Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- E. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, teistas:

1. Širvintų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – trisdešimties parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams;

5. Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. ir 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d., 2005 m. lapkričio 22 d.,2006 m. sausio 18 d. ir 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

12. Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams;

13. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir nustatyta galutinė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

14. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198² straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatyta bausme ir skirta galutinė trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams;

17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

18. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. kovo 12 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

20. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda;

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme;

22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – penkiasdešimties parų arešto bausme;

29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – dvidešimties parų arešto bausme;

30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu – 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – šešiasdešimties parų arešto bausme;

35. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimt parų arešto bausme;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dvi veikos), padarymu;

- P. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, teistas:

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 178 straipsnio 4 dalį (keturios veikos) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – šešiasdešimties parų arešto bausme;

22. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimties parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 25 d. ir 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiais, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė devyniasdešimties parų arešto bausmė;

28. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymu;

- A. Š. (A. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas:

3. Širvintų rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį – šešių metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. birželio 24 d. nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuotos į nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir nustatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

6. Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (devynios veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 146 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 180 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – trylikos metų laisvės atėmimo bausme;

7. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 241 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė keturiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – šešiasdešimties parų arešto bausme;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – keturiasdešimt penkių parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimties parų arešto bausme;

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos) – trisdešimties patų arešto bausme;

20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. ir 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė dvejų metų ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmė;

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;

22. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – dviejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. ir P. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2024 m. gegužės 8 d., apie 17.43 val., būdami UAB „MV Group Distribution LT“ priklausančioje parduotuvėje „Bottlery“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, matant pardavėjai, P. P. nuo lentynų paėmė du 0,7 l talpos butelius konjako „Bache Gabrielsen X.O. Fine Champagne“, vieno butelio kaina 97,99 Eur, bendros 195,98 Eur vertės, E. L. tuo pačiu metu nuo lentynos paėmė vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Bache Gabrielsen X.O. Premium Cognac“, 134,99 Eur vertės, po ko P. P. nuo lentynos paėmė vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Bache Gabrielsen Hors d’Age“, 331 Eur vertės, taip pat vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Bache Gabrielsen X.O. Fine Champagne“, 97,99 Eur vertės, kurį perdavė E. L., po ko P. P. paėmė vieną 0,5 l talpos butelį konjako „Bache Gabrielsen X.O. Thomas Prestige“, 79,99 Eur vertės, o E. L. nuo lentynos paėmė vieną 0,7 l talpos butelį obuolių brendžio „Kalvadosas Dupont Calvados Pays d’Auge 10 Years“, 120 Eur vertės, iš viso paėmė prekių už 959,95 Eur, bei laikydami butelius rankose pasišalino iš parduotuvės nesumokėję už prekes, taip bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą, UAB „MV Group Distribution LT“ priklausantį 959,95 Eur vertės turtą. Taip E. L. ir P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

E. L. ir A. Š., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2024 m. gegužės 11 d., apie 18.18 val., E. L. užėjo į UAB „Gelsva“ parduotuvę „Vynoteka“, esančią (duomenys neskelbtini), nuo lentynų paėmė viskį „Aberlour 14YO Single Malt“ 0,7 l 40 procentų, kurio kaina 69 Eur, viskį „The Balvenie Caribbean Cask 14YO“ 0,7 l 43 procentų, kurio kaina 99,99 Eur, du vienetus viskio „Aberlour 18YO Single Malt Whisky“ 0,7 l 43 procentų, vieneto kaina 139 Eur, viso prekių už 446,99 Eur, po ko, A. Š. laikant atidarytas parduotuvės duris, E. L. laikant butelius rankose, matant parduotuvės darbuotojui N. Š., abu pasišalino iš parduotuvės nesumokėję už prekes, taip bendrais veiksmais atvirai pagrobė UAB „Gelsva“ priklausantį 446,99 Eur turtą. Taip E. L. ir A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl vagystės iš parduotuvės „Bottlery“.

Iš UAB „Gelsva“ pareiškimo matyti, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 19.19 val., nežinomas vyras atvirai iš parduotuvės „Vynoteka“, adresas (duomenys neskelbtini), pavogė vieną 0,7 l talpos viskio butelį „Aberlour 14YO Single Malt“ 40 proc., kurio kaina 69 Eur, vieną 0,7 l talpos viskio butelį „The Balvenie Caribbean Cask 14YO“ 43 proc., kurio kaina 99,99 Eur, du 0,7 l talpos viskio butelius „Aberlour 18YO Single Malt Whisky“ 43 proc., kurio vieneto kaina 139 Eur. Bendra prekių vertė ir patirta turtinė žala yra 446,99 Eur.

Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad peržiūrėjus parduotuvės „Vynoteka“, adresas (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameros įrašą nustatyta, kad vyras Nr. 1 iš bendrų veido bruožų, eisenos, šukuosenos, aprangos atpažintas kaip E. L. Asmuo policijos pareigūnams gerai žinomas dėl sistemiškai vykdomų vagysčių iš parduotuvių. Vyro Nr. 2 tapatybė nenustatyta.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Dėl vagystės iš parduotuvės „Bottlery“.

BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. L. ir P. P. kaltė bendrininkaujant – bendrai tarpusavyje susitarus, atvirai – žinant, kad pardavėja K. T. tai suvokia, pagrobus svetimus, UAB „MV Group Distribution LT“ priklausančius alkoholinius gėrimus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), yra įrodyta.

Kaltinamieji E. L. ir P. P. apklausiami teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad pagrobė svetimus, UAB „MV Group Distribution LT“ priklausančius alkoholinius gėrimus, tačiau tai padarė nebendrininkaudami, slaptai, P. P. taip pat nesutiko su 0,7 l talpos butelio konjako „Bache Gabrielsen Hors d’Age“, 331 Eur vertės, pagrobimu. Teismas su tuo sutinka iš dalies. Be E. L. ir P. P. prisipažinimo, jų kaltę pagrobus svetimus, UAB „MV Group Distribution LT“ priklausančius alkoholinius gėrimus įrodo liudytojos, pardavėjos K. T. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros įrašas, kuriame tai objektyviai užfiksuota, ir jo apžiūros protokolas, UAB „MV Group Distribution LT“ pareiškimas, kuriame nurodyta, konkrečiai kokie alkoholiniai gėrimai iš parduotuvės buvo pagrobti ir kokia yra jų vertė; papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas su pridėta fotolentelė ir parduotuvės vadovės D. N. pateiktos nuotraukos, kuriuose užfiksuoti pagrobtus atitinkančių alkoholinių gėrimų buteliai, jų dėžutės ir kainininkai; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Vis dėlto, priešingai, negu nurodė E. L. ir P. P., byloje esantys įrodymai pagrindžia ir vagystės atvirumą, ir jų bendrininkavimą, ir, be kitų, nurodyto alkoholinio gėrimo pagrobimą.

Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas žino, kad svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta – kaltininkui priimtinas slaptas ir atviras grobimo būdas, priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9-628/2021; 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015; 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).

Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo veikimo ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-813/2025).

Kaltinamieji E. L. ir P. P. tai, kad vagystė yra slapta, argumentuoja tuo, jog pardavėja K. T. nematė, kaip jie išėjo iš parduotuvės su alkoholiniais gėrimais už juos nesumokėję, nes tuo metu nusisukusi dėliojo alkoholinius gėrimus į šaldytuvą, o jie tuo pasinaudojo. Teismas sutinka, kad tuo metu, kai E. L. ir P. P. pradėjo eiti iš parduotuvės, pardavėja K. T. jų nematė, tačiau vagystė tuo nesibaigė. Iš vaizdo stebėjimo kameros įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad, P. P. pirmajam einant iš parduotuvės, užsidegė prie durų esančių prekių apsaugos vartelių šviesa. Be to, kaltinamojo E. L. ir liudytojos, pardavėjos K. T. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai pagrindžia, kad papildomai įsijungė prekių apsaugos vartelių garsinė signalizacija. Tai patvirtina vaizdo stebėjimo kameros įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, kad tuo metu, kai užsidegė prekių apsaugos vartelių šviesa, pardavėja K. T. pasisuko į išėjimo iš parduotuvės duris ir ėmė vytis E. L. ir P. P. Apie tai, kad E. L. ir P. P. žinojo, jog pardavėja K. T. suvokė, kad alkoholiniai gėrimai yra grobiami, leidžia spręsti kaltinamųjų E. L. ir P. P., liudytojos, pardavėjos K. T. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros įrašo ir jo apžiūros protokolo sugretinimas, rodantis, jog prekybos salė yra nedidelė; prekybos salėje buvo tik E. L., P. P. ir pardavėja K. T.; pardavėja K. T. matė, kaip E. L. ir P. P. renkasi alkoholinius gėrimus, o jie stebėjo ją; alkoholinių gėrimų buteliai buvo su matomomis prekių apsaugos priemonėmis; užsidegus prekių apsaugos vartelių šviesai ir įsijungus garsinei signalizacijai P. P. buvo prie išėjimo iš parduotuvės durų, o E. L. – prekybos salėje. Iš viso to E. L. ir P. P. suvokė (būdami suaugę ir normalaus protinio išsivystymo negalėjo nesuvokti), kad įsijungus prekių apsaugos vartelių garsinei signalizacijai prekybos salėje netoliese esanti pardavėja K. T. pamatys, kaip jie išeina iš parduotuvės su alkoholiniais gėrimais už juos nesumokėję. Vien tai, kad pardavėja K. T. jiems nešaukė, toli jų nesivijo, kaip ir tai, jog E. L. ir P. P. neatsisuko pažiūrėti, ar ji juos pamatė vagiant, tokio E. L. ir P. P. žinojimo nepaneigia, nes savaime suprantama, jog pardavėja K. T. turi reaguoti į signalizaciją, kuri perspėja apie vagystę – taip ir buvo. Pabrėžtina, kad vagystės atvirumas yra siejamas su kaltininko žinojimu, o ne vien matymu, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Priešingas aiškinimas, kurį pateikė gynyba, yra pernelyg formalus, suabsoliutinantis kaltininko suvokimą ir ignoruojantis objektyvias įvykio aplinkybes, todėl – neteisingas. Taigi E. L. ir P. P. žinojo, kad pardavėja K. T. suvokė, jog alkoholiniai gėrimai yra grobiami. Toks E. L. ir P. P. veikimas rodo didesnį jų grubumą, įžūlumą ir cinizmą. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad svetimus, UAB „MV Group Distribution LT“ priklausančius alkoholinius gėrimus E. L. ir P. P. pagrobė atvirai.

BK 24 straipsnio 1 dalies pagrindu bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-511/2025).

Kaltinamieji E. L. ir P. P. apklausiami teisiamojo posėdžio metu neigė bendrininkavę, teigė, kad apie vienas kito sumanymą padaryti vagystę nežinojo. Teismas tam nepritaria. Iš kaltinamojo E. L. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad į parduotuvę jis su P. P. atvyko kartu. Teismo vidinį įsitikinimą tuo sustiprina atitinkami kaltinamųjų E. L. ir P. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Be to, vaizdo stebėjimo kameros įrašas ir jo apžiūros protokolas pagrindžia, kad parduotuvėje E. L. ir P. P. stovi šalia vienas kito, kalbasi tarpusavyje, alkoholinius gėrimus ima iš tos pačios prekių lentynos, mato, ką vienas kitas ima; P. P. E. L. paduoda alkoholinio gėrimo butelį; E. L. ir P. P. vienu metu, kai abu paima alkoholinius gėrimus, kartu vienas paskui kitą (nes kitaip netilptų pro duris) išeina iš parduotuvės už juos nesumokėję. Visa tai rodo suderintus E. L. ir P. P. veiksmus, kurie leidžia spręsti apie jų tarpusavio susitarimą ir bendrą veikimą padarant vagystę. E. L. ir P. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad parduotuvėje jie kalbėjosi bendrai apie alkoholinius gėrimus, alkoholinio gėrimo butelį P. P. E. L. padavė nevalingai, norėdamas pažiūrėti, ką daro pardavėja K. T., neatitinka objektyvių įvykio aplinkybių, kurios užfiksuotos nurodytuose įrodymuose. Reaguojant į E. L. ir P. P. pastabas paminėtina, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas, t. y. susitarimas gali būti ir staiga kilęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-697/2024), vis dėlto, visuma nurodytų aplinkybių pagrindžia, kad jų susitarimas bendrai padaryti vagystę buvo išankstinis. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad svetimus, UAB „MV Group Distribution LT“ priklausančius alkoholinius gėrimus E. L. ir P. P. atvirai pagrobė bendrininkaudami.

Kaltinamasis P. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu taip pat nesutiko, kad pagrobė 0,7 l talpos butelį konjako „Bache Gabrielsen Hors d’Age“, 331 Eur vertės. Teismas tam nepritaria. Iš UAB „MV Group Distribution LT“ pareiškimo matyti, kad, be kitų, buvo pagrobtas ir aptariamas konjakas, čia taip pat nurodyta jo kaina. Tai, kad buvo pagrobtas būtent šis alkoholinis gėrimas, pagrindžia liudytojos, parduotuvės vadovės D. N. parodymai, duoti kitą dieną po vagystės ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisiamojo posėdžio metu, rodantys, jog ji kitą dieną po vagystės peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameros įrašą, atliko inventorizacinius skaičiavimus ir padarė pagrobtus atitinkančių alkoholinių gėrimų butelių, jų dėžučių ir kainininkų nuotraukas. Šias nuotraukas parduotuvės vadovė D. N. pateikė teismui, tarp jų matomas ir 0,7 l talpos butelis konjako „Bache Gabrielsen Hors d’Age“, kurio kaina 331 Eur. Be to, parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros įrašo, jį priartinus, taip pat papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo su pridėta fotolentele ir parduotuvės vadovės D. N. pateiktų nuotraukų, kuriuose užfiksuoti pagrobtus atitinkančių alkoholinių gėrimų buteliai, jų dėžutės ir kainininkai, sugretinimas leidžia identifikuoti E. L. ir P. P. pagrobtus alkoholinius gėrimus, be kita ko, aptariamą konjaką, kurį vaizdo įrašo 22 sekundę P. P. pasistiebęs paima iš prekių lentynos viršaus: butelio kaklas trumpas, kūnas ilgas, tūris, palyginti su vaizdo įrašo 47 sekundę P. P. paimtu 0,5 l talpos buteliu konjako „Bache Gabrielsen X.O. Thomas Prestige“, yra akivaizdžiai didesnis, skystis tamsiai rudos spalvos, kamštelis plokščias, šviesiai rudos spalvos, etiketės baltos spalvos, priekyje – dvi, gale – viena. Tuo tarpu kalbant apie kainą, iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad ir šiuo metu 0,7 l talpos butelio konjako „Bache Gabrielsen Hors d’Age“ kaina yra 333,99 Eur, t. y. iš esmės sutampa su buvusia vagystės metu, kuri nurodyta UAB „MV Group Distribution LT“ pareiškime, matoma parduotuvės vadovės D. N. atsiųstose kainininkų nuotraukose ir kt. Visa tai patvirtina, kokius alkoholinius gėrimus E. L. ir P. P. pagrobė ir kokia yra jų kaina. Vis dėlto, E. L. ir P. P. pareikštame kaltinime neteisingai nurodyta, kad P. P. nuo lentynos paėmė ir E. L. perdavė vieną 0,5 l talpos butelį konjako „Bache Gabrielsen X.O. Thomas Prestige“, 79,99 Eur vertės, nes nurodytų įrodymų sugretinimas rodo, kad tai buvo – vienas 0,7 l talpos butelis konjako „Bache Gabrielsen X.O. Fine Champagne“, 97,99 Eur vertės. Tai sudaro pagrindą E. L. ir P. P. pareikštą kaltinimą atitinkamai patikslinti, pažymint, kad jiems inkriminuota bendra pagrobtų alkoholinių gėrimų vertė nuo to nesikeičia.

Kaltinamieji E. L. ir P. P. suvokė, kad bendrininkaudami – bendrai tarpusavyje susitarę, atvirai – žinodami, kad pardavėja K. T. tai suvokia, iš parduotuvės grobia alkoholinius gėrimus, numatė, jog dėl to jų savininkė UAB „MV Group Distribution LT“ jų neteks, o jie juos neatlygintinai įgis ir tokių padarinių norėjo, nes tai darė kryptingai, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų E. L. ir P. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. L. ir A. Š. kaltė bendrininkaujant – bendrai tarpusavyje susitarus, atvirai – žinant, kad pardavėjas N. Š. tai suvokia, pagrobus svetimus, UAB „Gelsva“ priklausančius alkoholinius gėrimus, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), yra įrodyta.

Kaltinamasis E. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad pagrobė svetimus, UAB „Gelsva“ priklausančius alkoholinius gėrimus, tačiau tai padarė nebendrininkaudamas su A. Š., slaptai. Tuo tarpu kaltinamasis A. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad tik atidarė duris, kai E. L. išeidinėjo iš parduotuvės. Teismas su tuo sutinka iš dalies. Be E. L. prisipažinimo, jo ir A. Š. kaltę pagrobus svetimus, UAB „Gelsva“ priklausančius alkoholinius gėrimus įrodo liudytojo, pardavėjo N. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, parduotuvės vaizdo stebėjimo kameros įrašai, kuriuose tai objektyviai užfiksuota, ir jų apžiūros protokolas, UAB „Gelsva“ pareiškimas, kuriame nurodyta, konkrečiai kokie alkoholiniai gėrimai iš parduotuvės buvo pagrobti ir kokia yra jų vertė; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Vis dėlto, priešingai, negu nurodė E. L. ir A. Š., byloje esantys įrodymai pagrindžia ir vagystės atvirumą, ir jų bendrininkavimą. Pastebėtina, kad aktualus teisinis reguliavimas ir jo teisminis aiškinimas pateikti prie kaltinimo dėl vagystės iš parduotuvės „Bottlery“, todėl nekartojami.

Kaltinamasis E. L. tai, kad vagystė yra slapta, argumentuoja tuo, jog pardavėjas N. Š. nematė, kaip jis išėjo iš parduotuvės su alkoholiniais gėrimais už juos nesumokėjęs, nes tuo metu nusisukęs žiūrėjo į telefoną, o jis tuo pasinaudojo. Teismas su tuo nesutinka. Iš parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir jų apžiūros protokolo matyti, kad prie pat išėjimo iš parduotuvės durų priešais yra kasos stalas; prie kasos stalo sėdi pardavėjas N. Š., rankoje laiko telefoną; A. Š., iš lauko ranka atidaro parduotuvės įėjimo duris, pro jose esantį stiklą žiūrėdamas į priešais prie kasos stalo sėdintį pardavėją N. Š., nusisuka ir laiko atidarytas parduotuvės duris; E. L., abejose rankose laikydamas iš viso keturias dėžutes su alkoholiniais gėrimais, eina link kasos, o pardavėjas N. Š., E. L. dar net nepatekus į vaizdo stebėjimo kameros lauką, pasisuka į jį; E. L. prieina prie kasos tiesdamas ranką su alkoholinio gėrimo dėžute, o pardavėjas N. Š. padeda telefoną ant kasos stalo; E. L. staiga pasuka ir eina iš parduotuvės su alkoholiniais gėrimais už juos nesumokėjęs; E. L. einant pro duris, užsidega prekių apsaugos vartelių šviesa. Be to, pardavėjo N. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai pagrindžia, kad jis matė prie kasos ateinantį E. L., tuo metu žiūrėjo į jį, taip pat jog, E. L. einant pro duris, papildomai įsijungė prekių apsaugos vartelių garsinė signalizacija. Nurodyti įrodymai sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo, todėl paneigia priešingus E. L. parodymus. Teismo vertinimu, tai, kad E. L., abejose rankose laikydamas keturias dėžutes su alkoholiniais gėrimais, praėjo pro pat pardavėją N. Š., kuris pasisuko tiesiai į jį, jau nekalbant apie tai, jog užsidegė netoli kasos stalo prie išėjimo iš parduotuvės durų esančių prekių apsaugos vartelių šviesa ir įsijungė garsinė signalizacija, įrodo, kad E. L. ir A. Š. žinojo, jog pardavėjas N. Š. suvokė, kad alkoholiniai gėrimai yra grobiami. Vien tai, kad pardavėjas N. Š. jiems nešaukė, jų nesivijo, kaip ir tai, jog E. L. ir A. Š. neatsisuko pažiūrėti, ar jis juos pamatė vagiant, tokio E. L. ir A. Š. žinojimo nepaneigia, nes ir be to būdami suaugę ir normalaus protinio išsivystymo dėl nurodytų priežasčių jie negalėjo to nežinoti. Priešingas aiškinimas, kurį pateikė gynyba, yra pernelyg formalus, suabsoliutinantis kaltininko suvokimą ir ignoruojantis objektyvias įvykio aplinkybes, todėl – neteisingas. Toks E. L. ir A. Š. veikimas rodo didesnį jų grubumą, įžūlumą ir cinizmą. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad svetimus, UAB „Gelsva“ priklausančius alkoholinius gėrimus E. L. ir A. Š. pagrobė atvirai.

Kaltinamieji E. L. ir A. Š. apklausiami teisiamojo posėdžio metu taip pat neigė bendrininkavę, teigė, kad buvo susitarę tik dėl to, jog A. Š. E. L. atidarys parduotuvės duris. Teismas tam nepritaria. Iš parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir jų apžiūros protokolo matyti, kad E. L. prekybos salėje prie ausies laiko telefoną, įdeda telefoną į kišenę; pro langą matomas gatve link parduotuvės įėjimo durų einantis A. Š. prie ausies laiko telefoną, E. L. ištraukia telefoną iš kišenės ir prideda prie ausies; A. Š. priartėjus prie įėjimo į parduotuvę durų, E. L. įdeda telefoną į kišenę ir su alkoholiniais gėrimais eina link išėjimo iš parduotuvės; A. Š., ranka atidarydamas parduotuvės duris, pro jose esantį stiklą žiūri į priešais prie kasos stalo sėdintį pardavėją N. Š., nusisuka ir laiko atidarytas parduotuvės duris. Taip pat minėta, kad, E. L. einant pro išėjimo iš parduotuvės duris, kurias atidarytas laikė A. Š., užsidegė prekių apsaugos vartelių šviesa ir įsijungė garsinė signalizacija; E. L., abejose rankose laikydamas iš viso keturias dėžutes su alkoholiniais gėrimais, kartu su A. Š. pasišalino. Visa tai rodo suderintus E. L. ir A. Š. veiksmus, kurie leidžia spręsti apie jų tarpusavio susitarimą ir bendrą veikimą padarant vagystę. Teismas netiki A. Š. parodymais apie tai, kad jis nežinojo, dėl ko E. L. atidaro išėjimo iš parduotuvės duris ir jog už alkoholinius gėrimus jis nesumokėjo, tačiau bet kuriuo atveju, A. Š. to negalėjo nesuvokti bent jau iš to, kad, jam atidarant parduotuvės įėjimo duris, pro stiklą jose matėsi, jog prie kasos E. L. nebuvo, o netrukus E. L. einant iš parduotuvės, abejose rankose laikant keturias dėžutes su alkoholiniais gėrimais, užsidegė prie durų esančių prekių apsaugos vartelių šviesa ir įsijungė garsinė signalizacija. A. Š., pasišalindamas kartu su E. L., tam pritarė. Pažymėtina, kad vykdytojai taip pat gali būti pasiskirstę užduotimis. Vykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (pvz., įsibrovimo į butą atveju nėra būtina, kad visi bendrininkai fiziškai patektų į butą, – vykdytojas yra ir tas, kuris atvežė kitą vykdytoją prie namo, laukė automobilyje ir kartu išvažiavo su pagrobtais daiktais). Atsakomybė už svetimo turto pagrobimą kyla visiems bendrininkams nepriklausomai nuo to, kad pagrobtu turtu disponuoja ne visi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Atidarydamas ir laikydamas E. L. išėjimo iš parduotuvės duris, A. Š. atliko dalį svetimų, UAB „Gelsva“ priklausančių alkoholinių gėrimų atviro pagrobimo – neteisėto neatlygintino paėmimo ir pasisavinimo, veiksmų, nes dėl aukščiau išdėstytų priežasčių jo tyčia buvo nukreipta į E. L. veiksmus, nepriklausomai nuo to, kad pagrobtus alkoholiniu gėrimus nešė jis vienas. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad svetimus, UAB „Gelsva“ priklausančius alkoholinius gėrimus E. L. ir A. Š. atvirai pagrobė bendrininkaudami.

Kaltinamieji E. L. ir A. Š. suvokė, kad bendrininkaudami – bendrai tarpusavyje susitarę, atvirai – žinodami, kad pardavėjas N. Š. tai suvokia, iš parduotuvės grobia alkoholinius gėrimus, numatė, jog dėl to jų savininkė UAB „Gelsva“ jų neteks, o jie juos neatlygintinai įgis ir tokių padarinių norėjo, nes tai darė kryptingai, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų E. L. ir A. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). E. L. ir A. Š. pareikštas kaltinimas suformuluotinas tiksliau, nekeičiant veikos esminių faktinių aplinkybių.

Dėl skirtinų bausmių.

BK 178 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Teismas, skirdamas bausmę E. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. E. L. padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus nuosavybei, kurių pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas iš pagrobtų alkoholinių gėrimų pardavimo gauti pinigų, bendrininkaudamas su P. P., kaip vykdytojas, kurio indėlis į nusikalstamos veikos padarymą buvo lygiavertis ir su A. Š., kaip vykdytojas, kurio indėlis į nusikalstamos veikos padarymą buvo pagrindinis, nusikalstamomis veikomis UAB „MV Group Distribution LT“ padaryta 959,95 Eur dydžio turtinė žala ir UAB „Gelsva“ padaryta 446,99 Eur dydžio turtinė žala, kurios nėra atlygintos. E. L. yra pagrindinio išsilavinimo, vedęs, iki bausmės atlikimo nedirbo, ne kartą teistas, pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, pagrinde nuosavybei, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Tai E. L. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad anksčiau E. L. skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, be kita ko, nes savo kaltės svetimą turtą pagrobus bendrininkaujant su P. P. ir A. Š. bei atvirai jis nepripažino. Tuo tarpu E. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis veikas padarė būdamas recidyvistas – be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, padarytą jam būnant pilnamečiu, kai jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į nustatytas padarytas nusikalstamas veikas ir E. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, be kita ko, tai, kad alkoholinius gėrimus iš parduotuvių jis pagrobė bendrininkaudamas ir atvirai, taip pat jog jis ne kartą teistas, pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, pagrinde nuosavybei, turint omenyje ir tai, kad jam skiriamos griežtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje bausmių dalinio sudėjimo būdu, o pridedamos švelnesnės bausmės dalis parinktina lygi bausmės pusei.

Prokurorė prašė E. L. pripažinti recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, tačiau aktuali 2024 m. balandžio 25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, tai sunkina jo teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Šiuo metu E. L. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis E. L. atžvilgiu yra neišnagrinėtų baudžiamųjų bylų, prokurorė prašė E. L. paskirtų bausmių su kitais nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis nebendrinti, todėl nagrinėjimo teisme dalyviai dėl to nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo klausimas spręstinas gavus bausmės atlikimo vietos teikimą.

E. L. eilę kartų teistas, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat padarė eilę administracinių nusižengimų, todėl bausmės vykdymas neatidėtinas.

Teismas, skirdamas bausmę P. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. P. P. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas iš pagrobtų alkoholinių gėrimų pardavimo gauti pinigų, bendrininkaudamas su E. L., kaip vykdytojas, kurio indėlis į nusikalstamos veikos padarymą buvo lygiavertis, nusikalstama veika UAB „MV Group Distribution LT“ padaryta 959,95 Eur dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. P. P. yra aukštojo išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo ir bausmės atlikimo vykdė individualią pavėžėjo veiklą, ne kartą teistas, taip pat užsienyje, pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po to, kai atliko teismo nustatytą po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, pagrinde nuosavybei, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Tai P. P. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad anksčiau P. P. skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. P. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, be kita ko, nes savo kaltės svetimą turtą pagrobus bendrininkaujant su E. L. ir atvirai jis nepripažino. Tuo tarpu P. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas – be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarytus jam būnant pilnamečiu, kai jo teistumas už šiuos nusikaltimus neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Prokurorė prašė P. P. pripažinti recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, tačiau aktuali 2024 m. balandžio 25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, tai sunkina jo teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

P. P. eilę kartų teistas, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po to, kai atliko teismo nustatytą po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat padarė eilę administracinių nusižengimų, todėl bausmės vykdymas neatidėtinas.

Šiuo metu P. P. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis P. P. atžvilgiu yra neišnagrinėtų baudžiamųjų bylų, prokurorė prašė P. P. paskirtų bausmių su kitais nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis nebendrinti, todėl nagrinėjimo teisme dalyviai dėl to nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo klausimas spręstinas gavus bausmės atlikimo vietos teikimą.

Teismas, skirdamas bausmę A. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 58 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. A. Š. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, bendrininkaudamas su E. L., kaip vykdytojas, kurio indėlis į nusikalstamos veikos padarymą buvo antraeilis, nusikalstama veika UAB „Gelsva“ padaryta 446,99 Eur dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. A. Š. yra pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, iki bausmės atlikimo nedirbo, ne kartą teistas, pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus, pagrinde nuosavybei, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Tai A. Š. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, leidžia spręsti, kad anksčiau A. Š. skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, be kita ko, nes savo kaltės bendrininkaujant su E. L. atvirai pagrobus svetimą turtą jis nepripažino. Tuo tarpu A. Š. atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas – be kita ko, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarytą jam būnant pilnamečiu, kai jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį ir už E. L. nustatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį.

Prokurorė prašė A. Š. pripažinti recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, tačiau aktuali 2024 m. balandžio 25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, tai sunkina jo teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

A. Š. eilę kartų teistas, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat padarė eilę administracinių nusižengimų, todėl bausmės vykdymas neatidėtinas.

Prokurorė prašė paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžiu ir 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu A. Š. paskirtomis bausmėmis. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. ir 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžiais, 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu A. Š. paskirtos bausmės. Nutartis neįsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo klausimas spręstinas gavus bausmės atlikimo vietos teikimą.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo.

UAB „MV Group Distribution LT“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 959,95 Eur dydžio turtinės žalos, padarytos dėl alkoholinių gėrimų vagystės iš parduotuvės, atlyginimo. Nustatyta, kad vagystę padarė E. L. ir P. P. Civilinis ieškinys pagrįstas UAB „MV Group Distribution LT“, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu su pridėta fotolentele, parduotuvės vadovės D. N. atsiųstomis nuotraukomis ir kitais byloje esančiais įrodymais. Visa tai sudaro pagrindą ieškinį tenkinti visiškai.

UAB „Gelsva“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 446,99 Eur dydžio turtinės žalos, padarytos dėl alkoholinių gėrimų vagystės iš parduotuvės, atlyginimo. Nustatyta, kad vagystę padarė E. L. ir A. Š. Civilinis ieškinys pagrįstas UAB „Gelsva“ pareiškimu, pažyma apie prekių pardavimo kainas ir kitais byloje esančiais įrodymai. Visa tai sudaro pagrindą ieškinį tenkinti visiškai.

Gynyba prašė civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais arba pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai argumentavo tuo, kad byloje yra duomenų apie tai, jog UAB „MV Group Distribution LT“ ir UAB „Gelsva“ yra sudarę turto draudimo sutartis, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo turėjo kreiptis į draudikus, o savo argumento, kad to nepadarė dėl didelės draudimo išskaitos, jos niekaip nepagrindė. Teismas su tuo nesutinka. Tai, kad UAB „MV Group Distribution LT“ ir UAB „Gelsva“ dėl padarytos žalos atlyginimo turėjo kreiptis į draudikus, o ne reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, gynyba niekaip teisiškai neargumentavo. Pagrindo su tuo sutikti teismas taip pat nenustatė. E. L., P. P. ir A. Š. nenurodė, kad padarytą žalą jau yra atlyginę UAB „MV Group Distribution LT“ ir UAB „Gelsva“ ar jų draudikams, todėl turi tai padaryti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl 1 072,92 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš E. L. ir 756,25 Eur – iš P. P. valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas imperatyviu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad E. L. atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o P. P. – buvo laikomas suimtas. E. L. ir P. P. šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jiems skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, iš jų priteistinas žalos atlyginimas, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis žalos atlyginimas iš jų priteistas ir kitose baudžiamosiose ir civilinėse bylose, todėl darytina išvada, kad E. L. ir P. P. turtinė padėtis yra sunki. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą neišieškoti iš E. L. ir P. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

2025 m. kovo 26 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 622,92 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. Š. Teismas šią bylą išnagrinėjo 2025 m. kovo 21 d. teisiamajame posėdyje, t. y. dar iki šios pažymos gavimo. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo, byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės konkrečiai dėl to pasisakyti teisiamajame posėdyje, todėl teismas jį palieka nenagrinėtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl vagystės iš parduotuvės „Bottlery“), ir jam skirti vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. L. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl vagystės iš parduotuvės „Vynoteka“), ir jam skirti vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje, prie vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant laisvės atėmimo bausmės septynių mėnesių dalį, ir E. L. skirti galutinę vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. L. sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę dienos.

P. P. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam skirti vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. P. sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę dienos.

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam skirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. (A. Š.) sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę dienos.

UAB „MV Group Distribution LT“, juridinio asmens kodas 121702328, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš E. L. ir P. P. solidariai priteisti 959,95 Eur turtinės žalos atlyginimo.

UAB „Gelsva“, juridinio asmens kodas 120596772, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš E. L. ir A. Š. (A. Š.) solidariai priteisti 446,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus nuosprendį panaikinti.

Neišieškoti iš E. L. ir P. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš A. Š. (A. Š.).

Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus (vokuose prie 1, 3 ir 5 tomo bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.