- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- e2-16041-994/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- AB „BnP Finance“
- Atsakovas
- V. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 86,91 Eur negrąžintą kreditą, 34,43 Eur kredito mokestį, 10,92 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad tarp UAB „Minigo LT“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis, kuria atsakovui buvo suteiktas 86,88 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 34,46 Eur kredito mokestį. 2016-01-26 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perdavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovas atsakovui už negrąžintą paskolą ir negrąžintą kreditą paskaičiavo 10,92 Eur delspinigius.
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2016-04-16, per darbovietę, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nuostatomis. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-07-17 atsakovas su UAB „MiniGO Lt“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. MGREG[721772], kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 86,88 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 34,46 Eur kredito mokestį (palūkanas) iki 2014-03-16 (e. b. l. 7, 20-23). 2016-01-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „MiniGo LT“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (e. b. l. 15-19, 23, Priedas Nr. 1. prie 2016-01-26 Reikalavimo perleidimo sutarties, Priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1). Ieškovas 2016-02-05 siuntė atsakovui raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 13), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
2016-01-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „MiniGo LT“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (e. b. l. 15-19,23, Priedas Nr. 1 prie 2016-01-26 Reikalavimo perleidimo sutartis, Priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2016-01-26 reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „MiniGo LT“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovas negrąžino gauto kredito, palūkanų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 121,34 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.886 str.).
Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 10,92 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Pagal CK 6.72 str. nuostatas, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str.). Byloje nėra duomenų, kad pradinis kreditorius ir atsakovas būtų sudarę rašytinį susitarimą, kuriuo būtų įsipareigota mokėti delspinigius už prievolės įvykdymo uždelsimą (CPK 178 str.). Ieškovas savo reikalavimo priteisti delspinigius nepagrindžia ir įstatymų nuostatomis, kurios suteikia teisę į delspinigių priteisimą. Ieškovas savo reikalavimo priteisti delspinigius grindžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi bei CK 6.251 str. 1 d. Tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatos nesuteikia ieškovui reikalavimo teisės į delspinigius, o tik nustato šių netesybų maksimalų dydį ir skaičiavimo terminus. CK 6.251 str. 1 d. reglamentuoja nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo iš atsakovo prašomi priteisti 10,92 Eur delspinigiai yra nepagrįsti ir nepriteistini iš atsakovo.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovas pareiškė ieškinį 132,26 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 121,34 Eur, t. y. 92 proc. reikalautos sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 125,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio - e. b. l. 14; advokato išlaidų - e. b. l. 5-6, 12) suma (136,00 Eur x 92 proc./100 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d. )
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB „BnP Finance“, įm. kodas 302447985, iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 86,91 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 91 ct) kreditą, 34,43 Eur (trisdešimt keturių eurų 43 c) kredito mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (121,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125,12 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.