Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-03-02 · Administracinė byla Nr. eI-2258-583/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-02Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
eI-2258-583/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02786-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2258-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02786-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2020 m. vasario 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei R. K., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. K. (toliau – ir atsakovė) 167,52 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., už nekilnojamojo turto objektą: butą, paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės priteisti patirtas 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur išlaidas už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

Šalies argumentai

Nurodoma, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 bei 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Vietinės rinkliavos nuostatai), kurie nustato, jog pareiškėjas: apskaičiuoja Vietinės rinkliavos dydį (2013 m. nuostatų 24 p., 2017 m. nuostatų 21 p.); organizuoja ir tvarko (administruoja) vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą (2013 m. nuostatų 46 p., 2017 m. nuostatų 4 p.); vykdo išieškojimą iš Vietinės rinkliavos mokėtojų (2013 m. nuostatų 60 p., 2017 m. nuostatų 54 p.).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu akcentuojama, kad pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į prašymą nurodė, kad butas yra avarinės būklės, nėra elektros, dalies stogo, patalpos neatitiko net minimalių reikalavimų gyvenimui, todėl jame niekas negyveno, nekaupė atliekų ir jų nešalino per atliekų tvarkymo sistemą, todėl prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. To pagrindimui teikiama 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. AS-4649 apie tai, kad ginčo objekte nebuvo deklaruota asmenų gyvenamoji vieta, fotofiksacija, UAB Lietuvos energijos tiekimas 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažyma, kad nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. su Lietuvos energijos teikimas nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, elektros energija į objektą (duomenys neskelbtini) nebuvo tiekiama.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko (priimta nutartis dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka), apie posėdį informuoti tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-3168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nauja nuostatų redakcija patvirtinta 2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 ir įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-3168 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, pagal kurių 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nauja nuostatų redakcija patvirtinta 2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 ir įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. už nekilnojamąjį daiktą - butą, paskirtis – gyvenamoji (butų), esantį (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis kurio 2.1; 4.2 punktuose nurodyta, kad atsakovė nuo 2006 m. gegužės 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki 2019 m. vasario 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo įvardijamo nekilnojamojo daikto savininkė.

2020 m. sausio 16 d. atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į skundą ir įrodymus, kuriais grindžia nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktą. Atsakovė atsiliepimu į prašymą nurodė, kad butas yra avarinės būklės, nėra elektros, dalies stogo, patalpos neatitiko net minimalių reikalavimų gyvenimui, todėl jame niekas negyveno, nekaupė atliekų ir jų nešalino per atliekų tvarkymo sistemą. To pagrindimui teikia 2019 m. rugpjūčio 28 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemaičių Kalvarijos seniūnijos pažymą Nr. AS-4649, patvirtinančią, kad R. K. priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 21 d. niekas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Taip pat atsakovė teikia fotofiksaciją apie pastato ir buto būklę, kuri netinkama objektą naudoti pagal jo paskirtį. Taip pat UAB Lietuvos energijos tiekimas 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažyma patvirtinama, kad nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. su Lietuvos energijos teikimas nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, elektros energija į objektą (duomenys neskelbtini) nebuvo tiekiama.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju atsakovė laikytina „atliekų turėtoju“, aktualiais tampa Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 bei 2016 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pateikti išaiškinimai, susiję su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintų normų aiškinimu bei taikymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), įskaitant šiuos:

1.1 kai iš vietinės rinkliavos nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka (savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose) – tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Nuostatų prasme;

1.2 jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.

Vietinės rinkliavos administratorius, kaip atsakingas subjektas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti tiek patį faktą, kad asmuo yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tiek patį mokesčio apskaičiavimo dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo. Byloje išimtinai vertinama aplinkybė, ar atsakovė laikytina komunalinių atliekų turėtoja Rinkliavų įstatymo prasme ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja. Ginčo dėl atsakovei tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kontekste teismas pažymi, jog jau aukščiau cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismui teikiami atsakovės duomenys, jog elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su UAB Lietuvos energijos teikimas nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2019 m. vasario 21 d. nebuvo sudaryta ir elektros energija nebuvo tiekiama, bute nebuvo deklaruotų asmenų, fotofiksacija apie statinio būklę ir jo netinkamumą naudoti pagal paskirtį, patvirtina, kad butas nebuvo tinkamas eksploatacijai. Minėtos byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. butas realiai nebuvo (ir negalėjo būti) naudojamas pagal tikslinę paskirtį.

Įvertinus aukščiau išdėstytą teismas konstatuoja, kad objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovei nesinaudojant nekilnojamuoju daiktu, jos veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti ir atsakovė negali būti pripažinta „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjui

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė prašymą iš atsakovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, todėl įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atsakovei

Atsakovė atsiliepimu į prašymą prašo iš pareiškėjo priteisti 49 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Atsakovė iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 -41 straipsniais, 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės R. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas