Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. A. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. A. (toliau – pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-266/2011 nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktu, ji įpareigota būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per keturis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 16 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant prašymą ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. gegužės 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo paskirtą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę atliko 2013 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 4). Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktyje nurodoma, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju pareiškėjos teistumas išnyko 2018 m. rugsėjo 23 d. Todėl vertinant BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas formaliai, svarstyti pareiškėjos prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nėra teisinio pagrindo.

Visgi iš pareiškėjos prašyme dėstomų aplinkybių ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų matyti, jog faktas, kad pareiškėja buvo pripažinta kalta dėl sunkaus nusikaltimo, šiuo metu turi jai negatyvių teisinių pasekmių – ji negali dirbti su vaikais. Analogišku atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-59-627/2025 pažymėdamas, kad pirmumą būtina teikti ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam probleminio klausimo išsprendimui, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju net ir išnykus teistumui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo. Priešingu atveju susiklostytų paradoksali situacija, kai asmuo, padaręs nusikaltimą anksčiau, kurio teistumas jau yra išnykęs, atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, nei asmuo, padaręs analogišką nusikalstamą veiką vėliau ir vis dar turintis neišnykusį teistumą, kadangi pastarajam asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis vis dar galėtų būti peržiūrimas, pritaikius jo teisinę padėtį lengvinantį baudžiamąjį įstatymą. Todėl teismas, vadovaudamasis minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje suformuotu teisės aiškinimu analogiškoje byloje, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjos A. D. A. prašymą nagrinėti iš esmės.

A. D. A. 2011 m. gegužės 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę gauti 109 307,05 litais didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą bei dalį šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšų 64440,83 Lt (18 663,35 Eur) gavo, ir pasikėsino įgyti svetimą –turtą – 44 866.22 Lt (12 994,16 Eur). Nuosprendžio priėmimo metu (2011 m.) ši nusikalstama veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (už šį nusikaltimą buvo numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų). 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo nustatyta, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, ir už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tokia nusikalstama veika laikoma apysunkiu nusikaltimu.

A. D. A. įgyto ir pasikėsinto įgyti turto vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL – 31 657,51 Eur : 50 Eur = 633,15 MGL, todėl jos padaryta nusikalstama veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Taigi nuo 2023 m. birželio 1 d. (taip pat ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo metu) nusikalstama veika, padaryta pareiškėjos, laikoma nebe sunkiu nusikaltimu, kurio padarymas, įstatymų leidėjo vertinimu, būtų pagrindas neleisti asmeniui turėti tiesioginį kontaktą su vaikais, o apysunkiu nusikaltimu, kurio padarymas šiai darbinei veiklai įtakos neturėtų.

Įvertinant tai, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia asmenims, teistiems už apysunkį nusikaltimą, dirbti su vaikais, teismas daro išvadą, kad šiuo metu galiojanti BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija kitokiu būdu palengvina pareiškėjos teisinę padėtį, todėl yra BK 3 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas A. D. A. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant to, kad A. D. A. teistumas yra išnykęs, A. D. A. padaryta nusikalstama veika, 2011 m. gegužės 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (apysunkis nusikaltimas), ir laikoma, kad teistumas yra išnykęs.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti A. D. A. prašymą.

A. D. A. padarytą nusikalstamą veiką, 2011 m. gegužės 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (apysunkis nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas yra išnykęs.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.