Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjų N. V., J. V., K. B., A. B., M. Š. ir J. Š. atstovei advokatei Aistei Žemaitienei,

institucijos, priėmusios skundžiamą procesinį dokumentą, Civilinės aviacijos administracijos atstovams N. J. S., R. G. ir G. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo skundą dėl Civilinės aviacijos administracijos atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų atstovo Jokūbo Butkaus pareiškimas dėl Civilinės aviacijos administracijos (toliau – ir CAA) atsisakymo priimti ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl CAA kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimo. Pareiškime pareiškėjų atstovas nurodė, kad 2014-11-19 su skundu dėl administracinio teisės pažeidimo tyrimo nepradėjimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą per BĮ Civilinės aviacijos administraciją, tačiau pastaroji 2014-11-21 nurodė, kad jokio nutarimo nepriėmė ir nurodė kreiptis į administracinį teismą. Pareiškėjo nuomone, Civilinės aviacijos administracija viršijo savo kompetencijos ribas spręsdama teismingumo klausimus.

Į Civilinės aviacijos administraciją pareiškėjų atstovas kreipėsi 2014-06-16 vienam visų nukentėjusiųjų atstovui pateikus pranešimą dėl atšaukto „Lufthansa“ skrydžio/netinkamo 2004-02-11 Reglamento Nr. 261/2004 taikymo/atsisakymo mokėti kompensaciją, nurodė faktus apie atšauktą „Lufthansa“ 2014-04-05 skrydį Nr. LH889 bei apie su tuo susijusį jų teisių pažeidimą, apie kreipimąsi į „Lufthansa“ aviakompaniją ir jos atsisakymą tenkinti pareiškėjų prašymą išmokėti kiekvienam iš jų kompensacijas ir kompensuoti kitų aviabilietų įsigyjimo bei nakvynės Lenkijoje išlaidas. Pareiškėjai taip pat prašė Civilinės aviacijos administracijos pradėti tyrimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 115¹ straipsnį. 2014-07-21 pareiškėjai teiravosi CAA apie atsakymą į jų 2014-06-16 pranešimą, taip pat apie tai, ar pradėtas tyrimas pagal ATPK 115¹ straipsnį. 2014-10-31 pareiškėjų atstovas gavo CAA atsakymą Nr. 12R-2129, kuriame CAA nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju, „Lufthansa“grąžinus pinigus už iš šios bendrovės įsigytus skrydžio bilietus, aviakompanija laikėsi Reglamento Nr. 261/2004 ir jo nepažeidė, tačiau taip pat nurodė mananti, kad aviakompanija turėtų kompensuoti skirtumą, atsiradusį tarp turėtų „Lufthansa“ bilietų ir papildomai įsigytų kompanijos „LOT“ bilietų ir nakvynės Varšuvoje išlaidas. Vis tik kadangi iš 2014-10-31 rašto pareiškėjams netapo aišku ar tyrimas pagal ATPK 115¹ straipsnį buvo pradėtas, 2014-11-03 jie pateikė užklausą dėl šio tyrimo. Tik 2014-11-10 gavus CAA raštą Nr. 12R-2202 tapo aišku, jog tyrimas apskritai nebuvo pradėtas.

2014-11-10 lydraščio formos raštu Nr. 12R-2202 Civilinės aviacijos administracija pareiškėją informavo, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl atšaukto „Lufthansa“ 2014-04-05 dienos skrydžio LH889, nepradėjo tyrimo dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 115¹ straipsnį. Civilinės aviacijos administracija įvertino didelį „Lufthansa“ pilotų streiko mastą, buvusį 2014-04-02 – 2014-04-04 dienomis, kuris sutrikdė daugiau kaip 400000 keleivių planus, ir tai, kad aviakompanija neturėjo fizinių galimybių per trumpą laiką surasti tinkamas alternatyvas visiems atšauktų skrydžių keleiviams. Aviakompanija „Lufthansa“ pirmiausia keleiviams išsiuntė informaciją apie atšauktus skrydžius, o tada imdama kiekvieną atvejį vieną po kito (atsižvelgdama į laiką) ieškojo alternatyvų. Aviakompanija Civilinės aviacijos administraciją informavo, kad 2014-04-04 17.27 val. išsiuntė pareiškėjui trumpąją žinutę apie atšauktą skrydį, o jau 17.33 val. gavo informaciją, kad pareiškėjai panaudos tik atgalinio skrydžio bilietus. Aviakompanija „Lufthansa“ grąžino pareiškėjams už neįvykusios kelionės dalį sumokėtą sumą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Civilinės aviacijos administracija mano, kad Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatos pažeistos nebuvo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Aistė Žemaitienė nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus. Civilinės aviacijos administracija netinkamai vertino kompensavimo taisykles ir visiškai be pagrindo nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos. Pareiškėjų atstovės teigimu, Civilinės aviacijos administracija privalėjo įvertinti visus pareiškėjų pateiktus įrodymus ir dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo ar nepradėjimo priimti tinkamos formos procesinį dokumentą.

Civilinės aviacijos administracija savo pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad tirdama 2014-04-05 skrydžio LH889 atšaukimo aplinkybes nenustatė Kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklių pažeidimo atsisakymo juos vežti oro transportu ir skrydžių atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui atvejais. Civilinės aviacijos administracija nenustačiusi Reglamento Nr. 261/2004 pažeidimo nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos.

Teismo posėdyje Civilinės aviacijos administracijos atstovai pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo procesas nėra savitikslis. Pareiškėjų kreipimasis buvo priežastis pradėti rinkti informaciją ir nagrinėti, ar reikalinga surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Gavę jų manymu reikalingus duomenis, Civilinės aviacijos administracijos pareigūnai nusprendė, kad pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra. Civilinės aviacijos administracija apie tokį savo sprendimą informavo pareiškėjus. Šios institucijos atstovų manymu, oficialus direktoriaus pasirašytas raštas yra tinkamos formos procesinis dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis, į Civilinės aviacijos administraciją pareiškėjų atstovas pranešimu kreipėsi 2014-06-16 dėl atšaukto „Lufthansa“ skrydžio/netinkamo 2004-02-11 Reglamento Nr. 261/2004 taikymo/atsisakymo mokėti kompensaciją, nurodė faktus apie atšauktą „Lufthansa“ 2014-04-05 skrydį Nr. LH889 bei apie su tuo susijusį jų teisių pažeidimą, apie kreipimąsi į „Lufthansa“ aviakompaniją ir jos atsisakymą tenkinti pareiškėjų prašymą išmokėti kiekvienam iš jų kompensacijas ir kompensuoti kitų aviabilietų įsigyjimo bei nakvynės Lenkijoje išlaidas. Pareiškėjai taip pat prašė Civilinės aviacijos administracijos pradėti tyrimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 115¹ straipsnį.

2014-11-10 Civilinės aviacijos administracija raštu Nr. 12R-2202 iš esmės neišnagrinėjus pareiškėjų prašymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, o tik pateikus neoficialią nuomonę dėl teisės aktų nuostatų taikymo, pastarųjų kreipimasis su skundu į teismą, vykdantį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos kontrolę, yra pagrįstas ir garantuojamas įstatymo. Ta aplinkybė, kad Civilinės aviacijos administracija priėmė netinkamos, LR ATPK nuostatuose nenumatytos, formos sprendimą, negali užkirsti kelią asmenims ginti savo teises ir kreiptis LR ATPK nustatyta tvarka su skundu į apylinkės teismą.

ATPK 7 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Taigi, pareigą laikantis teisėtumo principo atskleisti ir tirti administracinius teisės pažeidimus bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, ATPK priskiria eilei tam tikrose srityse kompetentingų institucijų ir jų pareigūnų. ATPK 231 str. nurodyta, kad Civilinės aviacijos administracija nagrinėja šio kodekso 113, 114, 115, 115¹, 115², 115³, 115⁴, 116 straipsniuose, 116¹ straipsnio pirmojoje, antrojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, 116², 116³ straipsniuose, 121 straipsnio antrojoje dalyje ir 139 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Civilinės aviacijos administracijos pareigūnams suteikiama diskrecijos teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, kurių išaiškinimas ir tyrimas priklauso jų kompetencijai. Tačiau, pažymėtina, kad diskrecijos teisė veikti savo nuožiūra, negali sudaryti tokios situacijos, kai pareigūnas ar institucija nuklysta nuo valstybinėms institucijoms priskirtų bendrųjų tikslų ir, susitelkus į specifinius konkrečios institucijos tikslus, pažeidžia piliečių teisės ir teisėtus lūkesčius. Tai reiškia, kad ši Institucija turi reaguoti į pareiškėjų (pranešėjų) skundus bei pareiškimus, nešališkai atlikti visus reikalingus veiksmus, kad administracinis teisės pažeidimas būtų atskleistas, jeigu tam nėra aplinkybių, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną gali būti atsisakoma pradėti.

ATPK tiesiogiai nenustato atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną tvarkos ir priežasčių, tačiau sistemiškai aiškinant šį teisės aktą darytina išvada, kad Institucija priimti sprendimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną gali tik tuo atveju, kai pareiškėjo pateikti faktai dėl galimai padaryto pažeidimo yra akivaizdžiai neteisingi, arba kai preliminaraus tyrimo metu yra nustatomos LR ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Esant tokioms pirmiau aptartų įstatymų nuostatoms konstatuotina, kad pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti atsisakoma tik kruopščiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas priimti tokį procesinį sprendimą.

ATPK iš esmės nustato dvi pagrindines kompetentingų institucijų priimamų procesinių sprendimų formas - nutarimą ir nutartį, ir pagrindinė procesinė administracinių teisės pažeidimų bylas tiriančių ir pirmąja instancija nagrinėjančių institucijų priimamų sprendimų forma yra nutarimas, todėl būtent nutarimu ir gali būti atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Tinkama procesinio sprendimo forma yra labai svarbi, kadangi būtent nuo to priklauso suinteresuotų asmenų galimybės tokį sprendimą skųsti ir žinoti, kokia tvarka tai daryti.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir skundo argumentus teismas konstatuoja, jog 2014-11-10 Civilinės aviacijos administracija raštu Nr. 12R-2202, kuriuo pateikta tik neoficiali nuomonė dėl teisės aktų nuostatų taikymo, bet neišspręstas ir nenagrinėtas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ATPK 115¹ straipsnyje nustatyta tvarka pradėjimo, kaltų asmenų nustatymo ir jų patraukimo administracinėn atsakomybėn, priimtas nepagrįstai, nes netirtos ir neišsiaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės tokio procesinio sprendimo priėmimui.

Pareiškėjų atstovas savo 2014-06-16 pareiškimu Civilinės aviacijos administracijos prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną ATPK 115¹ straipsnyje nustatyta tvarka, nurodė galimo pažeidimo požymius, reikšmingas faktines aplinkybes. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų neištyrus pateiktų faktų iš karto padaryti išvadą, kad pareiškėjų pateikti faktai dėl galimai padaryto pažeidimo yra akivaizdžiai neteisingi, todėl Civilinės aviacijos administracija privalėjo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir toliau savo iniciatyva aiškintis ir tirti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes ir atlikti jų teisinį įvertinimą. Nepaisant to, ši institucija priėmė netinkamos formos raštą Nr. 12R-2202, kuriuo tik pateikė savo neoficialią nuomonę dėl teisės aktų nuostatų taikymo, nors šiuo atveju turėjo pareigą pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimą, patikrinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes, apklausti pačius pareiškėjus, galimai pažeidimą padariusį asmenį, aiškintis kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti, ar yra šio administracinio teisės pažeidimo požymiai, t. y. imtis visų priemonių galimai padarytam administraciniam teisės pažeidimui atskleisti, ir, tik atlikus tyrimą, priimti vieną iš ATPK 287 straipsnyje numatytų nutarimų.

Teismo vertinimu, Civilinės aviacijos administracijai neatlikus išsamaus tyrimo ir priėmus netinkamos formos bei iš esmės neargumentuotą procesinį sprendimą buvo iš esmės pažeistos ATPK 1 ir 7 straipsnių nuostatos. Be to, teismas pažymi, kad vadovaujantis LR ATPK 291 str. šio kodekso 216 str. 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Kadangi šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į Civilinės aviacijos administraciją su pareiškimu, siekiant apginti savo teises ir interesus, ir jų prašymas nebuvo patenkintas, tai yra, teisės ir interesai nebuvo apginti, šioje byloje jie turi nukentėjusiųjų asmenų statusą, todėl turi teisę apskųsti Civilinės aviacijos administracijos priimtą sprendimą.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Civilinės aviacijos administracijos pateiktas aplinkybių vertinimas negali būti pripažintinas pakankamu ir neatitinka teisėtumo principo reikalavimų, be to, šios institucijos priimto sprendimo forma neatitinka įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Civilinės aviacijos administracijos priimtas procesinis dokumentas Nr. 12R-2202 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Kadangi Civilinės aviacijos administracija neatliko būtinų veiksmų, kad atliktų savo, kaip institucijos, turinčios teisę pagal ATPK 115¹ str. nuostatas, surašyti ATP protokolus ir nagrinėti ATP bylas, pareigas, byla grąžintina Civilinės aviacijos administracijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

pareiškėjų N. V., J. V., K. B., A. B., M. Š. ir J. Š. atstovo advokato Jokūbo Butkaus skundą tenkinti.

Panaikinti Civilinės aviacijos administracijos 2014-11-10 raštą Nr. 12R-2202 ir grąžinti bylą organui, įgaliotam surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą – Civilinės aviacijos administracijai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.