Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-04-08 · Civilinė byla Nr. 2-60-649/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-08Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-08
Bylos Nr.
2-60-649/2013
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00935-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Atsakovas
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
UAB “Panevėžio miestprojektas”
Advokatai
Linas Songaila, Andrejus Vavilovas
Civilinė byla Nr. 2-60-649/13
Procesinio spr. kategorija 44.5.1, 52.1, 44.2, 116.1
Proceso Nr. 2-26-3-00935-2012-5
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 8 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos atstovams Mažvydui Šalkauskui ir advokatui Linui Songailai, nedalyvaujant ieškovo UAB “Panevėžio miestprojektas” atstovui (pateiktas prašymas nagrinėti nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Panevėžio miestprojektas” ieškinį atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl 27237,15 Lt žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas Andrejus Vavilovas parengiamajame teismo posėdyje palaikė ieškinį (b. l. 4-5), teismo posėdyje bylą atstovas prašė nagrinėti jam nedalyvaujant ( b. l. 126).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ prašo priteisti iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 27237,15 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2010-07-08 su atsakovu pasirašė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kupiškyje statybos techninės priežiūros sutartį. Pagal šios sutarties 9.1. p. atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 56500 Lt be PVM, o pagal 2010-07-27 susitarimą Nr. 1 kaina buvo sumažinta iki 31867 Lt be PVM. Vykdant techninės priežiūros sutartį, pagal atliktų darbų aktus Nr. l ir Nr. 2 iš atsakovo buvo gauta 9883,58 Lt be PVM už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2011 m. spalio mėn.. 2011-11-02 atsakovas vienašališkai nutraukė 2010-07-08 sutartį, tačiau Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012-02-01 įsiteisėjusiu sprendimu pripažino šį nutraukimą neteisėtu. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu vykdyti sutartį, tačiau atsakovas vėl 2012-05-07 nutraukė tarp šalių 2010-07-08 pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.U5-32 dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kupiškyje statybos techninių paslaugų atlikimo. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012-07-12 priėmė sprendimą, kuriuo atsakovo 2012-05-07 sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį su ieškovu buvo pripažintas neteisėtu. Panevėžio apygardos teismas 2012-10-26 nutartimi paliko Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovas 2012-10-30 kreipėsi į atsakovą raštu Nr. TP-322, kuriuo prašė suteikti informaciją tolimesniam sutarties vykdymui, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė bei iš esmės atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, o kartu ir vykdyti priimtus teismo sprendimus. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti pagal sutartį negautas pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs, jei sutartis būtų buvusi vykdoma, kurios sudaro 22510,04 Lt be PVM arba 27237,15 Lt su PVM (31867 Lt - 9883,58 Lt = 22510,04 Lt be PVM ), tačiau atsakovas 2012-12-04 raštu atsisakė mokėti.

Ieškovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad nors sutarti darbai ir nebuvo atlikti, ieškovas patyrė išlaidas. Sutartis su atsakovu du kartus buvo nutraukta be pagrindo, todėl ieškovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą. Nuostoliais ieškovas laiko negautas pajamas, nes pagrindinės techninės priežiūros išlaidos-darbo užmokestis samdomiems techniniams prižiūrėtojams. Atsakovui nevykdant sutarties, ieškovas negalėjo atleisti techninių prižiūrėtojų. Nors transporto išlaidų nepatyrė, jas priteisus ieškovas uždirbtų truputį daugiau nei planavo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija 2013-01-29 pateikė atsiliepimą į ieškinį ( b. l. 61-65), kuriame nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Pirma, atsakovas nurodo, jog jis vykdo projektą ES lėšomis "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kupiškio rajone", kurio metu yra numatyta rekonstruoti Kupiškio miesto nuotekų valyklą, objekto vertė - 5 509 790,00 Lt. 2010-07-08 atsakovas su ieškovu pasirašė pirkimo sutartį Nr. U5-32, kurios dalykas – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kupiškyje statybos techninė priežiūra. Kilus nesutarimams su ieškovu dėl netinkamo darbų atlikimo, dėl kurių buvo apsunkintas projekto įgyvendinimas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią faktinę situaciją bei vadovaudamasis LR CK 6.217 str. 2 d. 1 p. bei sutarties 11.5 p., atsakovas padarė išvadą, kad tolimesnis bendradarbiavimas neįmanomas, todėl 2011-11-02 priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį. Nuo 2011-11-02 tarp ieškovo ir atsakovo jokių faktinių sutartinių santykių nebebuvo, jokie darbai pagal sutartį nebuvo atliekami. 2011-12-22 buvo patvirtintas statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-2763. Antra, atsakovas nesutinka su ieškovo nurodomu patirtų nuostolių dydžio skaičiavimu (31867 Lt – 9883,59 Lt = 22510,04 Lt ), kadangi negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Todėl apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis, pagal CK 6.249 str. 1 d. tai turi būti grynasis pelnas. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal LR Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tuo tarpu ieškovo pateiktame skaičiavime negautomis pajamomis yra laikomas ne negautas pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis, o tiesiog tikėtinos ieškovo įplaukos, jeigu ieškovas būtų tinkamai atlikęs darbus, kurie buvo pavesti jam atlikti. Remdamasis kasacinio teismo praktika atsakovas teigia, jog nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos formą, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Tuo tarpu ieškovas remiasi tik prielaidomis, bei nurodo hipotetinį nuostolių dydį, kurį jam neva privalo atlyginti atsakovas bei nepateikia žalos dydį patvirtinančių įrodymų, nepagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos - negautų pajamų egzistavimo. Atsakovas pažymi, jog ieškovas sutartį vykdė netinkamai, buvo nustatyta eilė faktų, įrodančių, kad ieškovas aplaidžiai vykdė techninę priežiūrą: statybos žurnalai, pateikti su atliktų darbų aktais, užpildyti atmestinai, statybos produktai buvo registruojami praėjus dviem mėnesiams po darbų atlikimo ir t. t., todėl negalima daryti neabejotinos išvados, kad nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas būtų gavęs pajamas, jei sutartis būtų vykdoma. Trečia, ieškinio nepagrįstumą bei ieškovo nesąžiningumą įrodo ir tai, jog šalių sudarytos sutarties 9.7. p. numatyta, jog „Faktinės pinigų sumos, kurios turi būti sumokamos po avansinio mokėjimo, gali skirtis nuo prieš tai nurodytų planuojamų sumų. Jos turi būti pagrįstos tiekėjo sąskaitomis, kuriose nurodomos faktiškai atliktos užduotys per tą laikotarpį.“ Ieškovas, pažeisdamas šią nuostatą, atsakovui pateikė 2012-11-12 išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PMP03582 už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti. Kai tuo tarpu dar 2012-07-12 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendime buvo konstatuota, jog „po sprendimo nutraukti sutartį Nr. U5-32 nuo 2011 m. lapkričio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės jokių faktinių sutartinių santykių nebuvo, jų nebuvo ir po 2012 m. vasario 1 d., kai įsiteisėjo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16-783/2012“.

Atsakovo atstovas advokatas Linas Songaila teismo posėdyje paaiškino, kad pasiūlymo suma buvo 56500 Lt be PVM, ieškovas planavo uždirbti 3208,8 Lt. Kai sandorio suma buvo sumažinta iki 31867 Lt, tai proporcingai turėjo mažėti ir ieškovo gautinas pelnas, atitinkamai už įvykdytas paslaugas atsakovas ieškovui sumokėjo. Pagrindinę išlaidų dalį sudaro darbo užmokestis ieškovo darbuotojams, tačiau visi ieškovo darbuotojai pas ieškovą buvo įdarbinti ne konkrečiam projektui, o pagal darbo sutartį samdomam darbui. Todėl išlaidas, kurias ieškovas nurodo kaip patirtas dėl šio projekto, būtų patyręs vis tiek, nes darbuotojai dirbo kitus darbus. Atstovo nuomone, ieškovo negautas pelnas turėtų būti apie 1250 Lt, tačiau ieškovas neįrodė žalos dydžio, todėl prašė ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovas Mažvydas Šalkauskas paaiškino, kad ieškovas prie projekto nebedirbo nuo 2011 m. spalio ar lapkričio mėnesio. Kai nepavyko nutraukti sutarties, ieškovui neleido pabaigti vykdyti sutarties, nes juo nepasitikėjo kaip tinkamu atstovu. Darbus pagal sutartį atliko savivaldybės administracijos darbuotojas, turintis kvalifikaciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės.

Ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo sutartį Nr. U5-32 ( b. l. 4-14, toliau Sutartis), pagal kurią ieškovas turėjo teikti atsakovui vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kupiškyje statybos techninės priežiūros paslaugas. Pagal Sutartį ieškovas turėjo atlikti darbų už 31867,00 Lt be PVM. Ieškovas pagal atliktų techninės priežiūros paslaugų aktus Nr. U5-32/1 ir U5-32/2 ( b. l. 15, 16) atliko darbų už 9883,58 Lt ir atsakovas už darbus apmokėjo. Atsakovas bandė nutraukti Sutartį su ieškovu, tačiau atsakovo sprendimai nutraukti Sutartį Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimais pripažinti neteisėtais (b. l. 17-22, 23-30, 31-33). Ieškovas po jo naudai priimtų teismų sprendimų 2012-10-30 raštu Nr. TP-322 prašė atsakovo suteikti visą informaciją ir dokumentaciją, reikalingą Sutarties vykdymui, bei paskirti datą ir laiką, kada galėtų atvykti dėl tolimesnio Sutarties vykdymo ( b. l. 86). Tačiau atsakovas į dar vėlesnį ieškovo raštą Nr. TP-331 atsakė 2012-12-04 raštu Nr. S1-1980(8.24)–„kadangi UAB „Panevėžio miestprojektas“ pagal minėtą Sutartį nuo 2011 m. spalio mėn. jokių paslaugų neatliko, todėl neturime teisinio pagrindo pasirašyti aktus ir apmokėti už juose nurodytas paslaugas“ ( b. l. 85). Minėtu raštu atsakovas ieškovui grąžino ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. PMP 0003582 ( b. l. 34) dėl 27237,15 Lt apmokėjimo. Ieškovas pateikė raštą, nurodantį negautų pajamų (27237,15 Lt) struktūrą ( b. l. 81). Ieškovas Sutarties su atsakovu vykdymui sudarė techninės priežiūros ekspertų grupę, į kurią įėjo ieškovo darbuotojai V. G., S. G., V. Č., J. L., D. S. ( b. l. 88). Dalį išlaidų negautų pajamų struktūroje ( b. l. 81) sudaro išlaidos D. N., J. R. ir V. V. darbo užmokesčio apmokėjimui ( b. l. 82, 83, 84). Darbo sutartys, įsakymai dėl priedų, pažymos apie darbo užmokestį pavirtina, kad V. G., S. G., V. Č., J. L., D. S., D. N., J. R. ir V. V. yra ieškovo darbuotojai ir jiems atliekant darbo sutartyse nurodytas funkcijas buvo mokamas atlyginimas (b. l. 89-125).

Ieškovas mano, kad atsakovas pažeidė sutartį ir turėtų atlyginti 27237,15 Lt žalą, remiasi CK 6.38 str. – prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Ieškovas žalos dydį grindžia tokiu būdu – pagal Sutartį už suteiktas paslaugas ieškovas iš atsakovo turėjo gauti 31867,00 Lt ( be PVM, b. l. 13), atsakovas sumokėjo 9883,58 Lt (be PVM, b. l. 4) ir nesuteikė galimybės atlikti likusius darbus už 22510,04 Lt, o su 21 proc. PVM (4727,11 Lt) atsakovo skola sudaro 27237,15 Lt. Ieškovas visą prašomą priteisti skolos sumą – 22510,04 Lt ( be PVM )- nurodo kaip negautas pajamas ir pateikia negautų pajamų struktūrą- 17868,80 Lt sudarytų ieškovo darbuotojų 113, 53 darbo valandų apmokėjimas, 3096,51 Lt kitos išlaidos, ir 1544,73 Lt ieškovo pelnas ( b. l. 81). Ieškovas atstovas parengiamojo posėdžio metu nurodė ( b. l. 74), kad iš prašomos priteisti sumos pagrindinės išlaidos būtų techninių prižiūrėtojų darbo užmokestis, nes ieškovas darbuotojų negalėjo atleisti iš darbo, nors atsakovas ir nevykdė Sutarties. Taip pat ieškovo atstovas nurodė, kad kitos išlaidos - 3096,51 Lt – yra transporto išlaidos, kurių ieškovas nepatyrė, nes nebuvo vykdoma Sutartis.

Reikia pažymėti, kad ieškovas nepateikė teismui dokumento apie atsakovo vykdant Sutartį sumokėtus 9883,58 Lt, tik ieškinyje nurodė apie sumokėjimą. Ieškovo skaičiavimuose ieškinyje yra klaida – atsakovo nesumokėta suma (be PVM ) turėtų būti ne 22510,04 Lt, o 21983,42 Lt ( 31867 – 9883,58 = 21983,42 ), su PVM skaičiuotina negautų pajamų suma sudarytų 26599, 94 Lt.

Ieškinio suma teisingai atliekant skaičiavimus turėtų būti 26599,94 Lt.

CK reglamentuojamos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos- tai neteisėti veiksmai ( CK 6.246 str.), priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 str.), bei žala ir nuostoliai ( CK 6.249 str.).

Teismo nuomone, atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas ir atsakovas 2010-07-08 sudarė Sutartį, pagal kurios 3.2 punktą Sutartyje numatytos užduotys turėjo būti atliktos ne ilgiau kaip per 21 mėnesį nuo sutarties vykdymo pradžios dienos ( b. l. 6). Sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Atsakovas, remdamasis Sutarties 11.5 punktu, bandė nutraukti Sutartį, tačiau atsakovo padaryti sprendimai dėl Sutarties nutraukimo teismų sprendimais pripažinti negaliojančiais ( b. l. 17-22, 23-30, 31-33). Vadinasi, jei sutartis nebuvo nutraukta, ji turėjo būti vykdoma. Sutarties 5.4 punktas numatė, kad atsakovas ieškovui turi suteikti informaciją ir dokumentaciją, esančią atsakovo dispozicijoje, kuri gali būti svarbi sutarties vykdymui, pagal 5.5 punktą ieškovas ir atsakovas vykdydami Sutartį privalėjo bendradarbiauti. Ieškovas pagal Sutarties 4.1 punktą įsipareigojo atlikti specifikacijoje apibrėžtas užduotis, atsakovas ieškovui už suteiktas paslaugas iš viso įsipareigojo sumokėti 31867 Lt ( be PVM), tačiau sumokėjo tik 9883,58 Lt. Po teismų sprendimų, kai atsakovui nepavyko nutraukti Sutarties, ieškovas kreipėsi pas atsakovą dėl Sutarties vykdymo ( b. l. 86), tačiau atsakovas nesutiko su tolimesniu Sutarties vykdymu ( b. l. 85), o atsakovo atstovas M. Šalkauskas posėdžio metu nurodė, kad nepasitikėjo ieškovu, todėl neleido tęsti darbų. Teismo nuomone, toks atsisakymas vykdyti Sutartį nepagrįstas, nes nepasitikėjimą Sutarties šalimi ir kitus neteisėtus ar neteisingus ieškovo veiksmus atsakovas turėjo įrodinėti bandant nutraukti Sutartį, o jei Sutarties nutraukti nepavyko, Sutartį privaloma vykdyti.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas be teisėto pagrindo neleido ieškovui vykdyti Sutarties ir dėl to yra kaltas, ieškovas dėl tokių veiksmų patyrė nuostolius.

Tačiau teismas negali sutikti su ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma, kurią ieškovas įvardija kaip negautas pajamas.

CK 6. 249 str. 1 d. nurodo, kad žala yra asmens taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.) – nagrinėjamu atveju žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka ( CPK 179 str.). Kadangi ieškinyje nurodytas žalos dydis buvo paremtas tik matematiniu skaičiavimu – iš priklausančios pagal Sutartį gauti sumos atimta sumokėta suma ir skirtumas laikomas negautomis pajamomis- teismas pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus dėl žalos dydžio. Tačiau ir iš papildomai pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad ieškovas patyrė 27237,15 Lt nuostolių. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovui pagal Sutarties ( b. l. 6) 1.1 p. turėjo teikti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kupiškyje statybos techninės priežiūros paslaugas, tačiau ieškovas atsakovui jau nuo 2011 m. lapkričio mėnesio neteikė jokių paslaugų. Didžiąją dalį iš pagal Sutartį gautinos sumos ( b. l. 13) ieškovas būtų skyręs darbuotojų- techninių projekto prižiūrėtojų- darbo užmokesčiui ( b. l. 81), šią aplinkybę patvirtino ieškovo atstovas parengiamojo posėdžio metu. Ieškovo atstovas perengiamojo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas neatleido darbuotojų (prižiūrėtojų) todėl, jog manė, kad Sutartis nutraukta nepagrįstai ir ją reikės vykdyti. Tačiau visi ieškovo darbuotojai, turėję dirbti prie Sutarties vykdymo ( b. l. 81, 82, 83, 84, 88), į darbą priimti ne paslaugų teikimui pagal Sutartį, o bendro pobūdžio pareigoms. Ieškovas V. V. į darbą priėmė 2005-08-31 į tinklų projektavimo biuro administratorės pareigas ( nuo 2007-02-27 pervesta į administratorės pareigas), mokamas minimalus darbo užmokestis ( b. l. 104-105), D. N. į darbą priimta 2011-09-20 į statybos inžinierės pareigas ( b. l. 107), V. G. į darbą priimtas 2005-08-31 į statybos inžinierės pareigas ( b. l. 109), S. G. į darbą priimtas 2003-04-11 į projektų vadovo pareigas (b. l. 112), V. Č. į darbą priimtas 2007-02-28 į techninės priežiūros inžinieriaus pareigas ( b. l. 115), D. S. į darbą priimtas 2006-07-05 į automatizacijos inžinieriaus pareigas ( b. l. 118), J. L. į darbą priimtas 2007-03-07 į techninės priežiūros inžinieriaus pareigas ( b. l. 120), J. R. į darbą priimta 2010-04-16 į techninės priežiūros inžinierės pareigas ( b. l. 125). Iš pateiktų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ( b. l. 106, 108, 110-111, 113-114, 116-117, 119, 121-122, 123-124) matyti, kad nurodyti darbuotojai neturėjo nedirbto laiko dėl prastovų, todėl tikėtina, jog prastovų dėl Sutarties nevykdymo nebuvo.

Darytina išvada, kad visi išvardyti darbuotojai tuo laikotarpiu, kuris nurodytas pažymose apie darbo užmokestį, dirbo kituose objektuose. Be to, daliai aukščiau išvardytų darbuotojų buvo mokami priedai, priklausantys nuo bendrovės veiklos rezultatų ( b. l. 89-103), todėl tikėtina, kad ieškovas dirbo pelningai. Juk jei darbuotojai nebūtų gavę atlyginimų dėl Sutarties nevykdymo ar Sutarties nevykdymas būtų turėjęs esminę reikšmę įmonės veiklai, priedai darbuotojams neturėjo būti mokami.

Teismas mano, kad darbuotojų darbo sutartys ir dokumentai apie išmokėtą darbo užmokestį yra nepakankami įrodymai pagrįsti nuostolių daliai ( 17868,80 Lt, b. l. 81), kurią ieškovas laiko negautomis pajamomis dėl darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio. Juk ieškovas, remiantis atstovo paaiškinimu parengiamajame posėdyje, šią sumą ir planavo išmokėti kaip atlyginimą darbuotojams. Tad jei ieškovas darbuotojams mokėjo ne darbuotojų kituose objektuose uždirbtą darbo užmokestį, o pažadėtą pagal Sutartį, kuri buvo nebaigta vykdyti, tai yra jei ieškovas mokėjo darbuotojams iš anksto pagal Sutartį pažadėtą darbo užmokestį, tai šią aplinkybę ir reikėtų įrodyti.

Nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti negautų pajamų dalį – 3096,51 Lt, kurios nurodytos kaip kitos išlaidos ( b. l. 81). Ieškovo atstovas parengiamajame posėdyje nurodė, kad tai būtų buvę išlaidos transportui, jei ieškovo darbuotojai būtų vykę į statybos objektus pagal Sutartį. Bet juk Sutartis nebuvo baigta vykdyti, todėl ieškovas negalėjo patirti tokių išlaidų, ir tokias negautas pajamas priteisti nėra pagrindo. Juk jei Sutartis būtų vykdoma, ieškovas šią sumą iš atsakovo būtų gavęs ir būtų išleidęs transportui. Darytina išvada, kad nevykdant Sutarties ieškovas negalėjo patirti minėtų išlaidų.

Pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti pelną kaip negautų pajamų dalį. Pelnas yra ieškovo numatytas ir realiai tikėtinas gauti veiklos rezultatas. Ieškovo įstatuose nurodyta, kad vienas iš bendrovės tikslų yra veiklos įplaukų ir pelno gavimas ( b. l. 37). Pelnas-tai pajamos, kurias ieškovas numatė gauti iš anksto, pagrįstai tikėjosi gauti vykdydamas Sutartį ir pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Apskaičiuojant pelną kaip negautinas pajamas teismas remiasi ieškovo nurodytu pelnu, kurį ieškovas deklaravo pasirašydamas Sutartį. Pasirašant papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties ( b. l. 13) buvo pasirašytas ir priedas ( b. l. 14), kuriame ieškovas nurodė, kad vykdydamas Sutartį planuoja uždirbti 1764,73 Lt pelno, kai pajamos be PVM yra 31867,00 Lt. Kadangi ieškovas pagal Sutartį be PVM negavo 21983,42 Lt pajamų, proporcingai šiai daliai pajamų ir paskaičiuojamas ieškovo gautinas pelnas – 21983,42 x 1764,73 : 31867,00 =1217,40 Lt, su PVM pelno suma būtų 1473,05 Lt.

Ieškovui iš atsakovo priteistina 1473,05 Lt negautų pajamų (pelno) bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Laikytina, kad ieškinio reikalavimas -27237,15 Lt - patenkintas iš dalies, tai yra 1473,05 Lt sumai, tai reiškia 5, 41 procento nuo pradinio reikalavimo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 817,11 Lt žyminio mokesčio ( b. l. 35), ieškinį tenkinant iš dalies atitinkamomis proporcijomis ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos – ieškovui iš atsakovo priteisiama 44, 21 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovo atstovas atstovavimo sutartyje nurodė, kad advokato honoraras yra 500 Lt už teismo posėdį ( b. l. 73). CPK 98 str. 1 d. numato, kad dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Duomenys apie tai, kad ieškovas būtų sumokėjęs savo atstovui honorarą, nepateikti, todėl advokato pagalbos išlaidos negali būti priteistos. Taip pat iš šalių nepriteisiamos procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidos, nes jos mažesnės už 10 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Panevėžio miestprojektas”, į. k. 147693352, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB “Panevėžio miestprojektas”, į. k. 147693352, iš atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos, į. k. 188774975, 1473,05 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2013-01-11 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 44, 21 Lt žyminio mokesčio.

Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas