Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, P. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo P. P. sulaikymo vykdant paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš E. L. bei P. P. solidariai priteistas 959,95 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Taip pat tenkintas visiškai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys bei jos naudai iš E. L. ir A. Š. (A. Š.) solidariai priteistas 446,99 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl nuteistųjų E. L. ir A. Š. apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Ir priešingai, išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, negali būti daroma, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nematant, negirdint); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas yra įsitikinęs, jog veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta.

11. Byloje nekyla esminio ginčo dėl to, kad nuteistieji E. L. ir P. P. inkriminuojamai nusikalstamai veikai aktualiu laiku bei vietoje pagrobė jiems svetimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – alkoholinių gėrimų butelius (prekės detalizuotos šios nutarties 1-ame punkte). Minėto turto pagrobimą (tuo pačiu ir konkrečius nuteistųjų atliktus veiksmus) patvirtina byloje esantis ir E. L. bei P. P. įvykdytą vagystę vizualiai užfiksavęs objektyvus įrodymas – vaizdo stebėjimo kameros įrašas, kurio patikimumas, išsamumas ir leistinumas teisėjų kolegijai nekelia jokių pagrįstų abejonių bei šiuo įrodomąją vertę turinčiu duomenų šaltiniu pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Šiame vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kaip būdami „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ((duomenys neskelbtini)), E. L. ir P. P. nuo prekių lentynų paima alkoholinių gėrimų butelius ir su jais (laikydami rankose atitinkamai tris ir keturis butelius) išeina iš parduotuvės nesusimokėję už šias prekes. Be kita ko, aplinkybės, kad vaizdo įraše būtų užfiksuoti ne jie, neneigia ir nuteistieji E. L. bei P. P., t. y. baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys pripažįsta pagrobę svetimą turtą iš minėtos parduotuvės, vaizdo įraše užfiksuotus konkrečius jų atliktus veiksmus.

12. Sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų įvykdytos vagystės vertinimo baudžiamojo įstatymo prasme, t. y. ar vagystė laikytina atvira, ar asmenų veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal pagrobto turto vertę (paprastoji svetimo turto vagystė ar nedidelės vertės), vertinami nuteistųjų atlikti ir vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoti veiksmai, taip pat liudytojos K. T. proceso metu duoti parodymai. Ši liudytoja viso proceso (ikiteisminio, teisminio) metu iš esmės nurodė tas pačias nuoseklias faktines įvykio aplinkybes. K. T. patvirtino, kad įvykio dieną (2024 m. gegužės 8 d.) dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kai apie 17.00 val. į parduotuvę užėjo du tvarkingai apsirengę vyrai (past. – nuteistieji E. L. ir P. P.), kurie tuo metu nesukėlė kažkokių įtarimų. Liudytoja K. T. taip pat patvirtino, kad matė kaip šie vyrai rinkosi alkoholinius gėrimus, kurie buvo prie pat išėjimo iš parduotuvės durų, t. y. asmenys juos apžiūrinėjo, prie jų stovėjo, ėmė nuo lentynų butelius ir laikė juos rankose, o ji tuo metu pildė šaldytuvą prekėmis. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė ir tai, kad ją vyrai tikrai galėjo matyti, ji niekur nesislėpė. Tuomet vienu momentu staiga pamatė, kad minėti asmenys išbėga iš parduotuvės rankoje laikydami alkoholinius gėrimus, nes parduotuvės varteliai supypsėjo nuo suveikusių duotuvų esančių apsaugoje ant alkoholinių gėrimų butelių, bandė šiuos asmenis vytis, tačiau jai nepavyko, kadangi suprato, jog jiems išbėgus jų nepagaus ir neatims pagrobtų alkoholinių gėrimų butelių.

13. Kaip teisingai akcentuota ir skundžiamame nuosprendyje, kai nuteistieji E. L. ir P. P. pradėjo eiti iš parduotuvės su rankose laikomais buteliais (atvirai kitiems asmenims galimoje matyti vietoje, net nebandant paimtų prekių slėpti specialiai tam iš anksto pasiruoštuose ir pritaikytuose daiktuose (objektuose), pavyzdžiui, maišeliuose, kuprinėse, arba nebandant alkoholinių gėrimų butelių slėpti drabužiuose ir pan., kas būtent ir galėtų vagystę identifikuoti kaip slaptąją), liudytoja K. T. jų nematė, tačiau tuo metu baudžiamojo įstatymo prasme jų atliekami nusikalstami veiksmai (svetimo turto grobimas) nebuvo baigti. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nuteistajam P. P. pirmam bandant išeiti iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, užsidegė prie parduotuvės išėjimo durų esančių prekių apsaugos vartelių šviesa (past. – tai reiškia, kad yra išeinama iš parduotuvės su prekėmis, už kurias nebuvo sumokėta, ir šią aplinkybę atliekamos vagystės metu parduotuvės pardavėja aiškiai suvokė). Analogiškai šviesa įsijungė ir iš parduotuvės išeinant kitam nuteistajam E. L., kuri pradėjo sistemingai mirksėti, po ko liudytoja K. T. bandė vytis nuteistuosius. Be kita ko, šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu apklausti E. L. ir K. T. patvirtino, kad papildomai įsijungė ir prekių apsaugos vartelių garsinė signalizacija. Pažymėtina ir tai, kad parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salė yra nedidelė, joje buvo tik nuteistieji E. L., P. P. ir liudytoja K. T., kuri matė, kaip asmenys renkasi alkoholinių gėrimų butelius, o nuteistieji stebėjo (matė) ir pardavėją, be to, P. P. išeinant iš parduotuvės, E. L. vis dar buvo prekybos salėje. Tai reiškia, kad nuteistieji suvokė, jog įsijungus prekių apsaugos vartelių garsinei signalizacijai, prekybos salėje netoli buvusi liudytoja K. T. pamatys, kaip jie išeina iš parduotuvės su jų paimtais alkoholinių gėrimų buteliais (už juos nesusimokėjus). Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju vagystė nėra laikoma baigta vien nuo to momento, kai asmuo praeina pro prekių apsaugos vartelius nesusimokėjus (išeina iš parduotuvės), o tik tada, kuomet asmuo be absoliučiai jokių suvaržymų gali laisvai disponuoti pagrobtu turtu (galutinai palieka parduotuvės teritoriją ir supranta, kad nebėra absoliučiai jokių kliūčių, pavyzdžiui, asmuo nėra bandomas sulaikyti apsaugos darbuotojo, parduotuvės darbuotojai nebesiveja, asmens nebando sulaikyti pašaliniai asmenys ir pan., naudotis kaip savu pagrobtu svetimu turtu). Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad liudytoja K. T. nešaukė nuteistiesiems E. L. ir P. P., toli jų nesivijo, asmenys neatsisuko pažiūrėti, ar pardavėja pamatė juos vagiant, nepaneigia nuteistųjų žinojimo, jog jie buvo pastebėti grobiant svetimą turtą iki šios nusikalstamos veikos baigimo momento, nes pardavėja turi reaguoti į suveikusią signalizaciją, kuri įspėja, kad buvo išeita iš parduotuvės su prekėmis, už kurias nesusimokėta, ypatingai atsižvelgiant į E. L. ir P. P. turimą nemenką patirtį atliekant vagystes iš parduotuvių. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistieji E. L. ir P. P. žinojo, jog liudytoja K. T. pamatė bei suvokė, kad jie grobia parduotuvei priklausantį turtą – alkoholinių gėrimų butelius, t. y. atlieka baudžiamojo įstatymo prasme atvirąją vagystę, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai bei pagrįstai nuteistųjų atliktus veiksmus kvalifikavo pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, E. L. ir P. P. kaltė įrodyta visiškai byloje surinktų įrodymų visuma bei nekelia jokių objektyvių abejonių.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. neigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą vagystę iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jis atliko kartu su kitu nuteistuoju E. L.. Nuteistojo P. P. teigimu, jis apie kito nuteistojo E. L. sumanymą padaryti vagystę nieko nežinojo, t. y. jie veikė atskirai, todėl ir priteisiami turtinių žalų atlyginimai turi būti vertinami pagal tai, kiek kiekvienas iš kaltininkų pagrobė alkoholinių gėrimų butelių atskirai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais ir juos įvertinusi, su šia nuteistojo P. P. pozicija nesutinka ir ją atmeta kaip gynybinę versiją.

15. Byloje nustatyta, kad į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nuteistieji E. L. ir P. P. atvyko kartu. Iš minėto byloje esančio vaizdo įrašo, kuriuo užfiksuota atlikta alkoholinių gėrimų vagystė, matyti, kad parduotuvėje nuteistieji stovi vienas šalia kito, tarpusavyje kalbasi, alkoholinius gėrimus apžiūri kartu ir jų butelius ima iš tos pačios lentynos, taip pat mato, ką kiekvienas iš jų paima bei daro. Be kita ko, nuteistasis P. P., paėmęs iš prekių lentynos vieną alkoholinių gėrimų butelį, po kurio laiko jį paduoda kitam nuteistajam E. L. (past. – kurį asmuo vėlesnėje įvykių eigoje išsineša laikydamas rankoje iš parduotuvės už šią prekę nesusimokėjęs), o nuteistieji, išsirinkę alkoholinių gėrimų butelius ir juos laikydami rankose bei už prekes nesusimokėję kasoje, iš esmės tuo pačiu vienu metu (kelių sekundžių skirtumas) kartu vienas paskui kitą išeina iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tai patvirtina suderintus nuteistųjų bendrus veiksmus, kurie leidžia spręsti apie jų tarpusavio susitarimą ir bendrą tikslą (veikimą) – svetimo turto pagrobimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad E. L. ir P. P. veikė kartu (bendrais veiksmais), t. y. nagrinėjamu atveju solidariai turi atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, kuri išsamiai, detaliai, teisingai ir tiksliai, įvertinus visus byloje surinktus objektyvius duomenis bei įrodymus, nustatyta ir apskaičiuota skundžiamo nuosprendžio 18-ame puslapyje bei dar kartą teisėjų kolegijos pakartotinai nebus vertinama, kadangi nenustatyta pirmosios instancijos teismo padarytų nuteistųjų pagrobtų prekių, jų kiekių ir verčių nustatymo klaidų.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų visumą bei padarė pagrįstas išvadas dėl P. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (tiriant ir vertinant įrodymus) bei teisės taikymo pažeidimų.

Dėl P. P. paskirtos bausmės

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. taip pat prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, o būtent: baudą ir įpareigojimą atlyginti padarytą žalą arba kuo švelnesnę bausmę.

18. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tai reiškia, kad teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

19. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvardintų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam P. P. paskyrė teisingą bausmę už padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bei kitas baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės skyrimui aktualias aplinkybes, taip pat nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (išsamūs bausmės skyrimo motyvai nurodyti skundžiamo nuosprendžio 21–22 puslapiuose). Darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam P. P. laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir visapusiškai įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl to nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo švelninti šią bausmę (keisti bausmės rūšį ar mažinti paskirtos bausmės dydį). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde, be savo subjektyvaus vertinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo, nenurodo absoliučiai jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, kurie leistų daryti objektyvią išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai individualizavo jam skiriamą bausmę, o prašoma baudos bausmė šiuo atveju būtų ne tik neproporcinga, bet akivaizdžiai pažeistų ir teisingumo principą bei visuomenės interesą, būtų akivaizdžiai formali ir neįtakojanti bei nekoreguojanti asmens elgesio ateityje. Pažymėtina, kad P. P. daug kartų teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, didžioji dalis padarytų nusikalstamų veikų – vagystės, taip pat daug kartų baustas ir už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus (smulkias vagystes), o paskirtų baudų nemoka, todėl mažai tikėtina, jog ir šioje baudžiamojoje byloje paskyrus baudos bausmę, ji bus tinkamai įvykdyta. Svarbu ir tai, kad P. P. praeityje ne vieną kartą buvo paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės (taip pat ir arešto bausmės), tačiau jos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo asmens neatgrasė, be to, byloje yra duomenų, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis vykdydavo ir jam paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo metu, o šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl akivaizdu, kad nuteistasis P. P. tik būdamas izoliuotas nuo visuomenės sugeba nepažeidinėti įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl tik terminuotas laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju pasieks bausmei keliamus tikslus. Akcentuotina ir tai, kad paskirtas bausmės dydis yra daug mažesnis nei bausmės vidurkis, todėl dar labiau mažinti jo, nėra pagrindo. Priešingai, atsižvelgiant į asmens nusikalstamą elgesį, taip pat sistemingai darytus ir analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, teigiamų išvadų nedarymo ir po atliktų su laisvės atėmimu susijusių bausmių, šiuo atveju buvo galimas ir griežtesnės bausmės skyrimas.

21. P. P., be kita ko, prašo jo atžvilgiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, kadangi jis prisipažino, jog pagrobė alkoholinių gėrimų butelius, tačiau šiuo atveju nėra nustatyta jokių BK 64¹ straipsnyje numatytų šio instituto taikymo sąlygų, o vien asmens neva „prisipažinimas“ nėra teisinis ir tuo labiau faktinis (kai kaltininkas nepripažįsta esminių veikos padarymo aplinkybių – veikimo kartu su kitu nuteistuoju ir atvirosios vagystės požymio) pagrindas mažinti bausmę vienu trečdaliu, todėl šis prašymas atmestinas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

22. Apeliaciniame skunde P. P. akcentuoja ir tai, kad prokurorai nepagrįstai išskaidydavo į atskiras baudžiamąsias bylas jo padarytas vagystes, nors jų visuma galėjo būti pagrįstai traktuojama kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir ji (padaryti veikų epizodai) būti nagrinėjama vienoje baudžiamojoje byloje bei už tai skiriama viena kriminalinė bausmė. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo P. P. dėmesį, kad jai baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę peržiūrėti tik šios baudžiamosios bylos teisėtumą ir pagrįstumą, o kitų nuteistojo P. P. atžvilgiu nagrinėjamų/išnagrinėtų baudžiamųjų bylų savo iniciatyva peržiūrėti, tuo labiau naikinti juose priimtus galutinius procesinius sprendimus, baudžiamąsias bylas sujungti į vieną ar perduoti visas baudžiamąsias bylas prokurorui, kad jos būtų sujungtos į vieną ir pareikštas naujas kaltinimas ir panašiai negali, nes įstatymų leidėjas teisėjų kolegijai tokios procesinės teisės nesuteikia. Kita vertus, nuteistasis P. P. manydamas, kad jo atžvilgiu iš tiesų buvo neteisingai (netinkamai) pritaikytas baudžiamasis įstatymas, gali (past. – konkrečiai nurodydamas visas, jo manymu, baudžiamąsias bylas, kurios galėtų sudaryti vieną tęstinę veiką, taip pat pagrįstus teisinius motyvus bei argumentus ir visą kitą kuo išsamesnę informaciją, procesinių sprendimų kopijas ir pan.) kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamųjų bylų atnaujinimo, tačiau tik tokiu atveju, jeigu būtų preciziškai vadovaujamasi BPK XXXIV skyriuje „Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo“ nurodytomis taisyklėmis ir imperatyvais (BPK 451–455 straipsniai).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23. Vilniaus apygardos teisme gautos (duomenys neskelbtini) pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodytos valstybės naudai priteistinos pinigų sumos, t. y. 187,50 Eur už P. P. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 325,00 Eur už E. L..

24. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju E. L. ir P. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti ir jiems paskirtos bausmės, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas tik nuteistojo P. P. pateiktas apeliacinis skundas (E. L. apeliacinio skundo nepateikė, apeliacinės instancijos teisme įvykusiame teismo posėdyje nedalyvavo). Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistiesiems gynėjus advokatus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies imperatyvas, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjai buvo būtini valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra gauta jokių objektyvių duomenų apie realią nuteistųjų turtinę padėtį, be to, teismo turimais duomenimis P. P. šiuo metu niekur nedirba ir jo laisvė yra suvaržyta (atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje), o pats nuteistasis E. L., kaip minėta, skundžiamo nuosprendžio neskundė, su juo sutiko ir, kaip galima pagrįstai manyti, nepageidavo, kad jo atžvilgiu būtų inicijuotas apeliacinis procesas, taip pat minėti nuteistieji daug kartų traukti administracinėn atsakomybėn, skiriamų baudų nemoka, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš P. P. bei E. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) išlaidų iš E. L. ir P. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.