Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-470-227/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-08Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
2A-470-227/2013
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00935-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė (pran.), Romualdas Januška
Ieškovas
UAB „Panevėžio miestprojektas“
Atsakovas
Kupiškio rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-470-227/2013

Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00935-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.5.1; 52.1; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės ir Romualdo Januškos,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Panevėžio miestprojektas“ apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-649/2013 pagal ieškovo UAB „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 27 237,15 Lt žalos ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 2010-07-08 su atsakove pasirašė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kupiškyje statybos techninės priežiūros sutartį, kuria atsakovas, po šalių pasirašyto 2010-07-27 papildomo susitarimo dėl darbų apimties sumažinimo, įsipareigojo sumokėti ieškovui 31 867 Lt. Vykdant techninės priežiūros sutartį, pagal atliktų darbų aktus Nr. l ir Nr. 2, atsakovas sumokėjo 9 883,58 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2011 m. spalio mėn. Atsakovas 2011-11-02 vienašališkai nutraukė 2010-07-08 sutartį. Kupiškio rajono apylinkės teismas sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu. Tas pats teismas pakartotinį atsakovo sutarties 2012-05-07 nutraukimą pripažino neteisėtu. Sprendimas įsiteisėjo 2012-10-26. Nepaisant teismo sprendimų atsakovė atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, todėl ieškovas kreipėsi su prašymu atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro 22 510,04 Lt be PVM arba 27 237,15 Lt su PVM. Nuostoliais ieškovas laiko negautas pajamas, nes pagrindinės techninės priežiūros išlaidos yra darbo užmokestis samdomiems techniniams prižiūrėtojams, kurie turi vykdyti techninę priežiūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovo UAB “Panevėžio miestprojektas” ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB “Panevėžio miestprojektas” iš atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 1 473,05 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2013-01-11 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 44,21 Lt žyminio mokesčio, likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio suma teisingai atliekant skaičiavimus turėtų būti 21 983,42 Lt( 31867 Lt – 9883,58 Lt ), o su PVM- 26 599,94 Lt su PVM. Konstatavo, kad atsakovo veiksmuose yra visi civilinės atsakomybės taikymo požymiai. Sutarties nutraukimai buvo pripažinti negaliojančiais, todėl sutartis turėjo būti vykdoma, o dėl nevykdymo ieškovo patirti nuostoliai turi būti atlyginti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovui jau nuo 2011 m. lapkričio mėnesio neteikė jokių paslaugų. Didžiąją dalį iš pagal Sutartį gautinos sumos ieškovas būtų skyręs darbuotojų, techninių projekto prižiūrėtojų, darbo užmokesčiui, tačiau visi ieškovo darbuotojai, turėję dirbti prie Sutarties vykdymo, į darbą priimti ne paslaugų teikimui pagal Sutartį, o bendro pobūdžio pareigoms. Iš pateiktų dokumentų nenustatė, kad darbuotojai būtų nedirbę dėl prastovų, todėl teismas padarė išvadą, jog prastovų dėl Sutarties nevykdymo nebuvo. Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti (sprendime išvardinti) darbuotojai tuo laikotarpiu, kuris nurodytas pažymose apie darbo užmokestį, dirbo kituose objektuose. Pažymėjo, kad daliai darbuotojų buvo mokami priedai, priklausantys nuo bendrovės veiklos rezultatų, kas duoda pagrindo tikėti, kad bendrovė dirbo pelningai. Remdamasis išvardintomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimus priteisti bendrovės išlaidas darbuotojų atlyginimams, bei kitas išlaidas (3096,51 Lt transporto išlaidos), kurias bendrovė būtų patyrusi vykdydama sutartį, teismas laikė nepagrįstais, nes, kaip pažymėjo sprendime, būtent tokią pinigų sumą- 17868,80 Lt ieškovas planavo išmokėti darbuotojams. .

Teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti negautų pajamų dalį- pelną, kurį ieškovas numatė gauti iš anksto, pagrįstai tikėjosi gauti vykdydamas Sutartį ir negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 473,05 Lt pelno (įskaitant PVM), 6 proc. metines palūkanas nuo šios sumos bei 44,21 Lt žyminio mokesčio. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Miestprojektas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės 17 868,80 Lt, sumokėtų ieškovo darbuotojams kaip darbo užmokestį ir priimti naują sprendimą ieškinį šioje dalyje tenkinti ir priteisti iš atsakovės 17 868,80 Lt žalos atlyginimą bei priteisti teismo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, kurių pažeidimas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog moka iš anksto pažadėtą darbo užmokestį už vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kupiškyje statybos techninės priežiūros sutartį. Apeliantas paaiškino, kad pagal DK 186 str. 1 d. darbo užmokestis mokamas darbuotojui pagal darbo sutartį ir nebūtinai priklauso nuo darbo kiekio ar ieškovo vykdytų sutarčių kiekio, todėl minėta teismo išvada yra teisiškai nereikšminga. Nepriklausomai nuo to, ar sutartis buvo vykdoma, darbdavys turėjo išmokėto tokio pat dydžio darbo užmokestį darbuotojams ir dėl to sumažėjo darbuotojų darbo našumas– gaudami tokį patį atlyginimą, darbuotojai uždirbo mažiau pinigų ieškovui, t. y. ieškovas negavo 17 868,80 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos atstovas advokatas L. S. atsiliepimu prašo atmesti apelianto UAB „Panevėžio miestprojektas“ apeliacinį skundą ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto visas Kupiškio rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymi, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o teismas ar atsakovė nėra atsakingi už tai, kad ieškovas tinkamai nerealizavo įrodinėjimo pareigos. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, todėl turi būti taikomos ne darbo kodekso, tačiau civilinio kodekso normos. Ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti nuostolių daliai, kurią ieškovas laiko negautomis pajamomis dėl darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.1p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu teisiniu aplinkybių vertinimu, išvadomis ir nurodytais motyvais, todėl jų nebekartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Ieškovas apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai neįvertino, jog pagal LR darbo kodeksą darbuotojams darbo užmokestis turi būti mokamas nepriklausomai nuo to, ar darbdavio sudarytos sutartys vykdomos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija nevykdė su ieškovu UAB „Panevėžio miestprojektas“ 2010-07-08 pasirašytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kupiškyje statybos techninės priežiūros sutarties. Šalys šios aplinkybės neginčija. Todėl spręstinas atsakovės sutartinės atsakomybės klausimas. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, civilinei atsakomybei taikyti turi egzistuoti šios keturios sąlygos: neteisėti veiksmai(CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 str.), bei žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sudarytos sutarties nevykdymu dėl atsakovės kaltės. Sutiktina su apeliantu, kad tuo atveju, jei būtų vykdoma sutartis, ieškovas būtų gavęs didesnį pelną. Tačiau būtent pirmosios instancijos teismas paskaičiavo ir sprendimu ieškovui priteisė negauto pelno dalį- 1 473,05 Lt . Kadangi šios sprendimo dalies apeliantas neginčija, teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys nepatenkintas- nepriteista 17 868,80 Lt , išmokėtų ieškovo darbuotojams kaip darbo užmokestis. Taigi, ieškovas negautas pajamas (žalą) įrodinėja patirtomis 17 868,80 Lt išlaidomis.

Įstatyme įtvirtinta, kad žala (nuostoliai) yra pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir, ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). CK 6.247 straipsnyje reglamentuojama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), todėl teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka ieškovui. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius patirtą žalą ir ją sudarančius elementus bei jos dydį. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad atsakovei valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalinti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

Taigi, žala pagal įstatymus nepreziumuojama, todėl pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (CPK 178 str). Ieškovas pateikė nuostolių apskaičiavimą, pagal kurį nuostolius sudaro 17 868,80 Lt darbo užmokestis darbuotojams: FIDIC inžinieriui V. G., ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovui S. G., ypatingo statinio statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovui V. Č., ypatingo statinio statybos specialiųjų (automatika) darbų techninės priežiūros vadovui D. S., ypatingo statinio statybos specialiųjų (elektrotechninė) darbų techninės priežiūros vadovui J. L., techninės priežiūros biuro administravimą atliekančioms D. N., J. R., V. V. (b. l. 81). Tačiau, kaip pirmosios instancijos teismas konstatavo skundžiamame sprendime, visi pirmiau minėti darbuotojai buvo priimti dirbti į UAB „Panevėžio miestprojektas“ dar iki 2010-07-08 sutarties pasirašymo kaip nuolatiniai bendrovės darbuotojai, o ne laikinai konkrečios 2010-07-08 sutarties vykdymui. Sutarties šalys susitarė dėl darbo laiko ir dėl konkretaus dydžio darbo užmokesčio (b. l. 104-125). Pareiga ieškovui mokėti su darbuotojais sutartą darbo užmokestį kyla pagal darbo sutartis, kuriomis, kaip minėta, susitarta dėl konkretaus dydžio darbo užmokesčio bei LR darbo kodeksą, nepriklausomai nuo to, kiek paslaugų teikimo sutarčių darbdavys sudaro, kiek iš jų yra tinkamai vykdomos, kokio dydžio pelną darbdavys gauna. Sutiktina, kad UAB „Panevėžio miestprojektas“ darbuotojams sumokėjo 17 868,80 Lt atlyginimo. Tačiau siekiant šias išlaidas pripažinti žala, atsiradusia dėl 2010-07-08 sutarties nevykdymo, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir patirtų išlaidų, nes atlyginami tik tokie nuostoliai, kurių atsiradimą sukėlė šalies, kuriai taikoma civilinė atsakomybė, veiksmai. Ieškovas neteigė ir byloje nėra įrodymų, kad ieškovas mokėjo darbuotojams už prastovą. Priešingai, bylos duomenimis UAB „Panevėžio miestprojektas“ nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. kiekvieną mėnesį darbuotojams mokėjo ne tik darbo sutartimis sutarto dydžio darbo užmokestį, bet ir priedus, kurių mokėjimo galimybė numatyta darbo sutartyse ir tiesiogiai sietina su bendrovės veiklos rezultatais (b. l. 89-103). Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė veikė pelningai, turėjo kitų užsakymų ar buvo sudariusi kitas paslaugų teikimo sutartis, už kurių realų vykdymą darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis bei priedai, pagrįsta. Taigi, šiuo atveju išlaidos atlyginimams, kurias ieškovas įvardino kaip patirtus nuostolius, būtų buvusios patirtos nepriklausomai nuo to, ar sutartis su atsakove sudaryta ir vykdoma, ar ne. Pažymėtina, kad pagal DK 186 str. 3 d. darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų ir kt., taigi UAB „Panevėžio miestprojektas“ darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis ir priedai, prastovos nebuvimas atspindi ieškovo turėtą darbo kiekį ir veiklos rezultatus, už kuriuos ir buvo išmokėtas atlyginimas darbuotojams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 17 868,80 Lt išlaidų ieškovas patyrė ne dėl atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šią sumą priteisti.

Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, jog ieškovas neįrodė teiginio, kad jis (ieškovas) mokėjo darbuotojams iš anksto pagal Sutartį pažadėtą darbo užmokestį. Tai yra, jei su darbuotojais buvo atskiras susitarimas, jog darbuotojams darbo užmokestis mokamas pagal ateityje vykdytinas sutartis, o ne pagal jau realiai atliktą darbą ir bendrovės veiklos rezultatus, tuomet tokį susitarimą ieškovas turėjo pateikti teismui ar kitaip įrodyti jį egzistuojant. Tačiau apeliantas šių aplinkybių neįrodė ir nepagrindė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas buvo priverstas išmokėti darbuotojams darbo užmokestį už faktiškai neatliktus darbus pagal 2010-07-08 Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kupiškyje statybos techninės priežiūros sutartį.

Apeliantas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau nekonkretizavo, kaip ir kokios teisės normos buvo pažeistos. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose, todėl šalis turi aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 2 d., 3 d.) bei įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Kadangi apeliantas nenurodė jokių konkrečių teisės pažeidimų, padarytų priimant skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl šio abstraktaus ieškovo apeliacinio skundo teiginio.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti dalinai, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p). Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktas prašymas priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme- atmestinas, nes iki skundo išnagrinėjimo nepateikti įrodymai, patvirtinantys jų turėjimą (CPK 178 str., 98 str.,1 d).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Margarita DzelzienėRomualdas JanuškaZina Mickevičiūtė