iš nukentėjusiojo M. K. parodymų matyti, kad jis išgyveno, jog darbdavys, pamatęs tokį komentarą, spręsdamas klausimą dėl atlyginimo padidinimo, jam atlyginimo galbūt būtų nepadidinęs, galbūt dėl to galėjo atleisti jį iš darbo. Apie minimą komentarą M. K. darbdavys nežinojo, kol apie tai nepasakė pats M. K.. Darbdavys šią žinią priėmė ramiai (b. l. 104–105). Ši aplinkybė duoda pagrindą teigti, kad įmonės veiklai tokia neigiama informacija apčiuopiamos įtakos neturėjo. Iš liudytojos G. K. parodymų matyti, kad ji apie šmeižiantį komentarą sužinojo iš savo vyro (b. l. 107). Akivaizdu, kad M. K., žinodamas, kad jo žmona laukiasi, galėjo žmonai tokios informacijos ir nesakyti, t. y. turėjo galimybę žmoną nuo blogų emocijų apsaugoti. Kad M. K. po šio įvykio gėrė vaistus, jam skaudėjo širdį, parodė pats nukentėjusysis bei jo žmona. Byloje medicininių duomenų, kad dėl N. R. padaryto nusikaltimo būtų pablogėjusi nukentėjusiojo sveikata, nėra. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, nukentėjusysis M. K. parodė, kad jis internetinėje erdvėje nuteistojo įmonės veiklą taip pat komentavo ir tai darė tokia forma, kuri N. R. pasirodė nepagrįstai negatyvi.

N. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (113 straipsnis). Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš nuteistojo N. R. nukentėjusiajam M. K. priteistini 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nekonfiskavo nusikaltimo įrankio – N. R. kompiuterio „Dell Latitude D 600“ ir kompiuterio kroviklio.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

N. R. kompiuteris „Dell Latitude D 600“ nebuvo skirtas ar pritaikytas nusikalstamoms veikoms daryti. Akivaizdu, kad N. R. kompiuteris nebuvo skirtas tik komentarams apie M. K. ar kitus asmenis rašyti, jis kaip bet kokia kita rašymo priemonė buvo panaudotas susirašinėjimui, tarpusavio bendravimui. Pritariant siūlomai praktikai, tektų konfiskuoti ir kitas įvairias rašymo priemones: mobiliojo ryšio telefonus, parkerius ir kitas rašymui tinkamas priemones. Siūlymas konfiskuoti nuteistojo kompiuterį šiuo atveju prilygsta siūlymui konfiskuoti laikraštį ar kitą spaudos leidinį, kai juose išspausdinta ką nors įžeidžianti ar šmeižianti informacija. Konfiskuoti N. R. kompiuterį ir kompiuterio kroviklį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad nukentėjusysis M. K. advokatui D. Cvetkovui už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą teisme sumokėjo 1500 litų. Nuteistasis duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, todėl iš nuteistojo už nukentėjusiajam advokato suteiktą teisinę pagalbą priteistina 1500 litų (BPK 106 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis pateikė kvitą, iš kurio matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje už 237,50 Lt įsipylė į automobilio kuro baką 50 litrų kuro, šią sumą kaip patirtas kelionės išlaidas prašė priteisti iš nuteistojo.

Nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini) , o atvykti turėjo į Klaipėdą. Akivaizdu, kad dėl atvykimo į teismo posėdį nukentėjusysis turėjo kelionės išlaidų. Atsižvelgiant į nuotolį nuo (duomenys neskelbtini) iki Klaipėdos ir atgal, atsižvelgiant į vidutines degalų kainas ir degalų sunaudojimo normas šimtui kilometrų kelio, 237,50 Lt išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis bei priteistinos iš nuteistojo tiesiogiai nukentėjusiajam (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis), nes šios išlaidos nukentėjusiajam iš teismo lėšų neatlygintos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-23 nuosprendžio dalį, kuria M. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas, pakeisti.

Priteisti iš N. R. M. K. 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš N. R. M. K. 1500 litų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), ir 237,50 Lt proceso išlaidoms atlyginti (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.