Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-16 · Administracinė byla Nr. eI2-4149-438/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
eI2-4149-438/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06248-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
M. F. H.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4149-438/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06248-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. F. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. F. H. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 24SD27819, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – LR, Lietuva) nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2027 m. spalio 21 d., įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2027 m. spalio 21 d. (toliau – sprendimas).

Nurodo, kad ketindamas dirbti MB „Y. K. lab“ betonuoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas asmeniui, kuris ketina dirbti Lietuvoje). Atsakovas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 24S226935 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (pareiškėjas pateikė suklastotą Teistumo pažymą). Skundžiamas sprendimą priimtas remiantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Paaiškina, kad atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes sudarė darbo sutartį su MB „Y. K. lab“. Dokumentai pateikti 2023 m. gruodžio 7 d. Lietuvos ambasadoje, Šri Lankoje. Po 3 mėnesių atsakovas paprašė pateikti legalizuotą pažymą dėl teistumo. Šiuo tikslu pareiškėjas susirado asmenį R. H., kuris pažadėjo legalizuoti pažymą ir už tai paprašė 110 Eur atlyginimo. Asmuo legalizavo pažymą per 26 dienas ir pareiškėjas atsakovui pažymą pateikė per savo paskyrą MIGRIS sistemoje.

Pažymi, kad apie pažymos suklastojimą nieko nežinojo ir prie to nėra prisidėjęs, jo manymu, tai padarė Bangladešo pilietis R. H., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir šiuo metu esantis Lietuvoje. Pareiškėjas su nurodytu piliečiu nėra susitikęs, jie susirašinėjo nuotoliniu būdu. Norėdamas apginti savo teises, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – VPK) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnį.

Teigia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovo veiksmai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė suklastotą Teistumą pažymą. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S226935 atsisakyti jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą.

Remiasi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teigia, kad Migracijos departamentas turėjo teisę uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą. Nustatant laikotarpį, kuriam užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvą, buvo taikomos ir vertinamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatos. Sprendimas yra proporcingas ir pagrįstas aiškiais motyvais bei objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 24SD27819. Tačiau įvertinus šio akto turinį, jis laikytinas pranešimu, kuriuo pareiškėjui išsiųstas 2024 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 24S236625.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį bei į tai, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia 2024 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. Nr. 24S236625, ginčo dalyku laikytinas 2024 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. Nr. 24S236625 (toliau – Sprendimas) teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra Bangladešo pilietis, kuris ketindamas dirbti betonuotoju MB „Y. K. lab“, 2023 m. gruodžio 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 24S226935 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 12 punkto pagrindais (pateiktas (-i) suklastotas (-i) dokumentas (-ai) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento 2024 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 24S226935, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, yra įteisėjęs, todėl nekvestionuojamas.

Sprendimu nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies c punkto; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 15 punkto; Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 12 punktų nuostatais.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 papunkčiai).

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024).

LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).

LVAT, įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, padarė išvadą, jog vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

Iš Migracijos departamento 2024 m. spalio 9 d. sprendimo nustatyta, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad pateiktas (-i) suklastotas (-i) dokumentas (-ai) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi 2024 m. spalio 9 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, teigdamas, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotą Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) dokumento legalizavimo spaudą su URM Konsulinio departamento antspaudu ir parašu, todėl gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, taip pat asmuo savo nesąžiningais veiksmais siekė pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau leidimų laikinai gyventi ar vizų išduota nebuvo, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo, duomenų apie asmens atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra. Padaryta išvada, jog asmuo ekonominių ar socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas Migracijos departamentu pateikė suklastotus dokumentus, nustatyta įsiteisėjusiu 2024 m. spalio 9 d. sprendimu. Įvertinus šią nustatytą faktinę aplinkybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš Migracijos departamento nurodytų aplinkybių (pateiktas (-i) suklastotas (-i) dokumentas (-ai) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė) seka, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

Pareiškėjas teigia, kad apie pažymos suklastojimą nieko nežinojo ir prie to nėra prisidėjęs. Jo manymu, tai padarė Bangladešo pilietis, su kuriuo jis susirašinėjo nuotoliniu būdu. Nors pareiškėjas į bylą pateikė Vilniaus apskrities VPK adresuotą prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad nurodytas prašymas pateiktas Vilniaus apskrities VPK ir pagal jį pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau net ir ši aplinkybė nepaneigtų, kad pareiškėjas neteisėtais būdais siekė gauti leidimui laikinai gyventi reikalingą dokumentą (legalizuotą pažymą apie teistumą). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad yra pagrindas nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpis yra proporcingas ir atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti.

Vertinant Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Tačiau Migracijos departamento įsiteisėjusiu 2024 m. spalio 9 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotą URM dokumento legalizavimo spaudą su URM Konsulinio departamento antspaudu ir parašu. Vertintina, kad pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atmetus pareiškėjo skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.

Netenkinus pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 9 dalimi, 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 24SD27819 vykdymo sustabdymas, paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. F. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 24SD27819 vykdymo sustabdymas, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas