Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 10 mėn. laisvės apribojimas;

2) Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 8 MGL (1 040 Lt) bauda;

3) Palangos apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 45 paros arešto;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2011 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu bei 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėn.;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėn. bei 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atlikęs, bauda neišieškota, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. pagrobė svetimą turtą: 2022 m. balandžio 16 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iš nesaugomos teritorijos prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė A. S. priklausantį 418 kg svorio metalinį tvoros tinklą, kurio vertė 167,20 Eur ir 408 kg metalo kampuočių, kurių vertė 183,60 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. S. 350,80 Eur turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną grįždamas iš Kretingos užsuko į kaltinime nurodytą vietą, kuri yra kaip šiukšlynas – didelė aikštelė, pastatų daug, viskas išlaužta, išmėtyta. Ten važiavo pasiimti statybinių kibirų ir tada pamatė kaltinime nurodytą tvorą. Tvora buvo sukrauta kvadratu, o po ja buvo sudėtas metalas. Paskambino į „metalyną“ paklausti, ar dar dirba. Sužinojęs, kad dirba, pasikrovė šiuos daiktus ir išsivežė. Pirmiausia paėmė ir pasikrovė metalą, o antrą kartą paėmė ir išvežė tvorą. Daiktus sukrovė ir į metalo supirkimo vietą važiavo automobiliu Citroen. Suprato, kad tvora yra svetimas daiktas. Žinojo, kad negalima šių daiktų imti, tačiau manė, jog galbūt kokie vagys ten juos pasidėjo. Su kaltinime nurodytais tvoros tinklo ir metalo kampuočių kiekiais ir vertėmis sutinka. Nukentėjusiajam A. S. paskambino, jo atsiprašė, pažadėjo jam sumokėti 200 Eur. Savo veiksmus vertina blogai. Mano, kad jeigu „metalynas“ tuo metu nebūtų dirbęs, jis daiktų nebūtų ėmęs. Jis nėra piktybinis žmogus, turi sugyventinę ir du vaikus, kuriems 12 ir 17 metų. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes nenori palikti šeimos.

Kaltinamajam A. B. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui ir kaltinamajam sutikus, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

2022 m. lapkričio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole, fotolentelėje užfiksuota, jog su įtariamuoju A. B. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje 2022 m. balandžio 16 d. buvo įvykdyta vagystė. Nurodytu adresu A. B. atvyko automobiliu savarankiškai. A. B. nurodė, kad į teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), pateko pro atvertus vartus, prie kurių dešinėje pusėje pastatytas „STOP“ ir greičio ribojimo ženklai, o kairėje pusėje – pakeltas kelio užkardas. A. B. parodė, kad įvažiavęs į teritoriją, kelio išsišakojime automobiliu pasuko į dešinę pusę. Pasistatęs automobilį sandėlių teritorijoje, A. B. vaikščiojo pro apleistus sandėlius, kol rampa palipo iki sandėlio durų, kurios, anot asmens, buvo atrakintos. Pro atidarytas duris A. B. pateko į sandėlio vidų. Nulipęs metaliniais laiptais žemyn, A. B. nuėjo tolyn į patalpą, kur dešiniajame patalpos kampe, ant žemės, pamatė ne mažiau kaip vieną metalinės tvoros tinklo ritinį. A. B. teigimu, patalpoje esančios kitos durys buvo atidarytos. Toliau A. B. nurodė, kad išėjęs pro duris į lauką, matė jau anksčiau pastebėtus lauke ant žemės buvusius metalinės tvoros ritinius, po kuriais buvo metaliniai kampuočiai, prie kurių privažiavo automobiliu galu ir per du kartus viską sukrovęs į automobilį, nuvežė į metalo laužo supirkimo vietą Kretingoje. A. B. nurodė, kad metalo tvoros segmentą matė dar prieš juos paimant, kelios dienos anksčiau, kai lankėsi teritorijoje. Metalas buvo toje pačioje vietoje (t. 2, b. l. 23-31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad jis dirba vadybininku metalo supirktuvėje „Už bokšto“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 16 d. jis metalo supirktuvėje dirbo vienas. Apie 12.00 val., į metalo supirktuvę atvažiavo tamsios spalvos automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipo vyriškis, kuris norėjo parduoti metalą. Minėtas automobilis į metalo supirktuvę atvyko du kartus. Pirmą kartą, apie 12.00 val., atvežė metalo kampuočius, o antrą kartą, apie 13.00 val., atvežė metalinės tvoros tinklo rulonus. Už metalo laužą, tai yra už metalinius kampuočius ir metalinės tvoros tinklą, vyriškiui, kuris prisistatė A. B., jis išmokėjo pinigus, užpildė metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį, kurią A. B. pasirašė. A. B. įtarimų jam nesukėlė, prieš tai nebuvo jo matęs ir pirmą kartą jų metalo supirktuvės duomenų bazėje įtraukė kaip klientą. Ant metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarčių rašoma data 2022 m. balandžio 15 d., nors viskas vyko 2022 m. balandžio 16 d., įvyko programos klaida (t. 1, b. l. 81-84).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. (t. 1, b. l. 113).

Kretingos r. PK vyr. tyrėjos 2022 m. birželio 13 d. nutarimu nukentėjusiajam A. S. grąžinta 8 vnt. tinklinės tvoros rulonų (t. 1, b. l. 109-112).

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto pagrobimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia svetimą, kito asmens turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. pripažįsta, kad pagrobė svetimą turtą, teisiamojo posėdžio metu sutiko su kaltinime nurodytais pagrobtų daiktų kiekiais ir jų vertėmis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog paimdamas kaltinime nurodytus daiktus jis suvokė, kad šie daiktai jam nepriklauso ir yra jam svetimas turtas. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina nukentėjusiojo A. S. parodymai, daiktų ir pateiktos vaizdo medžiagos apžiūros protokolai, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartys, pinigų išmokėjimo kvitai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą, t. y. 418 kg svorio metalinį tvoros tinklą, kurio vertė 167,20 Eur ir 408 kg metalo kampuočių, kurių vertė 183,60 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. S. 350,80 Eur turtinę žalą. Šie kaltinamojo A. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad paima svetimus daiktus, numatė, jog nukentėjusysis jo neteks ir jam bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo. A. B. veika kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė nuoširdų gailestį dėl nusikaltimo padarymo, teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį. Teismas taip pat įvertina A. B. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jis yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu vykdo individualią veiklą, turi šeimą. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nes nėra sumokėjęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos, kuri buvo paskirta dar 2011 metais. Be to, kaltinamasis ir anksčiau yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tačiau akivaizdu, jog ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neužtikrino, kad kaltinamasis vėl nenusikalstų. Visa tai rodo, kad švelnesnių už laisvės atėmimą BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, t. y. viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ar arešto bausmės skyrimas neužtikrintų, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų ir neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant artimą šio straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui – 1 metus 6 mėnesius (BK 50 straipsnis).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam paskiriant 1 metus laisvės atėmimo.

Nors A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė nėra galutinai įvykdyta, t. y. nėra sumokėta 8 MGL (1 040 Lt) bauda, tačiau įvertinus tai, kad šiuo metu yra vykdomas šios baudos išieškojimas, siekiant išvengti dvigubo paskirtos baudos bausmės išieškojimo, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir dar nesumokėta (neišieškota) 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju A. B. yra nuteisiamas 1 metų laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nors anksčiau A. B. yra teistas, tačiau paskutinį kartą jis teistas 2014 metais, t. y. prieš 9 metus. Visa tai rodo, kad sąlyginai ilgą laikotarpį kaltinamasis sugebėjo nenusikalsti ir gali gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Nors pagal bylos duomenis matyti, kad A. B. 2022 m. spalio 28 d. buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šis nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, todėl remdamasis nekaltumo prezumpcija, teismas šioje byloje šio nuosprendžio ir jame nustatytų aplinkybių nevertina. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę dėl nusikaltimo padarymo, savo elgesį vertino kritiškai, posėdžio metu nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis šiuo metu vykdo individualią veiklą, turi sugyventinę ir du nepilnamečius vaikus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog A. B. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jam paskirtos bausmės vykdymą atidedant. A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis ir teismo skiriamos pareigos sudarys sąlygas kaltinamąjį drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, skiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su bausme gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju kartu su bausme A. B. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismų praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo sukrauti ir dviem kartais iš teritorijos prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į metalo supirkimo vietą nuvežti pavogti daiktai. Įvertinus pagrobtų daiktų pobūdį, kiekį ir svorį akivaizdu, kad be transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo įmanomas, todėl automobilis Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotinas iš kaltinamojo. Nors pagal bylos duomenis matyti, kad šio turto konfiskavimas taikytas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, tačiau šis nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Vadinasi, minėtas automobilis vis dar priklauso kaltinamajam ir gali būti iš jo konfiskuojamas.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad A. B. 408 kg pagrobtų kampuočių ir 418 kg tvoros tinklo pardavė iš viso už 350,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš nusikalstamos veikos jo gauta turtinė nauda, t. y. nusikalstamos veikos rezultatas – 350,80 Eur suma, konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinis diskas, kuris perduotas teismui voke kartu su byla, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Konfiskavus transporto priemonę, prokuroro Svajūno Petravičiaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu A. B. vardu įregistruotam automobiliui Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir skirti jam šias pareigas: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Konfiskuoti valstybės naudai iš A. B. 350,80 Eur sumą kaip nusikalstamos veikos rezultatą ir transporto priemonę Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią A. B..

Konfiskavus automobilį Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti prokuroro Svajūno Petravičiaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu A. B. vardu įregistruotam automobiliui Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.