Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrochemijos paslaugų centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S-9(7-10/2019) „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas, MD) 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ (toliau – ir MD sprendimas); 3) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320036M (toliau – ir Ataskaita).

2. Pareiškėjas nurodė, kad mokestinis ginčas kilo dėl 2017 m. liepos–rugsėjo mėnesių laikotarpiu pareiškėjo importuotų prekių – trąšų mišinio NPK 30:4:4 (toliau – ir ginčo prekė, ginčo trąšos) – klasifikavimo. Pareiškėjas ginčo prekę įsigijo iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ (toliau – ir Gamintojas) 2017 m. liepos 5 d. sutarties Nr. 11-1-17288 (sąskaita Nr. 11-2473) ir 2017 m. liepos 28 d. sutarties Nr. 11-1-17304 (sąskaitos Nr. 11-2564 ir Nr. 11-2595) pagrindu. Šalys sutartyse susitarė, kad parduodamo trąšų mišinio NPK 30:4:4 (ginčo prekė) kokybė (tiksli cheminė sudėtis, fizinės ir techninės savybės) bus patvirtinta Gamintojo išrašomuose kokybės sertifikatuose, tačiau parduodamų trąšų parametrai turi atitikti šias normas: azoto (N) kiekis – ne daugiau kaip 30 proc.; fosforo pentoksidas (P₂O₅) – ne mažiau kaip 4 proc.; kalio oksidas (K₂O) – ne mažiau kaip 4 proc.; drėgmė – ne daugiau kaip 0,7 proc. Įsigyta ir importuota ginčo prekė pagal prekių pardavėjo dokumentus, muitinės deklaracijose buvo klasifikuotos Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) kodais 3105 20 90 00, 3105 20 10 90.

3. Kauno TM pareigūnai 2018 m. kovo 28 d. paėmė ginčo prekės (pagal sąskaitą Nr. 11-2473) mėginį, kurį perdavė Kauno TM laboratorijai, kuri nustatė, jog ginčo prekės sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis neva sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus skaičiavimus – 83 proc.), todėl ginčo prekė muitinės deklaracijose turėjo būti klasifikuota TARIC kodu 3105 20 10 50 (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės) ir joms taikomas 42,83 Eur / 1 000 kg galutinis antidempingo muitas ir papildomas TARIC kodas A999. Kauno TM surašė Ataskaitą, kurioje nurodė, kad, remiantis Kauno TM laboratorijos pateiktais ginčo prekės mėginio tyrimo rezultatais, nutarta pakeisti pareiškėjo importuotos ginčo prekės TARIC kodus į 3015 20 10 50, o mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) apskaičiuoti mokesčio nepriemoką 210 721 Eur antidempingo muitą ir 44 250 Eur importo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), taip pat apskaičiuoti 3 873 Eur muito delspinigių, 4 440 Eur PVM delspinigių ir paskirti 20 proc. dydžio baudą, kas sudaro 50 992 Eur.

4. Pareiškėjas, siekdamas išsklaidyti abejones dėl galbūt netinkamo importuotos ginčo prekės klasifikavimo, kreipėsi į nepriklausomą trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimų laboratoriją UAB „Inspectorate Klaipėda“, kurios paprašė ištirti ginčo prekės sudėtį. UAB „Inspectorate Klaipėda“ (tyrimo protokolai Nr. 180608-13, Nr. 180608-14, Nr. 180608-15) nustatė, kad ginčo prekės mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau kaip 74,4–74,9 proc. Tai reiškia, kad pareiškėjas, priešingai nei teigė Kauno TM, importuodamas ginčo prekę, nurodė teisingą prekių TARIC kodą ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Todėl, ginčydamas Ataskaitą, pareiškėjas kreipėsi į MD su skundu, prašydamas panaikinti Ataskaitą ir kartu pridėdamas nepriklausomos ginčo prekės laboratorijos tyrimo protokolus. Tačiau MD sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, o Ataskaita patvirtinta.

5. Pareiškėjas nurodė, kad nors MD patvirtino Ataskaitą, tačiau MD sprendime pateikti nauji sprendimo pagrindai ir motyvai, sprendimas grindžiamas nauju teisės aktu – 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia (be kita ko), yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Reglamentas 945/2005), lyginant su tais, kurie buvo nurodyti Ataskaitoje. Nuo teisingo amonio nitrato kiekio ginčo prekėje apskaičiavimo priklauso tai, kokiu TARIC kodu turėjo būti klasifikuotos pareiškėjo importuota ginčo prekė, ir, ar ginčo prekei turėjo būti taikomas antidempingo muitas. 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (toliau – ir Reglamentas 999/2014) nurodyta, kad produktas, kurio TARIC kodas 3105 20 10 50, aprašomas taip: „kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅, ir (arba) kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro ne mažiau kaip 6 proc., bet mažiau kaip 9 proc. masės“. Šiam produktui nustatomas galutinis antidempingo muitas – 42,83 Eur / 1 000 kg. Taip pat šis produktas yra aprašomas ir Reglamento 945/2005 1 straipsnyje pateiktoje lentelėje. Teisės aktuose, sprendžiant klausimą dėl prekei taikytino TARIC kodo ir su tuo susijusio galutinio antidempingo muito, yra nurodomas kietosiose trąšose esantis amonio nitrato (o ne azoto) kiekis. Tam, kad produkte esantis amonio nitratas būtų apmokestinamas antidempingo muitu, jo masė kietosiose trąšose turi būti didesnė nei 80 proc. Tai reiškia, kad produkte esantis azoto kiekis teisiniam kvalifikavimui dėl prekės apmokestinimo reikšmės neturi.

6. Pareiškėjas teigė, kad MD pateikė poziciją, jog sprendžiant klausimą dėl ginčo prekės kvalifikavimo, nereikia atlikinėti jokių ginčo prekės tyrimų amonio nitrato kiekiui nustatyti, o pakanka vadovautis Reglamente 945/2005 nurodyta prezumpcija, t. y. jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis visada didesnis kaip 80 proc. Tai reiškia, kad pagal MD užtenka žinoti tik produkte esančio azoto kiekį, pagal kurį amonio nitrato kiekį galima preziumuoti.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2020 m. spalio 15 d. sprendime byloje akcinė bendrovė „Linas Agro“ prieš MD, C-117/19 (toliau – ir ESTT sprendimas Linas Agro) išaiškino, kad, atliekant produkto tarifinį klasifikavimą, kas yra tiesiogiai susiję su galimu antidempingo muito taikymu, svarbiausia nustatyti faktinį amonio nitrato kiekį trąšose. Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija gali būti nuginčijama ir ji negali būti taikoma, jei yra įrodymų, kad nepaisant to, jog azoto kiekis trąšose viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės. UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokole yra nurodyta, kad tiriama ginčo prekė (tai tos pačios trąšos, kurių mėginį paėmė ir Kauno TM atstovai) yra dviejų trąšų mišinys: amonio salietros ir NPK 16:16:16. Amonio salietros kiekis mišinyje sudaro 74,4 proc., o NPK 16:16:16 granulių kiekis – 25,6 proc., kuriame amonio nitrato nėra. Tai reiškia, jog ginčo prekėje esantis amonio nitratas yra tik mišinyje, esančiame amonio salietros granulėse, kurių mišinyje yra tik 74,4 proc., t. y. amonio nitratas gali sudaryti ne daugiau kaip 74,4 proc. bendros masės. Įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčo prekėje esantis amonio nitratas neviršija aktualios 80 proc. masės ribos, todėl neturi būti klasifikuojamas Kauno TM nurodytu TARIC kodu ir šioms prekėms nėra taikytinas antidempingo muitas.

8. Pareiškėjas nurodė, kad kompetentingas asmuo, Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) prof. dr. K. B., išanalizavęs ginčo prekės gamybos būdą, nurodė, jog ginčo prekėje esančio amonio nitrato kiekis negali būti preziumuojamas pagal MD nurodomą prezumpciją, o turi būti nustatomas tik laboratorinių tyrimų būdu. Atlikęs papildomus skaičiavimus, profesorius apibendrino, jog apskaičiuota amonio salietroje amonio nitrato vertė atitinka amonio nitrato kiekį ginčo prekės masės sudėtyje ir yra lygi 72,01 proc., t. y. neviršija 80 proc. bendros masės. Prezumpcija, kuria vadovavosi MD, net jei ji ir nurodyta Europos Sąjungos teisės akte, nėra laikytina neginčijamu įrodymu, kuriuo galima pagrįsti mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) kaltę padarius teisei priešingą veiką ir kuriuo remiantis mokesčių mokėtojui galima taikyti neigiamo poveikio priemones.

9. Pareiškėjas teigė, kad Kauno TM pareigūnai ginčo prekės mėginius paėmė iš 4 didmaišių, nors pareiškėjas importavo 9 840 vnt. didmaišių. Imant mėginius nebuvo naudojami jokie specialūs įrankiai, kuriais būtų užtikrintas ginčo prekės mėginių paėmimas iš viso didmaišio gyli, mėginys buvo suformuotas naudojant vien kastuvėlį bei kibirą. Tokie mėginiai negali būti objektyvūs. UAB „Inspectorate Klaipėda“ ėminius paėmė iš dvidešimties maišų ir naudojo specialų įrankį, jog mėginys būtų paimtas iš viso didmaišio gylio, ne tik iš paviršiaus. Kauno TM laboratorija, atlikdama mėginių tyrimus, naudojo nepatikimus metodus, tyrimas atliktas neakredituotoje laboratorijoje. Kauno TM pareigūnai mėginius paėmė tik iš pagal vieną sąskaitą įsigytų maišų, nors galėjo patikrinti ir įsigytų pagal kitas dvi sąskaitas mėginius. Kauno TM negali naudotis ekstrapoliacijos teise, kadangi tiek ESTT, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinę, jog ekstrapoliacija galima tik egzistuojant būtinajai sąlygai – „prekės šiuo metu negali būti patikrintos“. Todėl Kauno TM sprendimas ekstrapoliuoti ginčo prekės, įsigytos pagal 2017 m. liepos 5 d. sutartį Nr. 11-1-17288, tyrimus ginčo prekei, įsigytai pagal 2017 m. liepos 28 d. sutartį Nr. 11-1-17304 nepagrįstas. Priimti sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, nes grindžiami prielaidomis ir spėjimais.

10. Atsakovas MD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. MD nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – ir Reglamentas 2016/1821), Reglamentas 999/2014. Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį ar maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytą ginčo prekėje esantį fosforo ir kalio kiekį, padaryta išvada, kad pareiškėjo importuojamos ginčo prekė turėjo būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu, nes fosforo ir kalio kiekis sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. Nevertinant UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų ginčo prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, t. y. jų tapatumo, šios laboratorijos tyrimo išvados taip pat patvirtina, kad azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės. Pagal šios laboratorijos nustatytus parametrus ginčo prekė turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu.

12. MD paaiškino, kad priimant MD sprendimą vadovautasi ESTT sprendimu, kuriame išaiškinta, kad, jeigu amonio nitrato trąšų sudėtyje esantis azoto kiekis didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip. Esant patikimiems įrodymams dėl trąšų sudėties ir nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, Ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamento 945/2005 prezumpcija, kad nurodytomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. ir, kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme. Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjo importuota ginčo prekė reiškia: NPK – azotas, fosforas, kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuota ginčo prekė atitinka technines sąlygas ir trąšose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. Taigi ginčo prekėje azotas sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės. Tai nustačius pagrįstai konstatuota, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės. Nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo nustatyti amonio nitrato kiekį, todėl, naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir (ar) skaičiavimo metodus, gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Ši priežastis ir buvo pagrindas priimti Reglamentą 945/2005, o šiame teisės akte įtvirtinta prezumpcija turi būti taikoma ir šiame mokestiniame ginče. Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo prekė, nors ir įsigyta pagal skirtingas sutartis, yra to paties gamintojo pagamintos trąšos, pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, trąšų pavadinimas ir jų aprašymas tiek pareiškėjo apskaitoje, tiek ir muitinio įforminimo metu gamintojo išduotose sąskaitose yra identiški. Esant pakankamam teisiniam ir faktiniam pagrindui ginčo prekes klasifikuoti TARIC kodu 3105 20 10 50, aplinkybės dėl dalies prekių tyrimo rezultatų ekstrapoliavimo kitų prekių atžvilgiu teisiškai nereikšminga. Komisija teisingai nurodė, kad, nustatant ginčo prekės TARIC kodą ir priskiriant šią prekę galutinio antidempingo muito objektui, pakankamas teisinis pagrindas yra Reglamento 999/2014 nuostatos bei Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, o faktinis pagrindas – Gamintojo kokybės sertifikatuose, paaiškinimuose nurodyti duomenys apie maistinių medžiagų kiekį prekių sudėtyje.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Kauno TM nurodė, kad MD pozicija, jog esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis didesnis kaip 28 proc. masės, fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, ir nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti, vadovaujamasi Reglamente 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas ginčo prekės klasifikavimo prasme, teisinga ir pagrįsta. Tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas jų klasifikavimo prasme, nes nėra patikimo metodo amonio nitrato kiekiui nustatyti. Pareiškėjo argumentai dėl neteisėto vienoje pareiškėjo deklaracijoje nurodytos prekės patikrinimo rezultatų pritaikymo (ekstrapoliavimo) vėlesnėse pareiškėjo deklaracijose nurodytai prekei, nepagrįsti, nes ginčo prekė pagaminta to paties gamintojo, pagal vienodas technines sąlygas ir patvirtintas receptūras, o jų pavadinimas, išvaizda, sudėtis, kokybė ir reputacija rinkoje yra tokia pati, kaip ir prekės, įsigytos pagal 2017 m. liepos 5 d. sutartį Nr. 11-1-17288, kurios mėginys patikrinimo metu ir buvo paimtas.

II.

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-2233-860/2021 (toliau – ir VAAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas) pareiškėjo UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundą atmetė.

16. LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-357-442/2022 (toliau – ir LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartis) pareiškėjo UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino VAAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

17. LVAT nurodė, kad ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ginčo prekių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (ginčo dėl kitų ginčo prekių (trąšų) klasifikavimą lemiančių požymių nėra). Pareiškėjo į Sąjungos muitų teritoriją 2017 m. liepos–rugsėjo mėnesiais įvežtos ginčo prekės importo deklaracijose buvo klasifikuotos Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) kodais 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90. Atlikusi šių prekių mėginių tyrimą, MD laboratorija nustatė, kad jose esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo ir kalio kiekis – ne mažiau kaip 8 proc. masės. Atsižvelgdama į tai, Kauno TM sprendė, kad ginčo prekės turėjo būti klasifikuotos TARIC kodu 3105 20 10 50 bei, vadovaudamasi Reglamentu 999/2014, taikė galutinį antidempingo muitą (42,83 Eur / 1 000 kg). Pareiškėjo užsakymu trąšų tyrimą atlikusi nepriklausoma trąšų tyrimų laboratorija UAB „Inspectorate Klaipėda“ nustatė, jog trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau, kaip 74,4–74,9 proc.

18. LVAT pažymėjo, jog nacionaliniai teisės aktai, įskaitant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija), neriboja mokesčių administratoriaus galimybės remtis tokia teisės aktuose įtvirtinta prezumpcija, kaip nurodyta Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse. Pareiškėjas nepagrįstai tapatino prielaidas su norminiame akte kompetentingo teisėkūros subjekto įtvirtinta (teisine) prezumpcija dėl atitinkamų teisinių santykių turinio. Viešojo administravimo subjekto galimybės (teisės) remtis aptariama prezumpcija savaime nepaneigia ESTT sprendimo Linas Agro 45 punkte akcentuojamos aplinkybės, kad „<...> lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis.“ Iš tiesų pacituotu aspektu ESTT akcentavo būtent mokesčio mokėtojo (ESTT sprendimo Linas Agro 48 p.) galimybę paneigti minėtą prezumpciją, o ne mokesčių administratoriaus pareigą kiekvienu atveju patikrinti faktinį amonio nitrato kiekį aptariamose trąšose (priešingas vertinimas būtų nelogiškas ir savaime prieštarautų ESTT sprendimo Linas agro rezoliucijoje pateiktam išaiškinimui, kuris atskleidžia būtent mokesčių administratoriaus pareigų turinį). Antra, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas bei iš esmės konstatuota ESTT sprendimo Linas agro 43, 47 ir 48 punktuose, Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta teisinė prezumpcija gali būti paneigta (ar patvirtinta) atitinkamais įrodymais. Iš tikrųjų, aptariamo ESTT sprendimo kontekste ir byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų (įrodymų), teismas neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti Kauno technologijų universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. K. B. parengtoje Unikalios metodikos kūrimo ir taikymo amonio nitrato kiekio apskaičiavimui NPK trąšose ataskaitoje (toliau – ir KTU ataskaita) pateikta nuomone, kad iš esmės tokiose trąšose, kokios yra nagrinėjamos šioje byloje, esantis azoto kiekis savaime (nenuginčijamai) neapsprendžia jose (trąšose) esančio amonio nitrato kiekio. Kitaip tariant, vien tai, kad azoto kiekis atitinkamose trąšose viršija 28 proc., dar nereiškia, kad, ypač trąšų mišinių atveju (Reglamento 945/2005 24 konstatuojamoji dalis), amonio nitrato kiekis negali būti lygus ar mažesnis nei 80 proc. masės. Trečia, (kaip, be kita ko, matyti iš ESTT sprendimo Linas Agro 48 p.) aptariama prezumpcija gali būti paneigiama ne tik laboratoriniais tyrimais, bet ir kitais objektyviais duomenimis (įrodymais), kaip antai gamintojo pateikta informacija apie prekių sudėtį. Priešingas vertinimas būtų akivaizdžiai nelogiškas ir lemtų nepagrįstą naštą importuotojams, nes implikuotų pareigą kiekvieną kartą teikiant deklaracijas dėl aptariamų trąšų, atlikti ir (gebėti) pateikti atitinkamas laboratorinių tyrimų išvadas, patvirtinančias, kad amonio nitrato kiekis jose yra mažesnis nei 80 proc.

19. LVAT nurodė, kad byloje esantys įrodymai, įskaitant gamintojo išduotus dokumentus, objektyviai pagrindė atsakovo ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų vertinimą, jog ginčo prekėse esantis azotas (N) sudarė daugiau kaip 28 proc. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir pats pareiškėjas, be kita ko, pateikdamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolus, kuriuose nurodyta, kad azotas (nitratinis ir amoniakinis) sudaro 29,83–29,98 proc., t. y. daugiau nei 28 proc. produkto cheminės sudėties masės (tokie duomenys beveik sutampa ir su Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT0874 nurodytaisiais). Be to, pareiškėjas, iš esmės apsiribodamas argumentais dėl amonio nitrato kiekio, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atsakovo vertinimu dėl to, kad ginčo prekės kitais nei minėto nitrato kiekis požymiais atitinka produktus, minimus Reglamento 945/2005 23 konstatuojamojoje dalyje (laikytinos šioje dalyje minimais produktais). Atsakovas, taikydamas aptariamą prezumpciją, selektyviai rėmėsi tik duomenimis apie azoto kiekį, nors toje pačioje gamintojo pateiktoje informacijoje, įskaitant Gamintojo 2018 m. balandžio 9 d. raštą Nr. 11-869 (toliau – ir Gamintojo raštas), be kita ko, nurodytas ir amonio nitrato kiekis (kad ginčo prekėse esantis amonio nitrato kiekis neviršija 80 proc. (sudaro apie 77,5 proc.) masės). LVAT vertinimu, atsakovas gamintojo informaciją apie amonio nitrato kiekį ginčo prekėse iš esmės neigė vadovaudamasis minėta prezumpcija apie azoto ir amonio nitrato kiekio ryšį, šiuo tikslu azoto kiekį nustatydamas pagal tuos pačius gamintojo pateiktus dokumentus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, LVAT nurodė, kad ginčo antidempingo muitas siejamas su faktiniu, o ne preziumuojamu amonio nitrato kiekiu, todėl vien azoto kiekis ginčo prekėse nesudaro pakankamo pagrindo šias prekes Reglamento 999/2014 taikymo tikslais klasifikuoti atsakovo nurodytu TARIC kodu. Kita vertus, Kauno TM, priimdama ginčijamą Ataskaitą, be kita ko, vadovavosi Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo išvadomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš esmės savo sprendimą grįsdamas Reglamento 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija, nei šios išvados, nei proceso šalių argumentų, susijusių su Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu, nevertino (laikė juos nereikšmingais). Pareiškėjas, be gamintojo informacijos ir minėtos KTU ataskaitos, pateikė nepriklausomos laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ atlikto trąšų tyrimo protokolus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad: 1) tirtuose trąšų mėginiuose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos ir sudaro ne daugiau kaip 74,4–74,9 proc. masės; 2) trąšų mišinyje esančios NPK 16:16:16 granulės sudaro 25,1–25,6 proc. viso trąšų mišinio ir šiose granulėse nėra amonio nitrato. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino iš esmės tik tiek, kiek jie yra laikytini tinkamais bei pakankamais minėtai prezumpcijai dėl azoto ir amonio nitrato kiekių ryšio, paneigti ir visiškai nevertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadų tarpusavio santykio. Vertindamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktą tyrimą, pirmosios instancijos teismas: 1) spręsdamas, kad nėra pagrindo teigti, jog pagal pareiškėjo užsakymą UAB „Inspectorate Klaipėda“ imti prekės mėginiai buvo tapatūs ginčo prekėms, nevertino byloje reikšmingų aplinkybių, įskaitant to, kad pareiškėjas kvietė muitinės atstovus dalyvauti imant mėginius, mėginiai buvo paimti dalyvaujant antstoliui, yra žinomi trąšų partijų, iš kurių buvo paimti mėginiai, numeriai ir kt.; 2) klaidingai interpretuodamas teisinį reglamentavimą, galimai netinkamai vertino nepriklausomos laboratorijos taikytus tyrimo metodus; 3) formaliai konstatuodamas galimą neatitikimą su gamintojo pateikta informacija apie NPK 16:16:16 sudėtį, ignoravo pareiškėjo argumentus ir nevertino, dėl kokių priežasčių faktiškai paimtų mėginių tyrimo rezultatai neatitiko Gamintojo (nors tiek pagal Gamintojo pateiktą informaciją, tiek pagal UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktą tyrimą ginčo prekėse esantis amonio nitrato kiekis neviršijo 80 proc. masės).

20. VAAT 2022 m. spalio 25 d. sprendimu, iš naujo išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad Bendrovė iš Rusijos įmonės PAO „Dorogobuž“ importavo amonio-nitrato trąšas NPK 30:4:4, kurias deklaravo importo deklaracijose TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais. Kauno TM, atlikusi importuotų ir deklaruotų prekių patikrinimą, 2018 m. liepos 26 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 8KM320036M, kuria nusprendė, kad importuota prekė turi būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu ir nustatė papildomą TARIC kodą A999, mokesčių apskaičiavimui taikant 6,5 proc. importo muito normą ir atitinkamai 42,83 Eur / 1 000 kg galutinio antidempingo muitą. Kauno TM Bendrovei įregistravo 210 721 Eur antidempingo muito, 44 250 Eur importo PVM. 3 873 Eur muito delspinigių, 4 440 Eur PVM delspinigių ir 50 992 Eur baudos mokestinę prievolę. Kauno TM Ataskaitoje nurodė, kad, ištyrus amonio-nitrato trąšas NPK 30:4:4, kurias deklaravo Bendrovė, TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais, nustatyta, kad tiriamų trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro ne mažiau kaip 8 proc. masės. Vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 57 straipsniu, Reglamentu 2016/1821, bendrosiomis Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais (OL C 76/01, 2015), TARIC duomenimis, Kauno TM Ataskaitoje konstatavo, kad mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis, o azotas jose sudaro daugiau kaip 10 proc. sauso bevandenio produkto masės, klasifikuojamos KN 3105 20 10 subpozicijoje; kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 5 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės, klasifikuojamas TARIC kodu 3105 20 10 50. Kauno TM, vadovaudamasi Reglamentu 999/2014, padarė išvadą, kad amonio-nitrato trąšoms NPK30:4:4, kurias deklaravo Bendrovė TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais, nustatytinas TARIC kodas 3105 20 10 50, 42,83 Eur / 1 000 kg galutinis antidempingo muitas ir papildomas TARIC kodas A999. Bendrovė, nesutikdama su Ataskaita, su skundu kreipėsi į MD, kuris 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu patvirtino Kauno TM Ataskaitą. MD 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. 1A-426 „Dėl UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ skundo“ konstatavo, kad Bendrovės importuota prekė (amonio nitrato trąšos markė NPK 30:4:4), pagrįstai suklasifikuota TARIC 3105 20 10 50 kodu (kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂0, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės) ir šiai prekei taikomas 42,83 Eur / 1 000 kg galutinio antidempingo muitas. MD nustatė kad Bendrovė visais atvejais importavo trąšas NPK 30:4:4, todėl darė išvadą, jog trąšose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. MD, remdamasis trąšų gamintojo pateiktais įrodymais, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 proc. masės, t. y. jis yra didesnis, kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, sprendime konstatavo, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės ir Bendrovės importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą ir todėl, atsižvelgdamas į jose esantį maistinių medžiagų kiekį (nitratinio azoto daugiau kaip 80 proc. masės, bendras fosforo ir kalio kiekis 8 proc. masės), darė išvadą, jog jos turi būti klasifikuotos TARIC 3105 20 10 50 kodu ir šiai prekei turi būti taikomas 42,83 Eur / 1 000 kg galutinio antidempingo muitas. MD, pasisakydamas dėl UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktų tyrimų ir jų rezultatų įtakos prekės klasifikavimui, pažymėjo, kad nurodytų tyrimų rezultatai taip pat patvirtino, kad tirtose trąšose azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, o fosforas ir kalis sudaro daugiau kaip 6 proc., bet nedaugiau kaip 9 proc. masės, t. y. ir pagal tyrimų metu nustatytus parametrus tirta prekė taip pat turėtų būti klasifikuojama TARIC 3105 20 10 50 kodu. MD vertinimu, Kauno TM, skirdama 20 proc. dydžio baudą Bendrovei, nepagrįstai aplinkybę (neteisingą importuotų prekių klasifikavimą) laikė Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe, bet MD Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė didelį pažeidimo mastą (210 721 Eur antidempingo muito ir 44 250 Eur importo PVM). MD, atsižvelgdamas į nustatytą Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę (geranoriškai bendradarbiavo su muitine), ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dėl padarytų pažeidimų atsirado didelė turtinė žala), darė išvadą, kad nėra pagrindo Bendrovei skirti minimalią baudą, todėl MD sutiko su Kauno TM paskirta 20 proc. dydžio bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su MD 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu, 2019 m. sausio 14 d. pateikė skundą Komisijai, kuri Bendrovės skundą atmetė.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktuose UAB „Inspectorate Klaipėda“ Tyrimo protokoluose: Nr. K180608-13, Nr. K180608-14, Nr. K180608-15 nurodyti tyrimo metodai nepateikti kaip akredituoti pagal Nacionalinio akreditacijos biuro reikalavimus, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad tyrimai minėtoje laboratorijoje atlikti akredituotais tyrimo metodais. Pateiktas UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jo Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo. Teismo vertinimu, kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluotą išvadą dėl prekės klasifikavimo, nelaikytina ir pareiškėjo pateikta KTU ataskaita.

23. Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys. Mėginys buvo paimtas 2018 m. kovo 28 d. Mėginio ėmimo protokole Nr. 18KM320458 nurodytas detalus mėginio aprašymas, jo kiekis, pakuotė, mėginio ėmimo priežastis, dalyvavę asmenys. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad mėginys buvo paimtas netinkamai, tačiau konkrečių MD generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – ir Mėginių administravimo taisyklės) nuostatų pažeidimo nenurodė, o byloje duomenų, patvirtinančių šių taisyklių pažeidimą nenustatyta.

24. Teismas iš Kauno TM 2018 m. gegužės 17 d. Prekės klasifikavimo akto Nr. 18K0175 nustatė, kad mėginio KN kodas nustatytas vadovaujantis 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821 (KN,2017) 1 ir 6 bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, remiantis Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolu Nr. 18 MLT0874 ir pateiktais duomenimis, o TARIC kodas – ES integruoto tarifo duomenimis. Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokole Nr. 18 MLT0874 yra nurodyti metodai, kuriuos naudojo Muitinės laboratorija. Muitinės laboratorijos 2018 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. (1.5) 2B-373 paaiškinta, kad IR spektroskopijos metodas yra kokybinis, jį taikant lyginami tiriamos ir etaloninės medžiagos spektrai, siekiant nustatyti jų tapatumą. Kokybiniams metodams paklaidos nevertinamos. WDXRF spektrometrijos metodas skirtas cheminiams elementams nustatyti, kuris buvo pritaikytas nustatant kalio ir fosforo kiekį trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje. Minėtame rašte pažymėta, kad gauti rezultatai atitiko Kokybės sertifikato duomenis. Teismas neabejojo Muitinės laboratorijos atliktu tyrimu ir jo rezultatais. Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolas Nr. 18 MLT0874 yra pakankamai išsamus ir motyvuotas, atitinka Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatus ir laikomas dokumentu, pagrindžiančiu trąšos NPK 30:4:4 priskirtinumą TARIC kodui 3105 20 10 50. Be to, Muitinės laboratorijos išvada nėra paneigta Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punkte numatytu analogišku tyrimu. Pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių, kad trąšos NPK 30:4:4 atitinka Bendrovės deklaruojamiems TARIC kodams (3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90) keliamus reikalavimus, nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendė, jog Kauno TM, vadovaudamasi Reglamentu 999/2014, pagrįstai amonio-nitrato trąšoms NPK 30:4:4, kurias deklaravo Bendrovė TARIC 3105 20 90 00 ir 3105 20 10 90 kodais, nustatė TARIC kodą 3105 20 10 50, 42,83 Eur / 1 000 kg galutinį antidempingo muitą ir papildomą TARIC kodą A999.

25. Teismas dėl ekstrapoliacijos taikymo atkreipė dėmesį, kad Bendrovės importuotos prekės pagamintos to paties Gamintojo pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (Techninės sąlygos 2189-104-00203815-2006), prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose Gamintojo išduotuose kokybės sertifikatuose Nr. 5023, 5590, 5591, 5592, 5593, 5595, 5596, 5597, 5598, 5599, 5600, 5601, 5604, 5594, 5603, 5602, 5714, 5715, 5716, 5709, 5710, 5711, 5712, 5713, 5717, 5718, 5719, 5720, 5721, 5722, 5723, 5724, 5725, 5779, 5781, 5782, 5783, 5784, 5775, 5776, 5777, 5778, 5780, 5785, 5788, 5787, 5786, 4818, 4819, 4820, 4821, 4822, 4823, 4824, 4825, 4813, 4814, 4815, 4816, 4817, 4826, 4827, 4828, 5014, 5015, 5016, 5017, 5019, 5020, 5025, 5026, 5027, 5028, 5021, 5024, 5022, 5018. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtino, kad Bendrovės importuotos prekės buvo tapačios, pareiškėjo skundo argumentai apie prekių netapatumą grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, todėl atmestini.

26. Teismas konstatavo, kad Kauno TM, atlikdama Bendrovės importuotų ir deklaruotų trąšų mišinio NPK 30:4:4 patikrinimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Kauno TM 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaita Nr. 8KM320036M pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, yra išsami ir motyvuota, o pareiškėjo skundo argumentas, jog Kauno TM 2018 m. liepos 26 d. patikrinimo ataskaita Nr. 8KM320036M neatitinka VAĮ 8 straipsnio yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, MD ir Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

III.

27. Pareiškėjas UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

28. Pareiškėjas teigė, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą skirti ginčo trąšų ekspertizę, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą aktyviai dalyvauti nustatant visas bylai svarbias aplinkybes bei užkirto galimybę byloje nustatyti objektyvią tiesą. Byloje esant dviejų laboratorijų (Muitinės laboratorijos ir UAB „Inspectorate Klaipėda“) pateiktiems tyrimų rezultatams, kurių išvados skirtingos, teismas turėjo pasiūlyti bylos šalims pateikti papildomus įrodymus arba paskirti ekspertizę. Abiem atvejais naudoti ginčo trąšų tyrimo metodai laboratorijose nėra akredituoti pagal Nacionalinės akreditacijos biuro reikalavimus, todėl nėra pagrindo Muitinės laboratorijos pateiktas išvadas laikyti patikimesnėmis ar turinčiomis aukštesnę įrodomąją galią už nepriklausomos trąšų ir kalkinimo medžiagų laboratorijos UAB „Inspectorate Klaipėda“ išvadas. Pareiškėjas iki šiol saugo užplombuotus trąšų mėginius, kuriuos iš ginčo trąšų paėmė UAB „Inspectorate Klaipėda“ specialistai, ir Kauno TM pareigūnų įteikto trąšų mėginio egzempliorių, todėl nėra kliūčių atlikti pakartotinius ginčo trąšų sudėties tyrimus. MD negalėjo sunaikinti Kauno TM paimtų ginčo trąšų mėginių ir privalėjo juos išsaugoti. Nors Lenkijos Lukasiewicz tyrimų tinklo Keramikos ir statybinių medžiagų institutas nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą Lietuvoje, tačiau, vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo. Lietuvos teismuose nagrinėjamose bylose įvairios ekspertizės yra pavedamos atlikti ne tik į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą neįtrauktiems asmenims, tačiau ir kitose šalyse veikiančioms įstaigoms / asmenims.

29. Pareiškėjas teigė, kad teismas pats vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, o sprendimą grindė Muitinės laboratorijos atliktų trąšų tyrimų rezultatais, kurie dėl akivaizdžių klaidų negali būti laikomi patikimais, ir pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Kauno TM ir MD, klasifikuodami ginčo prekes, rėmėsi Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolu Nr. 18MLT0874. Kauno TM savo pozicija Ataskaitoje grindė Muitinės laboratorijos duomenimis, bet atsakovas – ne. Atsakovas savo sprendimą grindė išimtinai Reglamento 945/2055 21–23 punktų prezumpcija. Be to, MD bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad apskritai nėra patikimo tyrimo metodo amonio nitrato kiekiui trąšose nustatyti, todėl Muitinės laboratorijos atliktas tyrimas nelaikytinas patikimu. Muitinės laboratorijos bei jo rezultatais abejoti ne tik galima, tačiau ir privaloma. Pagal prof. dr. K. B. pateiktas pastabas, Muitinės laboratorijos klaida galėjo nulemti tyrimo netikslumą dėl amonio nitrato kiekio tirtose trąšose maždaug 3 proc., ir tokia klaida galėjo nulemti neteisingo sprendimo priėmimą. Muitinės laboratorijos padarytos grubios ginčo trąšų tyrimo klaidos bei specialių žinių nagrinėjamu klausimu turinčio prof. dr. K. B. išvados apie Muitinės laboratorijos pateiktų tyrimo rezultatų nepatikimumą, nepagrįstumą ir klaidingumą, sudaro pagrindą išvadai, jog Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolas Nr. 18MLT0874 negalėjo būti pripažintas teisėtu įrodymu, todėl teismas negalėjo juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

30. Pareiškėjas nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolų ir taip nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos LVAT praktikos. LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog nebuvo vertinamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadų tarpusavio santykis, tačiau pirmosios instancijos teismas šio trūkumo nepašalino. LVAT, nagrinėdamas analogiškas bylas, yra pažymėjęs, jog vien dėl to, kad pareiškėjo pateikti tyrimai buvo atlikti institucijų, neakredituotų (nesertifikuotų) atlikti tyrimus dėl prekių kodo nustatymo, nereiškia, jog pareiškėjo pateiktos tyrimų išvados negali būti pripažintos įrodymais nagrinėjamoje byloje (žr., LVAT 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad kompetentingos institucijos išvada, kuria būtų galima paneigti Muitinės laboratorijos išvadą dėl prekės klasifikavimo, nelaikytina ir KTU ataskaita, bet sprendime to nemotyvavo.

31. Pareiškėjas teigė, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl ekstrapoliacijos. Ekstrapoliacija šioje situacijoje negalima, nes: 1) Kauno TM Ataskaitoje nurodomas ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimas Greencarrier Freight Services Latvia SIA, C-571/12 buvo priimtas aiškinant visai kitą ir šio ginčo metu jau nebegaliojusį teisės aktą – Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92; 2) Kauno TM nurodytame ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendime Greencarrier Freight Services Latvia SIA, C-571/12 teigiama, kad niekas nedraudžia muitinei šiuo tikslu ekstrapoliuoti vienoje deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo rezultatus ankstesnėse deklaracijose nurodytoms ir muitinės jau išleistoms prekėms, jei šios prekės yra tapačios. Šiuo atveju Kauno TM ekstrapoliavo patikrinimo rezultatus ne ankstesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms, o vėlesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms; 3) minėtame ESTT sprendime ekstrapoliacijos galimybė numatyta tik toms prekėms, kurios jau nebegali būti patikrintos, bet kai Kauno TM pareigūnai atvyko tikrinti pareiškėjo ir ėmė trąšų mišinio NPK 30:4:4 mėginius, tame pačiame sandėlyje buvo saugomas ir trąšų mišinys NPK 30:4:4, kuris buvo įsigytas vėliau, taigi Kauno TM pareigūnai galėjo patikrinti ir vėliau įsigytas ir importuotas prekes; 4) trąšų mišinys NPK 30:4:4, kurių mėginių neėmė Kauno TM ir kurių netyrė Muitinės laboratorija, iš gamintojo buvo įsigytos ne tik pagal visai kitas sąskaitas, nei tos trąšos, kurių mėginius paėmė Kauno TM, tačiau ir pagal visai kitą sutartį.

32. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

33. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Reglamentu 999/2014, Rusijos kilmės prekėms, kurių gamintojas yra Rusijos bendrovė „Dorogobuzh“ ir kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, taikomas galutinis 42,83 Eur / 1 000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente 999/2014 numatyta, kad nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 661/2008, t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra inter alia ex 3105 20 10. 2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui bei importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai yra inter alia ex 3105 20 10. Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį. Būtent šiame reglamente, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1. Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės. Remiantis LVAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021 išdėstytomis išvadomis, UAB „Inspectorate Klaipėda“ akreditavimo pažymėjimas apie jos Cheminės analitinės laboratorijos atitiktį LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimams ir akreditaciją atlikti trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimus nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti trąšų tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo.

34. Atsakovas teigė, kad LVAT, nagrinėdamas KTU ataskaitos reikšmę bei priimtinumą, administracinėje byloje Nr. eA-410-575/2022 konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad KTU ataskaitos duomenys negali vienareikšmiškai nei patvirtinti, nei paneigti ginčo byloje esančių Muitinės laboratorijos išvadų, yra teisinga. Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224, 15 punkte nustatyta, kad, taikant KN, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal KN ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Pareiškėjas, siekdamas paneigti Muitinės laboratorijos atliktą tyrimą, nepateikė jokios alternatyvios laboratorinio tyrimo išvados ir, tuo pačiu, nepaneigė skundžiamuose muitinės sprendimuose išdėstyto nurodyto ginčo prekių klasifikavimo. Pareiškėjo importuotos prekės buvo tapačios.

35. Atsakovo vertinimu, teismo ekspertizės skyrimas nėra vienintelis būdas atlikti prekių tyrimą. Pareiškėjas turėjo teisę bei galimybę teikti alternatyvius įrodymus, jam nebuvo užkirstas kelias savarankiškai kreiptis į kitas nepriklausomas tyrimų laboratorijas, turinčias atitinkamą kvalifikaciją atlikti tyrimus autentikuotais tyrimo metodais. Ginčo prekių mėginiai buvo paimti dar 2018 m. kovo mėn., todėl, praėjus daugiau nei 4 metams, gali būti pakitusi ir pati prekių sudėtis, todėl nėra aišku, ar pakartotinai tiriamas mėginys atitiktų ginčo prekių chemines charakteristikas, buvusias šių prekių importo metu.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

37. Kauno TM nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą skirti ekspertizę, kadangi 2018 m. kovo 28 d. paimti ginčo prekės mėginiai yra sunaikinti ir pareiškėjo surasta įstaiga nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą Lietuvoje. Nėra ginčo, kad trąšų mišinyje NPK 30:4:4 yra amonio nitrato, pareiškėjas kvestionuoja Muitinės laboratorijos nustatytą amonio nitrato kiekį, tačiau Muitinės laboratorija yra specialioji Lietuvos Respublikos muitinės įstaiga, kurios išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys. Siekiant paneigti Muitinės laboratorijos išvadą, reikalinga pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą. Nagrinėjamu atveju tinkamų įrodymų, kurie galėtų paneigti minėtos Muitinės laboratorijos išvadą arba sukelti abejonių dėl jos pagrįstumo. Nepalankiai išspręstas pareiškėjo procesinis prašymas skirti ekspertizę savaime negali būti laikomas pagrindu abejoti teismo nešališkumu, nesant konkrečių šią abejonę galinčių patvirtinti aplinkybių. Mokslininko išvada, kurioje aiškinamas normos turinys, negali būti laikoma įrodymų šaltiniu, nes prilygsta teisės aiškinimui, o įstatymus taiko ir aiškina teismas. Teismo išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjo argumentai dėl ekstrapoliacijos negalimumo yra nepagrįsti. Kauno TM, atlikdama mokestinį patikrinimą, veikė savo kompetencijos ribose, priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

IV.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą atmetė.

39. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad mokestinį ginčą nagrinėję Muitinės departamentas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu, Komisija 2021 m. sausio 22 d. sprendimu ir VAAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė ir Kauno TM Ataskaitoje apskaičiuotas sumas paliko nepakeistas. LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartimi, iš dalies tenkinęs pareiškėjo UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą, VAAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ atliktą tyrimą ir visiškai nevertino UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadų tarpusavio santykio. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, išsamiai įvertino Muitinės laboratorijos 2018 m. gegužės 15 d. tyrimo protokolo Nr. 18MLT0874 (toliau – ir Muitinės laboratorijos protokolas) turinį bei tyrimo, kurį atlikus šis protokolas buvo surašytas aplinkybes. Taip pat teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolus Nr. K180608-13, K180608-14, K180608-15 (toliau – ir UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai), su jų surašymu susijusias aplinkybes bei KTU ataskaitą, konstatavo, kad nei UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai nei KTU ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokole padarytos išvados dėl ginčo trąšose esančio amonio nitrato kiekio.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Reglamente Nr. 945/2005 buvo svarstomas klausimas dėl naujų produktų rūšių, vadinamų amonio nitrato trąšomis, kurių sudėtyje esančio azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc., bet mažesnis kaip 33 proc. masės ir kuriose yra įdėta, įmaišyta arba cheminiu būdu gauta ne daugiau kaip 5 proc. P₂O₅ ekvivalento (maistinė medžiaga fosforas, P) ir (arba) ne daugiau kaip 5 proc. K₂O ekvivalento (maistinė medžiaga kalis, K), klasifikavimo. Iš Reglamento Nr. 945/2005 turinio matyti, kad, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, jog naujose produkto rūšyse (trąšos NPK) esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1. Taigi, nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Reglamento Nr. 945/2005 21–23 punktuose yra įtvirtinta prezumpcija, kad jei NPK trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis produkte yra visada didesnis kaip 80 proc. masės. Iš to seka, kad žinant trąšose esantį azoto kiekį, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus paprastai nėra būtinas, nes jis yra preziumuojamas.

41. ESTT sprendime Linas Agro byloje konstatavo, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 1 straipsnis, siejamas su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia (be kita ko), yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, 20–23 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, jeigu amonio nitrato (AN) trąšų sudėtyje esantis azoto (N) kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, siekiant taikyti šiame straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato (AN) kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc., ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip. ESTT taip pat išaiškino, kad iš aiškios Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio formuluotės ir jame nurodytų TARIC kodų matyti, kad lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose, o ne remiantis azoto kiekiu preziumuojamas amonio nitrato kiekis. Taigi Reglamento Nr. 945/2005 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodyta prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų, kad, nepaisant to, jog azoto kiekis viršija 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis aptariamose trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis kaip 80 proc. masės.

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismas pagrįstai vertino, ar pareiškėjo pateikti įrodymai paneigia Reglamente Nr. 945/2005 įtvirtintą prezumpciją, o būtent ar įrodo, kad amonio nitrato kiekis ginčo trąšose iš tikrųjų yra ne didesnis nei 80 proc. masės. Taip pat teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, pagrįstai vertino Muitinės laboratorijos protokolo turinį, su šiuo tyrimu susijusias aplinkybes.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas motyvuotai konstatavo, kad nei UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai nei KTU ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokole padarytos išvados dėl ginčo trąšose esančio amonio nitrato kiekio. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad šiuo aspektu teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritarė žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutiko su teismo sprendimo motyvais.

44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, be kita ko, į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino Muitinės laboratorijos protokolą ir su pastaruoju tyrimu susijusias aplinkybes, UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolų ir KTU ataskaitos turinį bei jų įrodomąją vertę nustatant amonio nitrato kiekį ginčo trąšose, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra būtinybės skirti papildomą ekspertizę.

45. Teismas dėl KTU ataskaitos pabrėžė, kad joje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, paneigiančią Muitinės laboratorijos tyrimo teisingumą. Pačioje KTU ataskaitoje nurodoma, kad tai yra „apžvalga, diskusijos ir galimybių studija pateikta pagal MTEP Unikalios metodikos kūrimas ir taikymas amonio nitrato kiekio apskaičiavimui NPK trąšose sutarties techninę užduotį negali būti traktuojama kaip neginčytinas faktas“. Todėl konstatuotina, kad KTU ataskaita nei patvirtina, nei paneigia ginčo byloje esančių Muitinės laboratorijos protokolo išvadų.

46. Teismas dėl UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolų akcentavo, kad minėto tyrimo išvadų nėra pagrindo laikyti patikimomis, taigi ir paneigiančiomis Muitinės laboratorijos protokole išdėstytas išvadas dar ir dėl to, kad: 1) UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokoluose daroma išvada, jog amonio nitrato kiekis ginčo trąšų sudėtyje nesiekia 80 proc. produkto masės, yra grindžiamas atliktu vienos iš trąšų sudėtinių dalių – trąšų NPK 16-16-16 tyrimu, kuriame UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ laboratorija nurodė, jog „amonio nitratas neįeina į NPK 16-16-16 sudėtį“, tačiau šis teiginys prieštarauja paties ginčo prekių Gamintojo paaiškinimams, 2) iš UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ tyrimų protokolų nustatyta, jog laboratorija tam, kad nustatytų, kokios druskos įeina į NPK 16-16-16 sudėtį, mėginį analizavo rentgeno difrakcinės spinduliuotės būdu, naudojant Bruker AXSD8 Advance prietaisą. Tačiau šio nurodyto mėginių tyrimo metodo tarp akredituotų tyrimo metodų šios laboratorijos akreditavimo pažymėjime LA.01.163 nėra (žr., Akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.163, išduoto 2021 m. rugpjūčio 30 d., priedą, patvirtintą Nacionalinio akreditacijos biuro direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AK-131; http://db.nab.lt/ais/document/b16551ef-c30a-473e-bc8e-313a8998455c).

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 61 straipsnio 1 dalį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą procesiniuose įstatymuose nustatyta tvarka įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, inter alia nurodytas Muitinės laboratorijos protokole, UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokoluose ir KTU ataskaitoje ir motyvuotai su jomis sutikti, arba ne.

48. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartyje suformuluotus įpareigojimus dėl Muitinės laboratorijos protokolo, UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolų ir KTU ataskaitos įvertinimo. Tikrinamame teismo sprendime pakankamai detaliai analizuojamas UAB „Inspectorate Klaipėda“ ir Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadų tarpusavio santykis, pateikiami motyvai dėl Muitinės laboratorijos protokole išdėstytų rezultatų teisėtumo ir teisingumo, nurodoma, kodėl, šio teismo nuomone, UAB „Inspectorate Klaipėda“ tyrimo protokolai ir KTU ataskaita nepaneigia Muitinės laboratorijos protokole užfiksuotų rezultatų.

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl ekstrapoliacijos taikymo, pritarė detaliai motyvuotai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad bylos duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, jog ginčo trąšos buvo identiškos. Pareiškėjo argumentai apie ginčo trąšų netapatumą grindžiami prielaidomis, ne konkrečiais įrodymais. Ginčo trąšų tapatumo bei ekstrapoliacijos taikymo galimybės nepaneigia ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo minimose ESTT bylose nagrinėtų situacijų panašumo su šios administracinės bylos situacija. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pastarajame sprendime pateikti išaiškinimai yra reikšmingi nagrinėjant šią administracinę bylą.

V.

50. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ prašymas atnaujinti procesą, kurį pareiškėjas grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – kai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu bei ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

51. Pareiškėjas nurodo, kad pagrįstai tikėjosi, jog bylą pakartotinai nagrinėjant VAAT bus sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio prašymo netenkino, o LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartyje sprendė, kad ekspertizės skyrimas nebuvo būtinas. 2022 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas Lenkijos Lukasiewicz tinklo Keramikos ir statybinių medžiagų institutui (toliau – ir Lenkijos laboratorija) išsiuntė užplombuotą ginčo trąšų mėginį, kuris buvo paimtas dalyvaujant anstoliui. 2023 m. sausio 10 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo LVAT pareiškėjas gavo tyrimų ataskaitą. Lenkijos laboratorija, trąšų sudėties tyrimams naudodama šioje laboratorijoje akredituotą rentgeno difrakcijos metodą, neabejotinai objektyviai patvirtino viso ginčo metu pareiškėjo dėstytus teiginius, jog ginčo trąšose NPK 30:4:4 esantis faktinis amonio nitrato kiekis (kuris pagal ESTT išaiškinimus yra lemiamas kriterijus atliekant tarifinį klasifikavimą ir apmokestinant antidempingo muitu) neviršija aktualios 80 proc. ribos, o konkrečiai sudaro tik 68,6 proc. Pareiškėjo nuomone, tuo atveju, jeigu šioje administracinėje byloje būtų buvęs patenkintas jo prašymas dėl ginčo trąšų NPK 30:4:4 sudėties ekspertizės skyrimo, jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų objektyviai nustatyta, jog ginčo trąšose esantis amonio nitrato kiekis neviršija aktualios 80 proc. ribos, t. y. kad pareiškėjo importuotoms trąšoms antidempingo muitas nėra taikytinas ir pareiškėjas jokių pažeidimų nepadarė.

52. Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes (pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą skirti ginčo trąšų sudėties ekspertizę Europos Sąjungos šalyje surastoje akredituotoje laboratorijoje, o pareiškėjui į šią laboratoriją kreipusis savo iniciatyva, ginčo trąšų sudėties tyrimų rezultatai buvo gauti jau po to, kai šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo LVAT), egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtinti pagrindai įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) užbaigtos bylos proceso atnaujinimui.

53. Pareiškėjas nurodo, kad naujai paaiškėjusia ir esmine aplinkybe (ABTĮ 156 str. 2 d. 2 p.) laikytina 2023 m. sausio 10 d. Lenkijos Lukasiewicz tyrimų tinklo Keramikos ir statybinių medžiagų instituto Ugniai atsparių medžiagų centro Bandymų ataskaita Nr. 561z/2022 (GB.521.561.2022) (toliau – ir Lenkijos laboratorijos ataskaita), kuri buvo surašyta ir pareiškėjo gauta jau po to, kai LVAT išnagrinėjo šią administracinę bylą, kuri patvirtina, jog nepriklausomoje laboratorijoje akredituotu tyrimo metodu ištyrus ginčo trąšų NPK 30:4:4 sudėtį, buvo nustatyta, jog amonio nitrato kiekis ginčo trąšose sudaro 68,6 proc.

54. Pareiškėjas pažymi, kad su šiuo pareiškimu pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog šioje administracinėje byloje buvo padaryti teisės normų, Reglamento Nr. 945/2005 ir Reglamento Nr. 999/2014, taikymo esminiai pažeidimai, taigi egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Reglamento Nr. 945/2005 1 straipsnyje ir Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio 1 dalies c punkte yra pateiktas toks produkto, kuris klasifikuotinas TARIC kodu 3105 20 10 50 (t. y. tuo kodu, kuriuo, anot MD, turi būti klasifikuojamas pareiškėjo importuotas trąšų mišinys NPK 30:4:4), aprašymas: „kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, o fosforo kiekis, išreikštas P₂O₅ ir kalio kiekis, išreikštas K₂O, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės“. Lenkijos laboratorijos ataskaita patvirtina, jog šią bylą išnagrinėję teismai taikydami Reglamento Nr. 945/2005 1 straipsnio ir Reglamento Nr. 999/2014 1 straipsnio 1 dalies c punktą padarė esminį pažeidimą, kadangi nutarė, jog ginčo trąšos turi būti klasifikuotos Muitinės nurodomu TARIC kodu 3105 20 10 50, nors jose faktiškai esantis amonio nitrato kiekis sudaro tik 68,6 proc., t. y. mažiau kaip 80 proc. (pagal minėtus reglamentus, kodu 3105 20 10 50 klasifikuotinos tos trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau, kaip 80 proc. masės). Pateikus nepriklausomos laboratorijos akredituotu metodu atliktų ginčo trąšų sudėties tyrimų rezultatus, patvirtinančius, jog amonio nitrato kiekis ginčo trąšose sudaro tik 68,6 proc., negali likti jokių abejonių dėl to, jog šioje byloje buvo klaidingai taikytos Reglamentų Nr. 945/2005 ir Nr. 999/2014 nuostatos, nes šie teisės aktai aiškiai nustato, jog TARIC kodu 3105 20 10 50 klasifikuojamos (taigi ir antidempingo muitu apmokestinamos) tik tos trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau, kaip 80 proc. masės. Lenkijos laboratorijos ataskaita patvirtina, kad teismai priėmė nepagrįstus bei neteisingus sprendimus, kadangi objektyvūs įrodymai patvirtina, jog ginčo trąšose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos, taigi šioms trąšoms antidempingo muitas nėra taikytinas.

55. Pareiškėjas teigia, kad byloje padarytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio pažeidimas, nes kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar teismui byloje atmetus pagrįstą pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo esminiu šiai bylai teisingai išspręsti klausimu, buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, o kartu ir į objektyvios tiesos šiame ginče nustatymą. Konvencijos Protokolo 1 straipsnyje yra įtvirtintas asmens nuosavybės apsaugos principas, numatantis, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, o iš niekieno negali būti atimta jo nuosavybė. Byloje pareiškėjo ginčyta Ataskaita, atsakovui pakeitus importuotų trąšų NPK 30:4:4 TARIC kodus pareiškėjui buvo apskaičiuota net 210 721 Eur antidempingo muito ir 44 250 Eur importo PVM, taip pat apskaičiuoti muito ir PVM delspinigiai bei paskirta bauda. Visus Ataskaitoje apskaičiuotus mokesčius pareiškėjas buvo priverstas sumokėti į valstybės biudžetą. Paaiškėjus, jog ginčo trąšose amonio nitrato kiekis tikrai neviršijo aktualios 80 proc. ribos, dėl ko šioms prekėms nėra taikytinas antidempingo muitas, akivaizdu, jog buvo pažeista ir pareiškėjo teisė į nuosavybę, kadangi jis neteko ypatingai didelių pinigų sumų, nors pažeidimų tikrai nepadarė.

56. Pareiškėjas teigia, kad prie prašymo pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog byloje priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepagrįstai pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus, kadangi pareiškėjas į Lietuvos Respubliką importuodamas ginčo trąšas veikė visiškai teisėtai ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o atsižvelgiant į tai, jog jo importuotose trąšose NPK 30:4:4 esantis amonio nitratas tikrai neviršijo 80 proc. ribos, antidempingo muitas šioms prekėms nėra taikytinas. Šiuo atveju proceso atnaujinimo institutas yra būtent ta priemonė, kuri gali padėti išvengti neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių bei išvengti visiškai nepagrįsto pareiškėjo teisių bei interesų pažeidimo, užtikrinti objektyvios tiesos nustatymą ginče.

57. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

58. Atsakovas nurodo, kad antstolis nepatvirtino ir negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad mėginys buvo būtent iš ginčo prekių siuntų, nėra aišku, kokias trąšas tyrė Lenkijos laboratorija. Atsakovas byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, jog teismo ekspertizės skyrimas nėra vienintelis būdas atlikti ginčo prekių tyrimą. Pareiškėjas visada turėjo teisę bei galimybę, tuo aktyviai naudojosi, teikti alternatyvius įrodymus, jam nebuvo užkirstas kelias savarankiškai kreiptis į kitas nepriklausomas tyrimų laboratorijas, turinčias atitinkamą kvalifikaciją atlikti tyrimus autentifikuotais tyrimo metodais. Nebuvo ir nėra jokio pagrindo taikyti ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, tirti įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Nėra aišku, kokios priežastys sutrukdė ginčo prekės mėginį, paimtą dar 2018 m. birželio mėnesį, išsiųsti tirti Lenkijos laboratorijai tik 2022 m. pabaigoje. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsisakyti skirti teismo ekspertizę buvo pasisakyta LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartyje. Pareiškėjas laikėsi ir laikosi nenuoseklios pozicijos dėl muitinės paimto ginčo trąšų mėginio tyrimo galimybės: teigė, jog muitinės paimti mėginiai buvo nereprezentatyvūs, t. y. paimti pažeidžiant nustatytą mėginių ėmimo tvarką, taigi, abejotini ir Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo rezultatai. Kita vertus, pareiškėjas teigė, kad tebesaugo muitinės imtų mėginių trečiąjį egzempliorių, kuris, jo teigimu, galėtų būti tiriamas. Neaišku, kodėl, pareiškėjo teigimu, neteisingai paimtas muitinės mėginys gali būti pateiktas pakartotiniam tyrimui. Ginčo prekių mėginiai buvo paimti dar 2018 m. kovo mėnesį, todėl, praėjus daugiau nei 4 metams, galėjo pakisti ir pati prekių sudėtis, todėl nėra aišku, ar pakartotinai tiriamas mėginys atitiktų ginčo prekių chemines charakteristikas, buvusias šių prekių importo metu. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir jo apeliaciniame skunde, dėl kurių buvo išsamiai ir motyvuotai pasisakyta LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartyje, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo proceso atnaujinimui.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

60. Kauno TM nurodo, kad pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę tokio pobūdžio įrodymą, kaip Lenkijos laboratorijos ataskaitą pateikti bet kuriuo ginčo nagrinėjimo metu. Muitinėje nėra ginčo prekės mėginių, todėl nėra patvirtinimo, kad 2018 m. kovo 28 d. imtas sumaišytų trąšų NPK 30:4:4 mėginys (Mėginio ėmimo protokolas Nr. 18KM320428) yra tapatus (identiškas) trąšoms, 2022 m. pateiktoms tirti Lenkijos Respublikoje. Kauno TM palaiko LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023 motyvus, kurių pagrindu priimta pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra būtinybės skirti papildomą ekspertizę. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų teisiškai reikšmingų argumentų, į kuriuos nebūtų atsakęs LVAT, todėl pareiškėjo argumentai atmestini ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Vien tik galbūt netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Iš esmės analogiškus argumentus pareiškėjas buvo išdėstęs ir savo apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę ir tinkamai juos įvertino bei dėl jų pasisakė. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra keliamas klausimas dėl konkrečių materialiosios teisės normų turinio neteisingo aiškinimo ar taikymo, taip pat nėra pateikta jokio alternatyvaus apeliacinės instancijos teismo taikytų materialinės teisės normų aiškinimo, kuris prieštarautų šio teismo išvadomis ir iš kurio būtų galima spręsti apie esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant. Pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI.

61. Pareiškėjas UAB „Agrochemijos paslaugų centras“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

62. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teismų sistemai (žr., pvz., EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04).

63. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016; kt.).

64. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

65. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

66. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

67. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad: teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

69. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nurodo, kad esminės naujai paaiškėję aplinkybės, apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo nutarčiai yra tai, jog 2023 m. sausio 10 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo LVAT, pareiškėjas gavo Lenkijos laboratorijos, į kurią kreipėsi 2022 m. gruodžio mėnesį, tyrimų rezultatus, patvirtinančius, jog amonio nitrato kiekis ginčo trąšose sudaro tik 68,6 proc., todėl nėra abejonių dėl to, jog šioje byloje buvo klaidingai taikytos Reglamentų Nr. 945/2005 ir Nr. 999/2014 nuostatos, nes šie teisės aktai aiškiai nustato, jog TARIC kodu 3105 20 10 50 klasifikuojamos (taigi ir antidempingo muitu apmokestinamos) tik tos trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau, kaip 80 proc. masės. Pareiškėjo teigimu, Lenkijos laboratorijos ataskaita patvirtina, kad teismai priėmė nepagrįstus bei neteisingus sprendimus, kadangi objektyvūs įrodymai patvirtina, jog ginčo trąšose esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. ribos, taigi šioms trąšoms antidempingo muitas nėra taikytinas, tokiu būdu, pareiškėjo vertinimu, yra ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, kurias jis įvardija, kaip turinčias esminę reikšmę administracinei bylai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, ir kurios nebuvo žinomos (negalėjo būti žinomos) pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir kurios turi neabejotiną teisinę svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai. Ginčas dėl trąšų cheminės sudėties ir dėl materialiosios teisės normų taikymo vertinant ginčo trąšų sudėtį byloje kilo ir buvo nagrinėjamas nuo pat pradžių. Pareiškėjo nurodoma Lenkijos laboratorijos ataskaita vertintina kaip naujas įrodymas byloje, kuriuo pareiškėjas siekia pagrįsti aplinkybes dėl ginčo trąšų sudėties ir savo poziciją, kuri buvo aiški nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Todėl šiuo atveju naujo įrodymo gavimas tuo pačiu klausimu jau po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo eigą (trukmę), nepaisant to, kad teismas byloje neskyrė ekspertizės, turėjo procesinę teisę ir galimybę teikti atitinkamą dokumentą kaip Lenkijos laboratorijos ataskaita, ir anksčiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Aplinkybių, kad tokia procesinė galimybė jam nebuvo sudaryta, nenustatyta. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas yra tik vienas įrodymų byloje, kuris turi būti vertinamas pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str., 61 str. 4 d.).

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, kuriais pareiškėjas grindžia proceso atnaujinimo būtinybę, prieina prie išvados, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir teismų išvadomis dėl materialiosios teisės normų taikymo.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko) ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia atnaujinti proceso vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos, įvertintos ir ištirtos bylos aplinkybės, t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka. Kaip nustatyta, administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir kartu teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.

73. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Atitinkamai, nėra pagrindo byloje atnaujinti procesą ir kitu pareiškėjo prašyme nurodomu – ABTĮ 156 straipsnio 10 punkte nustatytu pagrindu – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį – kadangi pareiškėjas šio pagrindo buvimą siejo su ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo egzistavimu.

74. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.

75. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesas administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023 neatnaujinamas (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1044-968/2023 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemijos paslaugų centras“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.