Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės, Pauliaus Veršekio,

nukentėjusiajai A. K. ir civilinei ieškovei Z. L. bei jų atstovui advokatui Alfred Sokolovski,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios A. K. bei civilinės ieškovės Z. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, nepadarius nusikalstamos veikos, civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras (toliau – ir prokuroras) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį ir S. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti; vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, paskirti S. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi; civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. J. nukentėjusiosios A. K. naudai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti; civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš S. J. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 371,90 eurų turtinei žalai atlyginti; panaikinti S. J. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniais skundais ir atsiliepimais į juos, pakartotinai įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įrodymų vertinimo iš esmės neatliko, konstatuodamas tarp įrodymų esančius prieštaravimus ir juos aiškindamas S. J. naudai, pastarąją išteisino. Vis dėlto, baudžiamojoje byloje buvo visiškai ignoruojami surinkti S. J. kaltę pagrindžiantys įrodymai, nepaisant esančių prieštaravimų, sudarantys aiškią ir nuoseklią bylai svarbių aplinkybių grandinę, patvirtinančią jos kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu, o paviršutiniškai, nelygindamas surinktų duomenų vienų su kitais, nesistengdamas įsigilinti į tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir šis pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį

19. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas - viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. S. J. buvo kaltinama tuo, kad ji įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą ir užpuolė A. K., t. y. tyčia atliko atitinkamus kaltinime detalizuotus smurtinius veiksmus prieš pastarąją.

20. Baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp merginų kilo dėl to, kad A. K. bendravo su S. J. tuometiniu vaikinu E. A.. S. J., siekdama išsiaiškinti, kodėl A. K. taip elgiasi, inicijavo šį žodinį konfliktą. Dėl šio fakto abejonių nekyla. Vėliau šis žodinis konfliktas peraugo į merginų muštynes, kurių iniciatorės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, objektyviai nustatyti nėra įmanoma dėl egzistuojančių įrodymų prieštaravimų. Vis dėlto, S. J. kaltę pagal BK 284 straipsnį apibrėžia ne tik tai, ji ar nukentėjusioji pradėjo smurtauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žodinio konflikto tarp merginų eiga leidžia neabejoti tuo, kad šis konfliktas peraugo į fizinį kontaktą spontaniškai, kaip natūrali žodinio konflikto tąsa, nė viena iš šalių nesiėmė priemonių tam, kad tokį konfliktą numalšinti, o, priešingai, savo veiksmais kurstė įtampą. Sprendžiant dėl S. J. baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, ar ji atliko kaltinime inkriminuotus veiksmus ir ar tokie veiksmai gali būti vertinami kaip įžūlūs, nes tai yra būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis, turintis lemiamą reikšmę veikos kvalifikavimui.

21. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvada. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto O. D. (O. D.), turinčio teismo medicinos gydytojo specialybę ir ekspertinio darbo stažą nuo 2014 m., kompetencija. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji iki nagrinėjamo konflikto su S. J. būtų patyrusi sužalojimus, kurie nustatyti specialisto išvadoje. Pagal bylos duomenis, nukentėjusioji tą pačią dieną po konflikto kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (į Vaikų ligoninę) dėl patirtų sužalojimų. Taigi, byloje įrodyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas aptariamo įvykio metu, kas neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas.

22. Nukentėjusioji A. K. apklausiama nurodė, kad S. J. jai kaire ranka įsikabino į plaukus, o dešine ranka sudavė smūgį į veidą. Po smūgio ji kartu su S. J. nukrito ant žemės, kur S. J. sėdėjo jai kažkur ties pilvo sritimi ir smūgiavo dešine ranka į dešinę veido sritį apie keturis ar penkis kartus. Ji S. J. spyrė arba į pilvo sritį, arba į veido sritį. Po to, ji bandė keltis nuo žemės, tačiau kartu su S. J. vėl susikibo rankomis ir nukrito. Nukritus ant žemės, ji atsidūrė ant išteisintosios pilvo ir sudavė du smūgius ranka jai į galvą. Šiuo atveju, kaip ir nurodoma išteisintosios gynėjos atsiliepime į apeliacinius skundus, nėra abejonių, kad A. K. buvo aktyvi fizinio smurto naudotoja. Vis dėlto, būtina įvertinti ir tai, kokius veiksmus šioje situacijoje atliko išteisintoji. Pačios S. J. teigimu, nebuvo taip, kad kažkuri viena pirma trenkė, jos abi vienu metu viena kitai kibo į plaukus – A. K. tempė ją žemyn, ji ją tempė taip pat, tada jos pagriuvo ant žemės, pradėjo grumtis, voliotis. Konflikto eigoje S. J. atsistojo ant keturių, o A. K. tuo metu spyrė koja jai į galvą keturis ar penkis kartus. Ji bandė blokuoti nukentėjusiosios smūgius, gal tuomet jai ir sudavė, taip pat įkando A. K. į šlaunį. Tuo metu, kai nukentėjusiąją traukė nuo išteisintosios, A. K. laikė jos plaukus tam, kad ji neišsprūstų, spardydama jai į kaktą. Taigi, išteisintoji ir pati pripažįsta smurtavusi – kibusi nukentėjusiajai į plaukus, besigrūmusi su ja, įkandusi jai į koją, neneigė galėjusi ir suduoti. Visi byloje apklausti liudytojai parodė, kad išteisintoji ir nukentėjusioji naudojo aktyvius veiksmus viena prieš kitą. Taigi, nėra abejonių, kad abi merginos naudojo fizinį smurtą viena prieš kitą kaip muštynių dalyvės. Nors liudytojos K. Š. ir E. T. nurodė, kad pirmą smūgį sudavė S. J., kiti liudytojai to nepatvirtino, o K. Š., be kita ko, yra A. K. draugė, be to, nepaisant to, kas smūgį sudavė pirmas, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad aktyvius smurtinius veiksmus atliko abi merginos. Kad abi merginos sudavė smūgius, patvirtino ir K. Š.. Liudytoja M. Z. nurodė, kad merginos stvėrė viena kitai už plaukų vienu metu ir pradėjo grumtis. Iš pradžių jos abi viena kitą tik laikė už plaukų, po to, A. K. trenkė S. J. ir tada abi nugriuvo ant žemės, pradėjo vartytis – tai viena buvo apačioje, tai kita, pešė viena kitai plaukus, A. K. spyrė S. J. į veidą. Liudytoja K. K. taip pat patvirtino, kad muštynes pradėjo abi, vėliau jos parkito ant žemės, A. K. buvo viršuje ir trankė S. J. per veidą, pastaroji taip pat trenkė delnu A. K., kol M. Z. traukė A. K., ši spyrė kojomis S. J.. Liudytoja girdėjo, kaip necenzūrinius žodžius vartojo abi merginos. Liudytojas K. Š. taip pat nurodė, kad abi merginos įsikibo viena kitai į plaukus, po to įvyko apsistumdymas ir prasidėjo muštynės. Liudytojas matė, kaip A. K. nuo savęs nustūmė S. J., vėliau jos nugriuvo ant žemės, vartėsi, A. K. tris kartus spyrė S. J. į galvą. Liudytojos A. M. teigimu, abi merginos susimušė, vartėsi ant žemės, spardėsi, pirma ant žemės gulėjo S. J., po to - A. K.. Liudytoju apklaustas E. A. parodė, nepastebėjęs, kas pirmas pradėjo muštynes, jis pamatė merginas jau gulinčias ant žemės. Iš pradžių A. K. buvo užgriuvusi ant S. J., vėliau S. J. buvo ant viršaus, kai pasikeitė pozicija, A. K., gulėdama ant nugaros, spyrė du kartus ir pataikė S. J. į veidą. Liudytojas D. J. nurodė matęs, kaip išteisintoji sėdėjo ant nukentėjusiosios ir rankomis daužė jai per veidą, tai darė mažiausiai tris kartus. Taigi, iš esmės visi įvykį stebėję liudytojai patvirtino, kad merginos iš pradžių įsikibo viena kitai į plaukus, tuomet nukrito ant žemės, vartėsi ir smūgiavo vienai kitai. Byloje apklaustų liudytojų parodymų tam tikri neatitikimai dėl nagrinėjamos situacijos nelaikytini esminiais, kurie neleistų apskritai vadovautis liudytojų parodymais, nes nuo nagrinėjamo įvykio iki apklausų buvo praėję nemažai laiko, be to, visa fizinio kontakto eiga intensyviai keitėsi, todėl natūralu, kad viską tiksliai įsidėmėti ir įsiminti yra sudėtinga. Tokiu būdu, vadovaujantis liudytojų parodymais, nenustatyta, kad S. J., mušdamasi su A. K., bandė trauktis iš konflikto vietos, šaukėsi pagalbos ar kitaip išreiškė savo valią nutraukti konfliktą. Priešingai, konflikto dalyvės nustojo tarpusavyje smurtauti tik įsikišus pašaliniams asmenims.

23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nors ir tiksliai nenustačius kuri iš merginų trenkė pirmoji, nekyla jokių abejonių, kad muštynės buvo abipusės ir S. J. ne gynėsi nuo A. K., o ir pati naudojo aktyvius smurtinius veiksmus. Tokiu būdu, nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad išteisintoji sudavė smūgį pirma, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad S. J. užpuolė A. K., paliekant tik nustatytas aplinkybes, kad ji dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą. Išanalizavus šio konflikto eigą, laikoma visiškai įrodytu, kad S. J. tyčia suėmė ir tempė stovinčiai A. K. už plaukų, grumtynių su ja metu pargriautai ant žemės A. K. tyčia sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis į galvą. S. J. inkriminavus ir įrodžius tik smūgių į galvą sudavimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat šalina iš kaltinimo nukentėjusiajai nustatytas dešinio peties ir dešinės blauzdos poodines kraujosruvas, nes šiuo atveju tokie sužalojimai galėjo atsirasti A. K. būnant ant kietos dangos (žemės) ir grumiantis su S. J., o ne nuo pastarosios tiesioginių veiksmų. Kitus kaltinime nurodytus sužalojimus (kraujosruvą kaktoje ir viršutinės lūpos odos nubrozdinimą) S. J. padarė A. K. muštynių metu, taip sukeldama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl toks jos elgesys pripažintinas įžūliu elgesiu. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-719/2013, 2K-444/2013 ir kt.).

24. Būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad muštynės, kurių metu S. J. A. K. sudavė smūgius į galvą, vyko viešoje vietoje - 2018 m. sausio 25 d. apie 12.40 val., netoli daugiabučio namo, esančio Vilniuje, I. Kanto al. 13. Ši vieta yra netoli mokyklos, į ją bet kada gali ateiti pašaliniai asmenys. Nagrinėjamu atveju, pašaliniai asmenys į šią vietą buvo atėję.

25. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju dėl S. J. viešoje vietoje panaudotų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016 ir kt.). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta nuosprendžio 24 punkte, nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Šiuo atveju konfliktą stebėjo grupė moksleivių. Kaip nurodė liudytojas K. K. (K. K.), jis įvykio metu iš mokyklos ėjo link parduotuvės „Maxima“ ir pamatė būrį žmonių (nuo 5 iki 10 asmenų), priėjęs pamatė muštynes, todėl ir pats nutarė pažiūrėti. Merginų konfliktą matė ir kiti pašaliniai žmonės (ne moksleiviai). Pro šalį automobiliu važiavęs D. J. teigė, pamatęs gana daug stovinčių moksleivių, tarp jų ir besimušančias merginas. Vaikinai jų nebandė išskirti, tik juokėsi, plojo ir ragino tęsti. Jis bandė nufilmuoti vaizdą vaizdo registratoriumi, buvo šokiruotas. Liudytoja D. T. prisiminė, kad vykstant muštynėms link jų ėjo kažkokia moteris, šaukdama ir grasindama iškviesianti policiją, tada merginos išsiskirstė. Tą patį patvirtino ir liudytojas E. A.. Minėtos aplinkybės rodo, kad S. J. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi buvo patrauktas pašalinių asmenų dėmesys, jie siekė nufilmuoti konfliktą ir perduoti medžiagą policijai arba iškviesti policijos pareigūnus į įvykio vietą, kas reiškia, kad pamatytas vaizdas juos sutrikdė, jie laikė tokius veiksmus pavojingais, prieštaraujančiais visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai.

26. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad S. J. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, t. y. 2018 m. sausio 25 d., apie 12.40 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio I. Kanto al. 13, Vilniuje, stebint aplinkiniams, įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties sukėlė konfliktą, tyčia suėmė ir tempė stovinčiai A. K. už plaukų bei grumtynių su ja metu pargriautai ant žemės A. K. tyčia sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis į galvą, taip nukentėjusiajai A. K. padarė kraujosruvą kaktoje ir viršutinės lūpos odos nubrozdinimą – nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

27. BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, būdama nepilnametė (16 m. amžiaus). Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. J. neneigė smurtavusi prieš A. K., tačiau tvirtino tai dariusi gindamasi nuo pastarosios, kas buvo paneigta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Sprendžiant klausimą, ar S. J. daugiau nebenusikals, būtina įvertinti jos asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Ji yra jauno amžiaus, anksčiau neteista, du kartus bausta administracine tvarka, mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojama teigiamai. Duomenų apie priklausomybes byloje nėra. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad S. J. padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje ji nebenusikals.

29. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos visos BK 93 straipsnio 1 dalis 3 punkte įtvirtintos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos bei yra pagrindas manyti, kad S. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla dėl jos nutrauktina. Atsižvelgiant į BK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, S. J. skiriama BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Dėl civilinių ieškinių

30. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

31. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 371,90 Eur sumai už A. K. gydymą.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

33. Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo, 371,90 Eur gydymo išlaidos susidarė A. K. 2018 m. sausio 25 d. – 2018 m. vasario 2 d. gydantis Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale dėl kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo. Nuosprendžio 32 punkte nurodytame teisiniame reglamentavime aiškiai numatyta, kad nukentėjusiajam patirtus nuostolius turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo, į tokių nuostolių atlyginimą teisę turi ir regreso teisę turintis asmuo. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esančioje 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje A. K. nėra nustatyti jokie sužalojimai, susiję su kakline stuburo dalimi, atvirkščiai, nurodyta, kad galvos smegenų sukrėtimo ir kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, nes nepagrįstos objektyviais medicininiais dokumentais, S. J. nėra inkriminuoti jokie veiksmai, susiję su šios kūno dalies sužalojimu ar smūgiavimu (ar bet kokiais kitokiais smurtiniais veiksmais) į šią nukentėjusiosios kūno vietą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas O. D. nurodė, kad jam truko objektyvaus galvos smegenų sukrėtimo ir kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo diagnozių pagrindimo, todėl jų nevertino, o tokie sužalojimai kaip kraujosruvos, nubrozdinimai, paviršiniai odos sužalojimai, eksperto teigimu, dažniausiai gydomi ambulatoriškai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodyto dydžio nuostoliai, gydant kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą, atsirado dėl S. J. neteisėtų veiksmų, todėl toks civilinis ieškinys negali būti tenkinamas.

34. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios įstatyminė atstovė Z. L. nukentėjusiosios ir savo vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. K., 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo Z. L., 62,68 Eur turtinės žalos atlyginimo Z. L.. Baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas civilinį ieškinį palaikė, civilinė ieškovė Z. L. prašė priteisti 2 500 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

35. Civilinės ieškovės Z. L. pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 62,68 Eur turtinę žalą yra motyvuojamas tuo, kad užpuolimo metu buvo suplėšytas dukros A. K. megztinis (20 Eur vertės), Z. L. važinėjo automobiliu į ligoninę lankyti nukentėjusiosios (20 Eur kuro išlaidos), pagal gydytojų rekomendacijas A. K. buvo nupirktas kaklo įtvaras (14 Eur vertės) ir vaistai Tanakan (8,68 Eur vertės).

36. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. megztinį suplėšė S. J., atvirkščiai, yra duomenų, kad nukentėjusiąją už drabužių traukė kitas asmuo, kuriam šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai nėra pareikšti. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių megztinio suplėšymo faktą (ar jis dar gali būti dėvimas, ar yra nebetinkamas dėvėti) ir jo vertę. Civilinė ieškovė Z. L. taip pat nepateikė jokių įrodymų (mokėjimo kvitų, receptų, gydytojų rekomendacijų ar kt.), galinčių patvirtinti vaistų ir kaklo įtvaro pirkimo faktą (tikslias išlaidas) ir poreikį. Iš vaistų Tanakan pakuotės lapelio matyti, kad šie vaistai vartojami smegenų kraujotakos sutrikimams (pvz., senyvų žmonių protinės veiklos sutrikimams koreguoti, senatvinei demencijai gydyti, esant kai kurioms galvos svaigimo rūšims, kai kuriems klausos sutrikimams) gydyti, galūnių kraujotakos sutrikimams gydyti (protarpinis šlubumas, Reino liga), kas nėra susiję su A. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytais sužalojimais (kraujosruva kaktoje ir viršutinės lūpos odos nubrozdinimu). Be to, kaip jau minėta nuosprendžio 33 punkte, baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, kad S. J. padaryta nusikalstama veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su A. K. medicininiuose dokumentuose nustatytu kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu ir su tuo susijusia žala (kaklo įtvaro įsigijimo išlaidomis). Tai taip pat reiškia, kad įrodytais pripažinti sužalojimai nėra susiję su A. K. gulėjimu stacionare, nes, kaip nurodė ekspertas O. D., tokie sužalojimai paprastai yra gydomi ambulatoriškai. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad ši situacija buvo išskirtinė ir dėl kraujosruvos kaktoje ir viršutinės lūpos odos nubrozdinimo (ar šių sužalojimų sukeltų komplikacijų) buvo būtinas A. K. stacionarizavimas. Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo galima daryti išvadą, kad stacionare nukentėjusioji buvo laikoma būtent dėl kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo, kadangi tokia diagnozė yra nurodyta kaip pagrindas gydymo išlaidoms susidaryti. Esant tokioms aplinkybėms, Z. L. patirtos išlaidos kurui nėra susijusios su S. J. padaryta nusikalstama veika. Taigi, civiliniu ieškiniu prašomos turtinės žalos dydžiui esant neįrodytam ir priežastiniu ryšiu nesusijusiam su S. J. nusikalstamais veiksmais, Z. L. prašoma turtinė žala pastarajai nepriteistina.

37. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

38. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

39. A. K. atstovės pagal įstatymą pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 1500 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajai yra motyvuojamas tuo, kad dėl S. J. smurtinių veiksmų A. K. gydėsi ligoninėje, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurį laiką buvo pasikeitę bendravimo įpročiai, ji tapo uždaresnė, jautė nesaugumo ir baimės jausmą, buvo streso būsenoje, teko lankytis pas psichologą, visą mėnesį nėjo į mokyklą, suprastėjo mokymosi rezultatai, vėliau mokyklą teko pakeisti.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. J. nukentėjusiajai, kuri tuo metu buvo nepilnametė, savo smurtiniais veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą - kraujosruvą kaktoje ir viršutinės lūpos odos nubrozdinimą. S. J. muštynių metu tyčia kelis kartus rankomis sudavė A. K. į galvą, tempė už plaukų. Nėra abejonių, kad dėl tokių S. J. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat, kad dėl šios situacijos ji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi muštynes matė moksleiviai, su kuriais A. K. mokėsi toje pačioje mokykloje, kurį laiką galėjo būti pasikeitę nukentėjusiosios bendravimo įpročiai. Vis dėlto, pažymėtina, kad šiuo atveju nukentėjusioji taip pat buvo aktyvi konflikto dalyvė, su S. J. konfliktavo ne pirmą kartą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji po įvykio jautė baimės ir nesaugumo jausmą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši situacija nebuvo priežastimi nukentėjusiajai nelankyti mokyklos ar ją pakeisti. Kaip matyti iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pateiktos A. K. charakteristikos, pastarosios mokslo pasiekimai ir iki įvykio buvo tik patenkinami, ji buvo palikta kartoti kurso, mokytis nesistengė, pamokas lankė nereguliariai, ne visos praleistos pamokos būdavo pateisintos, nemažai pamokų praleisdavo dėl ligos, klasės draugai su ja bendravo, tačiau nukentėjusioji pati nesidomėjo klasės gyvenimu, pasitaikydavo, kad išsisukinėdavo ir manipuliuodavo. Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinės pedagogės V. R. teigimu, A. K. apie du metus su ja bendravo, lankė konsultacijas, kadangi jai sunkiau sekėsi mokslai, būdavo pavienių praleistų pamokų. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiosios lankomumas ir mokymosi rezultatai ir iki įvykio nebuvo geri, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad aptariamas įvykis juos reikšmingai pablogino. Byloje nėra duomenų, kad A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos lankėsi pas psichologus ar jai buvo išrašyti kokie nors su tuo susiję vaistai. Kaip jau minėta nuosprendžio 33 ir 36 punktuose, nukentėjusiosios buvimas stacionare tiesiogiai su S. J. neteisėtais veiksmais nėra susijęs, todėl neturtinės žalos atlyginimo dydžiui įtakos neturi. S. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, dabar mokosi, neturi savarankiško turto. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (1500 Eur) yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. A. K. iš S. J. priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

41. Civilinės ieškovės Z. L. pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 1000 Eur neturtinę žalą jai pačiai yra motyvuojamas tuo, kad ji kaip motina išgyveno dėl dukros sužalojimo, iš pradžių nebuvo žinoma, kokios bus sumušimo pasekmės dukros sveikatai, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus dėl to, kad teko keletą kartų vykti į policijos komisariatą ir į ligoninę, kur dukra buvo gydoma.

42. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nusistovėjusi ir nuosekli yra teismų praktika, pagal kurią atvejais, kai tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo dėl amžiaus, socialinės brandos, sveikatos ir kitų svarbių priežasčių negali realizuoti savo teisės pareikšti ieškinio, tą gali padaryti jo atstovas, tačiau teisė į žalos atlyginimą išlieka ir žala priteisiama ne atstovui pagal įstatymą, o nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-809/2007, 2K-453/2011, 2K-331-976/2018 ir kt.). Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tačiau nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, šeimos nariai civiliniais ieškovais gali būti pripažįstami tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje nuosekliai plėtojamos pozicijos dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų šeimos nariams dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo išimtinio pobūdžio. Šioje baudžiamojoje byloje aptariama situacija negali būti laikoma išimtiniu atveju, dėl kurio Z. L. kaip nukentėjusiosios motinai galėtų būti priteista neturtinė žala dėl dukros sužalojimų. Pirmiausia, kaip jau ne kartą minėta, A. K. ir pati buvo aktyvi konflikto dalyvė, kas taip pat turėjo įtakos nepatogumams, patirtiems dėl lankymosi policijos įstaigoje. Antra, sutiktina, kad Z. L. dėl šio įvykio patyrė neigiamų emocijų, vis tik A. K. dėl S. J. neteisėtų veiksmų nustatyti sužalojimai – kraujosruva kaktoje ir viršutinės lūpos odos nubrozdinimas – negali būti laikomi tokiais, dėl kurių motina būtų patyrusi išskirtinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ar nežinomybę dėl ateities, kurie galėtų būti pripažinti neturtine žala, priteistina iš kalto asmens. Taigi, nagrinėjamu atveju, Z. L. priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra jokio pagrindo.

Dėl kitų klausimų

44. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

45. Baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiosios įstatyminė atstovė Z. L. prašė priteisti 600 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Baudžiamojoje byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimų nurodymai, patvirtinantys nurodytos sumos sumokėjimą teisines paslaugas teikusiam advokatui. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovavimą patvirtina byloje esantys advokato orderiai, advokatas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjime, rengė procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgus į faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, darytina išvada, kad prašomas atlyginti išlaidų dydis nėra per didelis, todėl turi būti priteistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios A. K. bei civilinės ieškovės Z. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį panaikinti.

S. J., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti S. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. J. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Auklėjamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

S. J. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti panaikinti.

Nukentėjusiosios A. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės Z. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. J. A. K. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiosios A. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės Z. L. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo A. K. ir Z. L. naudai netenkinti.

Iš S. J. priteisti Z. L. 600 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 371,90 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro 90 centų) A. K. gydymo išlaidų priteisimo iš S. J. netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 1 dalimi, jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.