Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2017-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-232-780/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
A8.-232-780/2017
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00105-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
A. J.
Advokatai
Arūnas Kučinskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-232-780/2017
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00105-2017-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.8; 1.5.4; 9.38; 21.9.9; 21.9.10; 21.11.1; 21.11.3
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. lapkričio 16 d.Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. ir jo atstovui advokatui Arūnui Kučinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyve­nan­čio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas admi­­nistracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodek­­so 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2017 m. rugsėjo 27 d. 16 val. 51 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ame km automobiliu „Mercedes Benz Sprinter 318 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno prekes – 460 viene­tų patalynės užvalkalų komplektų, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 3 643,56 Eur, t. y. 96,75 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais A. J. padarė administra­ci­nį nusižengimą, numa­ty­tą Lietu­vos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad š. m. rugsėjo 27 d. neturėjo gabentų patalynės komplektų įsigijimo ar gabenimo dokumentų, nes juos pamiršo pasiimti iš prekių siuntėjo. Jis pirmą kartą buvo Lenkijoje parvežti prekių, neturėjo patirties, todėl šių prekių dokumentų nepasiėmė. Prekės yra ne jo, nes jis atliko tik pervežimo paslaugą prekių pirkėjui K. B.. Prekių įsigijimo sąskaitą-faktūrą pateikė muitinei kai atvyko protokolo surašymui. Gailisi padaręs nusižengimą, prašo skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme, nes turi mažametį vaiką, jo šeimos pajamos nėra didelės, o bauda didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. J. kaltę padarius ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusi­žen­gimą įrodo ne tik jo prisipažinimas, bet ir byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusi­­­žengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižen­gi­­­­mo aplinkybės, užfiksuotas A. J. prisipažinimas (b. l. 3), daiktų paėmimo protokolas, Kau­no teritorinės muitinės pareigūnų Vaidos Bagdanavičienės ir Gražvydo Sajono tarnybiniai prane­­šimai, prekių sulaikymo protokolas Nr. 7KMB101693, patvirtinantys, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. 16 val. 51 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ame km patikrinimui buvo sustabdytas automo­bi­lis „Mer­cedes Benz Sprinter 318 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J., kuris gabeno 460 vienetų patalynės užvalkalų komplektų, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių doku­­men­tų (b. l. 4, 6, 10, 11, 12); Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės sky­riaus viršininkės tarnybinis pranešimas dėl sulaikytų prekių muitinio įvertinimo, patvirtinantis, kad A. J. gabentų prekių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 3643,56 Eur (b. l. 9).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. B., patvirtino, kad A. J. gabentos prekės priklauso jam, nes jis už jas mokėjo pardavėjui dar iki prekių perdavimo A. J.. Sąskaitą-faktūrą iš pardavėjo liudytojas pasiėmė kai sužinojo, kad A. J. buvo sulaikytas su jo prekėmis, nes pamiršo pasiimti šį dokumentą.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. J. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (gabentų prekių vertė sudaro 96,75 bazi­­nius bausmių ir nuobaudų dydžius), neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių doku­­mentų, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kuri numato atsa­ko­mybę už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietu­vos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad gabentų prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentus jis pamiršo pasiimti iš siun­tėjo ir juo 2017 m. spalio 31 d. pateikė surašant jam protokolą, nešalina jo administracinės atsa­ko­mybės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straip­s­nyje numatyta veika laikomas prekių gabenimas be dokumentų, nepri­k­lau­somai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis admi­nistracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvali­fi­kavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumi­šimo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutar­tis administracinėje byloje Nr. N14-1220/2006, 2007 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-266/2007, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-178-332/2014; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo bylo­je Nr. AN2-534-319/2017). Šiuo atveju A. J. turėjo galimybę ir privalėjo pasidomėti, ar vežamoms prekės turi atitinkamus dokumentus. To nepadaręs, jis veikė savo rizika ir padarė nusižengimą dėl neat­­sargumo.

ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muiti­nę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Nagrinėjamu atveju administracinio nusi­žen­gimo užfiksavimo metu sandorio vertę patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, todėl muiti­nės pareigūnai prekių vertę galėjo nustatyti patys, remdamiesi antriniais muitinio įvertinimo meto­dais, įskaitant tapačių ar panašių prekių verte (Sąjungos muitinės kodekso, nustatyto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, 74 straipsnis). Nors gabendamas prekes A. J. jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturėjo, tačiau iš vėliau jo pateiktos sąskaitos Nr. 1481/17 (b. l. 6) matyti, kad gabenti patalynės komplektai 2017 m. rugsėjo 27 d. pirkti Lenkijoje, už juos sumokėta 5 904,00 zlotai. Pagal oficialų Euro­pos centrinio banko valiutų kursą 2017 m. rugsėjo 27 d. vieno zloto vertė buvo lygi 4,3027 eurų, todėl šių prekių vertė pagal įsigijimo dokumentus yra 1 372,16 eurų, kas sudaro 36,44 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra viršija ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą, nuo kurios atsiranda atsakomybė pagal šią straipsnio dalį. Tai reiškia, kad gabentų prekių vertės nustatymo būdas neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kadangi bet kuriuo atveju prekių vertė viršija trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą. Iš gabentų prekių kiekio akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos ne asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti, tą patvirtino ir pats A. J., kuris nurodė, kad prekės yra ne jo.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsa­ko­my­bę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asme­nis.

A. J. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pirmą kartą padarė tokį administracinį nusižengimą (b. l. 19). Byloje yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsa­komybę sunkinančių aplinkybių. Jis yra vedęs (b. l. 23) ir turi mažametį vaiką (b. l. 22). Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad prekių savininkas pateikė prekių įsigijimo dokumentus, nusižengimas šiuo atveju padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais, pažeidimu nesukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta materialinė žala ar kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, nustatytai verslo, valdymo tvarkai.

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. J. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje minimali bauda. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, kadangi net ir minimalios 1 000 Eur baudos paskyrimas už pirmą kartą padarytą ANK 214 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, jo šeiminę ir turtinę padėtį, padarytos veikos pavojingumą, pažeidimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Minimali sankcijoje numatyta bauda yra didelė, todėl už pirmą kartą padarytą neatsargų nusižengimą, kuris, atsižvelgiant į pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jokių neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai nesukėlė, būtų akivaizdžiai per didėlė ir neatituktų teisingumo principo. Todėl teismas daro išvadą, kad 500 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė asmeniui, o tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą adminis­t­ra­ci­nį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį tur­to konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straip­s­nio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sąrašą, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosa­vy­bės teise priklausantis turtas. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfis­kavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovi­nio) savininko sutapimas.

Byloje nustatyta, kad gabentos prekės – 460 vienetų patalynės užvalkalų komplektų – priklau­so ne jas gabenusiam A. J., o kitam asmeniui – K. B. (b. l. 6). Todėl šios pre­kės nekonfiskuotinos ir grąžintinos savininkui ar jo įgaliotam asmeniui nutarimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Res­publikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda.

Prekes, paimtas 2017 m. spalio 31 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ROIK: 17074361647, – 460 vienetų patalynės užvalkalų komplektų, saugomas III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti savininkui K. B. ar jo įgaliotam asmeniui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą NR. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (17074361647).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjas Ramūnas Šarka