- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-485-425/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00115-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- D. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-485-425/2015
2015 m. birželio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-234-620/2015, pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Gelvora“ Rokiškio rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. K. 3 337,36 Eur (11 523,24 Lt) skolą, 1 862,00 Eur (6 429,10 Lt) palūkanas už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2014-11-10, 638,79 Eur (2 205,64 Lt) delspinigių už laikotarpį nuo 2014-05-14 iki 2014-11-10 ir 131,83 Eur (455,19 Lt) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 5 969,98 Eur (20 613,17 Lt). Nurodė, kad atsakovas neįvykdė 2008-02-12 su AB SEB sudaryta kredito sutartimi Nr. 1350818050044-06 prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, dėl ko kredito sutartis buvo nutraukta. 2009-11-06 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 AB SEB visas reikalavimo teises D. K. perleido UAB „Gelvora“.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo D. K. 3 337,36 Eur skolą, 862 Eur palūkanų, 300 Eur delspinigių, 9,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3337,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 134 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gelvora“ naudai, o likusioje dalyje ieškinio netenkino. Delspinigių dydis pagal 2008-02-12 Vartojimo kredito sutarties 5.3 ir 5.4 punktus yra 0,1 procento už kiekvieną uždelstą grąžinti kreditą ar palūkanas dieną nuo laiku neapmokėtos sumos, o palūkanų dydis – 9,9 procento (Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 2.4 punktas). Šioje dalyje pateiktus ieškovo reikalavimus teismas tenkino iš dalies. Šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, t.y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, laikytina, kad prašomi priteisti delspinigiai – 638,79 Eur (2 205,64 Lt) yra aiškiai per dideli ir neatitinka sąžiningumo bei protingumo principų. Ieškovė palūkanas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2014-11-10, t.y. už penkerius metus, nors, įgijusi reikalavimo teisę į skolininką, į teismą dėl skolos priteisimo galėjo kreiptis daug anksčiau, šiam veiksmui atlikti nebuvo jokių kliūčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino iki 300 Eur (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), o prašomą priteisti 1862 Eur (6429,10 Lt) palūkanų suma sumažino iki 862 Eur (CK 1.5 str.), padaręs išvadą, kad toks delspinigių bei palūkanų dydis laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 1 000,00 Eur palūkanų, priteisti iš atsakovo papildomai 1 000, 00 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, motyvuodama, kad teismas nepagrįstai nepriteisė palūkanų. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už suteiktą paskolą sutartyje nustatytais terminais traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos pinigais – palūkanas. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str. mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos, vadovaujantis ne CK 6.37 str. 3 d., bet taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223 str., 6.228 str. ir kt.). Su atsakovu sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatytos 9,9 proc. sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo ir teisingumo principus.
Atsakovas D. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2008-02-12 Vartojimo kredito sutartimi Nr. 1350818050044-06 AB SEB bankas atsakovui D. K. suteikė 14 000 Lt vartojimo kreditą laikotarpiui iki 2013-02-11. Sutarties 2.4 p. nustatyta 9,9 proc. palūkanų norma (b. l. 14-16). Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas kredito sutartį nutraukė ir 2009-11-09 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visas reikalavimo teises į atsakovo nesumokėtas sumas – 11 523,24 Lt skolą, 630,03 Lt palūkanas, 131,46 Lt delspinigių, iš viso 12 284,73 Lt perleido naujam kreditoriui UAB „Gelvora“ (b. l. 4, 17-24). UAB „Gelvora“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. K. 3 337,36 Eur (11 523,24 Lt) skolą, 1 862,00 Eur (6 429,10 Lt) palūkanas už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2014-11-10, 638,79 Eur (2 205,64 Lt) delspinigių už laikotarpį nuo 2014-05-14 iki 2014-11-10 ir 131,83 Eur (455,19 Lt) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 5 969,98 Eur (20 613,17 Lt). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, tenkindamas ieškinį iš dalies, visiškai patenkino reikalavimą dėl nesumokėtos skolos dalies priteisimo, priteisdamas 3 337,36 Eur likusią negrąžintą skolos dalį, 862 Eur palūkanų, 300 Eur delspinigių, 9,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3337,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria 1 000 Eur sumažinta priteistina palūkanų suma. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė palūkanas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2009-11-06 (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo) iki 2014-11-10, t. y. už maksimalų penkerių metų laikotarpį (CK 1. 125 straipsnio 9 dalis), o į teismą ieškovė dėl skolos priteisimo galėjo kreiptis daug anksčiau, todėl šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui prašomą priteisti 1 862 Eur palūkanų sumą sumažinti iki 862 Eur. CK 6. 38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijumi.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2009-11-09 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 pradinis kreditorius AB SEB bankas visas reikalavimo teises į atsakovo nesumokėtas sumas perleido naujam kreditoriui ieškovui UAB „Gelvora“. Nors ieškovas UAB „Gelvora“ ir nepateikė teismui Sutarties priedo Nr.1, kuriame būtų nurodyta perduota ieškovui 2008-02-12 Vartojimo kredito sutartis Nr. 1350818050044-06 tarp AB SEB bankas ir D. K., tačiau tikėtina, kad minima vartojimo kredito sutartis buvo perduota ieškovui. Naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ 2009-11-19 Pranešimu dėl reikalavimo perleidimo informavo D. K., kad UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į D. K. 12 284,73 Lt skolą, kurią paragino sumokėti į nurodytą sąskaitą per 3 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos (b.l. 24). Ieškovas UAB „Gelvora“, 2009-11-09 sudarydama Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 09-20-83 su AB SEB bankas, žinojo, kad perima reikalavimo teisę į D. K., negražinusį bankui skolos, delspinigių, palūkanų, skolos išieškojimo išlaidų už bendrą 12 284,73 Lt, kuris nereagavo ir į UAB „Gelvora“ 2009-11-19 Pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, todėl ieškovui UAB „Gelvora“ turėjo būti ir buvo gerai žinomas faktas, kad atsakovas D. K. nevykdo savo pareigos grąžinti prievolę, todėl ieškovui kaip rūpestingam ir sąžiningam verslo dalyviui (juridiniam asmeniui) buvo pakankamą pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, atsakovui D. K. neįvykdžius UAB „Gelvora“ 2009-11-19 Pranešimu dėl reikalavimo perleidimo nustatyto 3 darbo dienų termino sumokėti prievolę. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas UAB „Gelvora“ į teismą kreipėsi 2015-02-05, tokiu būdu „užaugindamas“ maksimalias 5 metų laikotarpio (CK 1. 125 straipsnio 9 dalis) sutartines palūkanas iki 1 862,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo UAB „Gelvora“ veiksmus be jokių pateisinamų priežasčių 5 metus nesikreipti į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kad atsakovas D. K. 2008-02-12 Vartojimo kredito sutartyje Nr. 1350818050044-06 laikytinas vartotoju (CK 6. 228¹ straipsnis), t.y. silpnesniąja sutarties šalimi, turėjo pakankamą pagrindą ginti atsakovą ir mažinti ieškovo prašomas priteisti palūkanas, įvertinęs ne tik aukštą 9,9 proc. metinių palūkanų normą 2011-2014 metų laikotarpiu (CK 6. 73 straipsnio 2 dalis), bet ir ieškovo UAB „Gelvora“ veiksmus be jokių pateisinamų priežasčių 5 metus nesikreipti į teismą dėl skolos priteisimo, ir tokiu būdu „užauginant“ didelę palūkanų sumą.
Virš aptartais motyvais ir padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovo UAB „Gelvora“‘ apeliacinio skundo motyvus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, sumažinti prašomų priteisti 1 862,00 Eur palūkanų sumą iki 862,00 Eur sumos, nes nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą CK 6. 37 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu ieškovo UAB „Gelvora“ prašomas priteisti palūkanas sumažinti dėl jų aiškiai per aukšto dydžio 2011-2014 metais bei įvertinant ieškovo apelianto veiksmus, be jokios priežasties 5 metus nesikreipti į teismą su ieškiniu atsakovui.
Lietuvos A. T. suformavo teismų praktiką, kad paskolų teisiniuose santykiuose netesybos neturi būti pernelyg didelės, o sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimas apeliantės UAB „Gelvora“ skundžiamoje dalyje dėl priteistų palūkanų pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.