- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-2105-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20312-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- S. G.
- Skolininkas
- S. G.
- Kreditorius
- R. S., I. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos skolininkės S. G. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė D. P., išieškotojai R. S. ir I. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja S. G. pateiktu skundu nesutiko su 2015-05-04 patvarkyme Nr. 0068/15/00055/1 ir 0068/15/00054/1 nurodytu 232,06 Eur atlygiu antstoliui. Nurodė, kad po raginimo gavimo su antstoliu bendravo dėl skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimo dalimis, pateikė antstolio reikalaujamus dokumentus, tačiau antstolis raštu atsakymo į prašymą dėl sumos mokėjimo dalimis nepateikė. Teigia, kad antstolis elektroniniais laiškais suklaidino pareiškėją dėl skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimo dalimis galimybės, apie tokios galimybės nesuteikimą užsiminė tik 2015-04-27. Pavedimo kopiją išsiuntė antstoliui balandžio 28 d., kuomet jis vykdomojoje byloje nesiėmė jokių papildomų veiksmų, todėl pareiškėjos manymu, iš anksto neinformavęs pareiškėjos apie papildomą atlygį, antstolis neturi pagrindo reikalauti apmokėti 232,03 Eur. Nurodė, jog antstoliui nepateikus klaidinančios informacijos, skolą ir vykdymo išlaidas būtų apmokėjusi anksčiau. Pasak pareiškėjos, antstolis nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nuostatomis.
Antstolė D. P. 2015-06-08 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad raginime, kuris skolininkei įteiktas 2015-04-17, išaiškinta, kad neapmokėjus nustatytu terminu skolos ir vykdymo išlaidų, bus pradėtas priverstinis išieškojimo procesas, kuomet iš skolininko priverstinai bus išieškomos vykdymo išlaidos, t.y. ir atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą. Pasak antstolės, skolininkė prašė leisti mokėti skolą dalimis, taip pat, kad išieškojimas iš darbo užmokesčio būtų sumažintas, tačiau nesutiko mokėti ne mažiau, nei būtų atskaičiuojama iš darbo užmokesčio, ir nepateikė privalomų įrodymų, leidžiančių mažinti išskaitų dydį. Pažymi, kad tiek mokant skolą dalimis, tiek atskaičiuojant iš darbo užmokesčio, skolininkei atsiranda įstatyme numatyta pareiga mokėti vykdymo išlaidas. Nurodyta, jog vykdymo išlaidos išieškomos vadovaujantis CPK 611 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte nustatyta tvarka ir pagrindais. Patvarkyme pažymėta, jog pareiškėjos teiginiai, jog jai nebuvo išaiškintos teisės ar atsakyta į prašymą, neatitinka tikrovės, ir tai patvirtina elektroninio pašto laiškai. Kadangi raginimas įvykdyti sprendimą geruoju pareiškėjai buvo įteiktas 2015-04-17, o skolą pareiškėja sumokėjo tik 2015-04-28 ir 2015-04-29 dalimis, todėl antstolės 2015-05-04 patvarkymą laiko neprieštaraujančiu įstatymo normoms.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. S. ir I. S. atsiliepimų į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą ir konstatavo, jog kad antstolės D. P. 2015-05-04 Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas neprieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms vykdymo išlaidų išieškojimą. Pažymėjo, kad 232,03 EUR atlygį antstoliui antstolė apskaičiavo vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu, numatančiu, kad skolininkui įvykdžius sprendimą ar sudarius taikos sutartį, skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Pareiškėjos teiginius, kad jai nebuvo išaiškintos jos teisės ir atsakyta į prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis, laikė nepagrįstais. Teismas nustatė, kad pareiškėja nesutiko mokėti skolos dalimis, ne mažiau nei būtų atskaičiuojama iš darbo užmokesčio, ir nepateikė visų privalomų įrodymų, kad gali būti mažinamas iškaitų dydis iš darbo užmokesčio. Atkreipė dėmesį, jog mokant skolą dalimis ar atskaičiuojant iš darbo užmokesčio, pareiškėjai atsiranda įstatyme numatyta pareiga mokėti vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismo manymu, antstolė ėmėsi visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojų interesus, nepažeisdama ir skolininkės teisių, kai tuo tarpu pati skolininkė siekė skolos išieškojimą vilkinti, savarankiškai nustatydama mokėtinos dalimis skolos sumą, reikalaudama sumažinti išieškojimais darbo užmokesčio 10 procentų, bet nepateikdama reikiamų duomenų apie išlaikytinius. Faktas, kad skolininkė sumokėjo visą skolą, nors ir praleisdama raginimo terminą, rodo, kad ji yra moki, tačiau siekė skolos mokėjimą vilkinti, neatsižvelgdama į išieškotojų interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį; pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog ji yra moki ir vilkino vykdymo procesą. Teigia mėginusi susitarti dėl skolos apmokėjimo dalimis, taikyti mažesnius išskaitymus iš darbo užmokesčio, siuntė antstolei banko išrašą, patvirtinantį, kad įpareigojime nurodytos sumos ji neturi ir iškarto padengti negali, informavo antstolę, kad turi įsipareigojimų pagal kredito sutartis, pateikė pažymą iš darbo vietos, vykdė visus antstolio nurodymus, o apie papildomas vykdymo išlaidas antstolė nenurodė. Tvirtina, kad antstolė oficialiu raštu neatsakydama į prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis, suklaidino pareiškėją. Tik iš 2015-04-27 el. laiško suprato, kad susitarti su antstole nepavyks, todėl gavusi iš banko paskolą pervedė antstolei nurodytą sumą. Apie tai, kad sumokės per 2 kartus informavo antstolę. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į aplinkybes dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nesilaikymo išieškojimo procese, kadangi antstolei nereikėjo pradėti priverstinio išieškojimo, imtis jokių papildomų veiksmų, skola sumokėta praleidus vieną dieną. Pažymi, kad skolos apmokėjimo terminas praleistas netyčia, dėl neatsargumo. Pareiškėja teigia tikėjusi, kad pavyks priimti abiems pusėms tinkamą sprendimą ir apie raginimo terminą nebegalvojo. Pareiškėjos įsitikinimu, ji elgėsi sąžiningai, o antstolės veiksmus surašant 2015-05-04 patvarkymą dėl naujai susidariusių vykdymo išlaidų, kuomet ji buvo informuota apie skolos padengimą praleidus nežymią termino dalį, laiko neprotingais, nesąžiningais, neteisingais, kuriais dar labiau pabloginama skolininkės padėtis.
Suinteresuoti asmenys antstolė D. P., išieškotojai R. S. ir I. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir vykdomųjų bylų Nr. 0068/15/00054/1 ir Nr. 0068/15/00055/1 medžiagos matyti, kad antstolė D. P. vykdo Vilniaus rajono aplinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-464-341/2014 dėl 1 410,57 Eur išieškojimo iš S. G. išieškotojų R. S. ir I. S. naudai bei dėl 57,92 EUR išieškojimo iš S. G. išieškotojos R. S. naudai. 2015-04-17 pareiškėjai buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju per 10 dienų terminą (v. b. Nr. 0068/15/00055/1, b. l. 4-8, v. b. Nr. 0068/15/00054/1, b. l. 4-8). 2015-04-28 bei 2015-04-29 pareiškėja antstolei pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-464-341/2014 pervedė po 758,74 Eur sumą (vykd. b.l. 39-40). Anstolė D. P. 2015-05-04 priėmė skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų, apskaičiuotų vykdomosiose bylose Nr. 0068/15/00055/1 bei Nr. 0068/15/00054/1, išieškojimo. Pagal pridedamą Vykdymo išlaidų paskaičiavimą, atlygis antstoliui nuo bendros 1442,95 eur sumos – 230,87 Eur, bei 1,16 Eur pašto išlaidų, iš viso – 232,03 (v. b. Nr. 0068/15/00054/1, b. l. 48-49).
Pareiškėja nesutinka su antstolės patvarkymu dėl atlygio antstoliui išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolės 2015-05-04 patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms vykdymo išlaidų išieškojimą. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog teismas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, neatsižvelgė į tai, kad patvarkymas priimtas antstolei nepradėjus priverstinio išieškojimo ir neatlikus jokių papildomų veiksmų, o skola sumokėta praleidus vieną dieną; be to mano, jog teismas nepagrįstai nutarė, jog ji yra nemoki bei siekė vilkinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianės argumentams, kad antstolė nagrinėjamu atveju nepagrįstai ir neteisėtai paskaičiavo sau atlygį bei kitas raginime nenurodytas vykdymo išlaidas.
Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublik?s CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte yra įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Nagrinėjamu atveju, raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai įteiktas 2015-04-17, todėl skolininkė privalėjo padengti skolą geruoju vėliausiai 2015-04-27. Pareiškėja dalį skolos sumokėjo 2015-04-28, o visą raginime nurodytą sumą padengė 2015-04-29. Pagal minėtas sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, skolininkei atsiranda pareiga mokėti visas vykdymo išlaidas. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdymo išlaidų atlyginimo klausimus, reikšminga aplinkybė yra skolininko elgesys ir tai, ar jis geranoriškai stengėsi pats vykdyti savo prievoles, ar tą padarė tik tada, kai dėl jo imtasi priverstinio vykdymo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008).
Šiuo atveju, raginime nustatytas terminas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas baigėsi 2015-04-27, o pareiškėja pusę skolos sumos sumokėjo 2015-04-28, anksti ryte (8.51 val.) elektroniniu laišku informuodama antstolę, kad kitą dalį skolos padengs kitą dieną, nes dėl banko nustatytų limitų iškarto visos sumos pervesti negali. Taigi, nors skolininkė teismo sprendimą įvykdė jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, teismas atkreipia dėmesį, kad antstolė nurodytu dviejų dienų laikotarpiu jokių priverstinio skolos išieškojimo veiksmų neatliko, skundžiamus patvarkymus surašė tuomet, kai turėjo duomenis apie skolos ir raginime nurodytų vykdymo išlaidų sumokėjimą. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atlygis antstoliui nepriklauso. Priešinga išvada, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (termino praleidimas tik dviem dienomis, priverstinių skolos išieškojimo veiksmų neatlikimas, patvarkymų surašymas skolai jau esant sumokėtai ir antstolei turint apie tai duomenų), pažeistų vykdymo proceso dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyrą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei būtų nesuderinama su reikalavimu teismo sprendimus vykdyti ekonomiškai (CPK 3 str. 1 d.).
Dėl išdėstytų priežasčių, atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - antstolės D. P. 2015-05-04 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose Nr. 0068/15/00055/1 bei Nr. 0068/15/00054/1, išieškojimo bei 2015-05-04 Vykdymo išlaidų apskaičiavimas 0068/15/00055/1 Nr. Sd-2713, naikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos S. G. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolės D. P. 2015-05-04 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose Nr. 0068/15/00055/1 bei Nr. 0068/15/00054/1, išieškojimo bei 2015-05-04 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą 0068/15/00055/1 Nr. Sd-2713.