- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- e2-10678-902/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01874-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- V. K., Panevėžio socialinių paslaugų centro
- Advokatai
- Irmantas Tumas
dalyvaujant: ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus atstovei Gabrielei Kazilionytei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. P., tretiesiems asmenims V. K., Panevėžio socialinių paslaugų centrui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atsakovui D. P. neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo G. gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini), nepilnametės globėja ir gaunamų lėšų tvarkytoją skiriant V. K..
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-9698-902/2021 buvo išduotas teismo leidimas, įvertinus, kad D. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38592-21 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis galimai naudojo fizinį smurtą nepilnametės dukros atžvilgiu ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. jis nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taip pat Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11808-1137/2023 leista paimti nepilnametę G. P. iš jos tėvo D. P. nustačius, kad jis smurtauja prieš dukrą, naudoja netinkamas auklėjimo priemones, vaikui jo gyvenamoji aplinka nėra saugi dėl patiriamo smurto, tėvas savo elgesiu neužtikrina vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, į saugią, vaikui visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką, D. P. teiktos pagalbos šeimai priemonės teigiamų pokyčių nedavė, jis nesiėmė veiksmų savo elgesiui keisti ir nebuvo motyvuotas stiprinti ryšio su dukra. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-357-1001/2024, kurioje D. P. yra kaltinamas smurtavęs prieš G. P.. Atsakovas yra kaltinamas tyčinių nusikalstamų veiksmų prieš savo nepilnametę dukrą padarymu, jis nebe pirmą kartą teisiamas už smurtavimą prieš dukrą. Atsakovas netinkamai rūpinosi savo vaiku, kėlė vaikui grėsmę, baimę, nesaugumo jausmą. Akivaizdu, kad G. P. tėtis D. P. tinkamai nevykdo įstatyme jam įtvirtintų pareigų tinkamai auginti dukrą, jis nepilnamete tinkamai nesirūpino tiek iki teismo leidimo išdavimo, galimai prieš ją smurtavo, taikė netinkamas auklėjimo priemones, negebėjo vaikui užtikrinti saugios aplinkos, tiek ir po leidimo išdavimo ja nesirūpina ir nesidomi, su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia, negrąžina vaikui asmeninių daiktų. Šiuo metu vaikas išsako nuomonę, kad su tėčiu bendrauti nebenori, jaučiasi įskaudintas tokio tėvo elgesio ir abejingumo. Atsakovas su dukra jokio kontakto nepalaiko, vaiko ugdymu, sveikatos priežiūra rūpinasi jos laikina globėja, su kuria atsakovas nekontaktuoja, vaiku nesidomi. Laikytina, kad atsakovas nesistengia, nedėjo ir šiuo metu nededa pakankamai pastangų išlaikyti, atstatyti savo ir vaiko emocinį ryšį ir nėra pagrindo tikėtis, jog ateityje bus atkurtas atsakovo ir jo vaiko nutrūkęs ryšys. Atsakovas nusišalino nuo bendravimo su vaiku, o toks elgesys vertinamas priešingas bei žalingas vaiko interesams. Atsakovas ilgą laiko tarpą visiškai nededa pastangų, kad būtų atkurtas socialinis ryšys su vaiku, o kuo ilgiau tęsis toks neapibrėžtumas, tuo labiau bus pažeidžiamos vaiko teisės.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nebendradarbiavo su specialistais, teikiančiais pagalbą šeimai, kas būtina užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus. Nors atsakovui nuolatos buvo teikiamos socialinės paslaugos, bet jis nebuvo linkęs su specialistais bendradarbiauti, prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Paslaugos asmeniui ar šeimai siūlomos/rekomenduojamos, iš kiekvieno asmens teisė jomis pasinaudoti ar jų atsisakyti, tačiau atsisakymas siūlomų paslaugų, kai akivaizdžiai matoma, kad asmeniui ar jo šeimai jos yra būtinos, leidžia manyti, kad asmuo nelinkęs spręsti problemų ir keistis. Atkreipė dėmesį, kad konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) įpareigoja valstybę stebėti šeimą, teikti jai socialines paslaugas siekiant pokyčių ir gerovės vaikui, o nustačius, kad padėtis nesikeičia ir tai neigiamai veikia vaiko auklėjimą, vystymąsi, imtis įstatyme numatytų priemonių vaiko interesams apginti.
4. Ieškovė daro išvadą, jog atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos nepilnamečiui vaikui, jo neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina jo sveikata bei ugdymusi, netenkina jo kasdienių poreikių, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis bei pasirengti savarankiškam gyvenimui, jis nusišalino nuo tėvų pareigos turinį sudarančių teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, praeityje su vaiku elgėsi žiauriai, prieš jį smurtavo, taikė netinkamas auklėjimo priemones, vaikui išlaikymo neteikia. Jis nėra pasiruošęs vaiku tinkamai rūpintis, taip atlikdamas jam įstatymo pavestą pareigą bei funkcijas. Tai yra atsakovo sąmoningas ir valingas apsisprendimas, kuris negali būti pateisinamas jokiais objektyviais, nuo atsakovo valios nepriklausančiais veiksniais. Kadangi atsakovas vengia auklėti vaiką, juo nesirūpina, tokiu būdu daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu, bei žiauriai elgiantis su savo vaiku, todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnį)).
5. Skyrius neturi tikslių vaiko poreikius pagrindžiančių dokumentų, mano, kad nepilnametei G. P. turi būti patenkintas poreikis į būstą, maistą, aprangą, lavinimosi priemonių įgijimą, laiko, kad jos poreikių tenkinimui yra reikalinga minimalios mėnesinės algos dydžio 709 Eur suma. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nuo 2024 m. liepos 16 d. vykdo savarankišką veiklą, kitų nepilnamečių vaikų neturi, jam darbingumas neapribotas. Skyrius prašo iš atsakovo jo nepilnametei dukrai G. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Toks išlaikymo dydis atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra protingo dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
6. Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkiu dėl laikinosios globos (rūpybos) G. P. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) skyrimo likusiai be tėvų globos mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. gruodžio 14 d., jos globėja (rūpintoja) paskirta V. K.. Teismui priėmus sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406, 407 straipsniais, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametės globėju ir lėšų tvarkytoju (išlaikymas, globos išmoka ir t.t.) skiriant V. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini).
7. Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. lapkričio 28 d. 09.00 val., atsakovas nesutiko su prašomu priteisti iš jo vaiko G. išlaikymo dydžiu, po 300 Eur per mėnesį, kitų ieškinio reikalavimų atsakovas neginčijo. Atsakovas paaiškino, kad jis vykdo individualią veiklą, dirba statybos darbus, jo pajamos nepastovios, todėl prašo sumažinti išlaikymo sumą. Nurodė, jog šaltuoju (žiemos sezonu) turi mažiau darbų, todėl gauna mažesnes pajamas. Vidutiniškai per mėnesį jis gauna 800-1 000 Eur pajamų, bet nuo gaunamų pajamų turės sumokėti priklausančius mokėti mokesčius. Šiai dienai pajamų VMI dar nėra deklaravęs. Kartais jam tenka iš savo lėšų įsigyti darbo drabužius. Jis nuomojasi 2 kambarių butą, moka 150 Eur per mėnesį dydžio nuomos mokestį, patiria būsto išlaikymo išlaidas. Dar reikalingos lėšos savo paties pragyvenimui. Jis taip pat turi nesumokėtų baudų, išieškojimai vykdomi per teismo antstolį. Sutiktų vaiko išlaikymui per mėnesį skirti 150 Eur sumą. Išlaikymo vaikui neteikia, nes pradėjo dirbti tik nuo liepos vidurio, be to, neturėjo vaiko globėjos V. banko sąskaitos duomenų. Nurodė, jog vaiko daiktus tikrai grąžins.
8. Atsakovo atstovas teismo posėdyje baigiamosiose kalbose prašė nukrypti nuo orientacinio dydžio, kuriuo paprastai teismai vadovaujasi, priteisdami nepilnamečiams išlaikymą, ir teiktiną vaikui G. iš atsakovo išlaikymą sumažinti iki 150 Eur, nes atsakovo turtinė padėtis yra prasta, nekilnojamojo turto jis neturi, nuomojasi būstą, moka 150 Eur nuomos mokestį, taipogi reikalingos lėšos jo paties pragyvenimui. Iš individualios veiklos gauna nepastovias pajamas, kurios nėra didelės, veikla neseniai pradėta vykdyti. Jis dirba pagal galimybes, sveikatos būklę, kuri ne visada yra gera. Atstovas taip pat prašė atsižvelgti ir į valstybės teikiamą paramą vaikui įvairiomis formomis bei vaiko globėjos teisme duotą paaiškinimą, kad vaiko G. poreikiai šiuo metu yra patenkinti. Vaikas neturi nuolatinių sveikatos sutrikimų.
9. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2024 m. lapkričio 4 d. 13.15 val. teismo posėdžio metu ji sutiko su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos prašė patenkinti. Paaiškino, kad atsakovas dukra nesirūpina ir su ja nebendrauja nuo praeitų metų spalio mėnesio, ir nemano, kad situacija iš esmės galėtų pasikeisti ateityje. Dukra nebenori kalbėti apie tėtį ir nebenori pas jį sugrįžti, dukra tik nori iš jo atgauti daiktus: pasą, kompiuterį, žaislus, kurių atsakovas negrąžino. Trečiasis asmuo gauna globos išmoką, vaikų pinigus (augina 4 vaikus), našlaičio išmoką (pervedama mergaitėms į asmeninę banko sąskaitą), minimalaus dydžio atlyginimą už darbą (dirba vadybininke). Turi nuosavą būstą (gyvenamąjį namą), sodybą prie ežero, 2 transporto priemones. Nurodė, jog G. žaidžia badmintoną, kas sudaro 40 Eur per mėnesį, jai tenka treniruotėms pirkti batus, taip pat patiria su mokyklos lankymu susijusias išlaidas, išlaidas maisto, higienos priemonių įsigijimui, kelionėms, ekskursijoms, atostogoms, šventėms, laisvalaikiui, vizitams pas stomatologą. Šiuo metu G. nieko netrūksta, užtenka gaunamų pajamų. Jos poreikiai patenkinti.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centras atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko. Nurodė, jog trečiajam asmeniui atsakovo šeima žinoma nuo 2020 metų, paskutinį kartą atvejo vadyba buvo inicijuota, kuomet atlikus šeimos poreikių pagalbai vertinimą, nustatytas 1-as socialinių rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Atsakovas, auklėdamas dukrą, naudojo netinkamas auklėjimo priemones, sukeliančias vaikui skausmą. Dėl fizinio smurto nepilnametės dukros atžvilgiu ir fizinio skausmo sukėlimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje. 2023 metais atsakovas vėl smurtavo prieš dukrą Gustę. Šiuo metu Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas yra kaltinamas smurtavęs prieš dukrą. Dėl tėvo naudojamų netinkamų auklėjimo priemonių, smurtavimo prieš dukrą, vartojamo alkoholio, dukros palikimo be priežiūros teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11808-1137/2023 buvo leista paimti nepilnametę dukrą G. P. iš jos tėvo D. P., nes gyvenant kartu su tėvu gyvenamoji aplinka vaikui buvo nesaugi, kėlė realų pavojų sveikatai ir saugumui. Atvejo vadybos Pagalbos plane atsakovui buvo numatyti įpareigojimai: užsiregistruoti ir lankyti psichologo konsultacijas (jų nelankė, atsisakė), lankyti Panevėžio bendruomeniniuose šeimos namuose vyrų savitarpio pagalbos grupę (jos kategoriškai atsisakė), lankyti pozityvios tėvystės mokymų kursus (juos išklausė), domėtis dukters ugdymu jungiantis prie el.dienyno, bendraujant ir bendradarbiaujant su mokyklos darbuotojais, su laikinąja globėja (to nevykdė), dukters sveikata taipogi nesidomėjo, įpareigojimo atsakovui susisiekti su Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatore ir suderinti susitikimų su dukra grafiką atsakovas nevykdė, į globos koordinatorių dėl susitikimų grafiko su dukra nesikreipė, nedėjo pastangų sustiprinti ryšio su dukra. Šiuo metu mergaitė jaučia nuoskaudą dėl tėvo abejingumo ir atsisako susitikti su tėvu. Visą socialinių paslaugų teikimo laiką bendravimas su atsakovu buvo apsunkintas, nes atsakovas vengė bendravimo su socialines paslaugas teikiančiais specialistais: socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, globos koordinatoriumi, neatsiliepdavo telefonu, neperskambindavo, slėpė gyvenamosios vietos adresą. Panevėžio socialinių paslaugų centro įsitikinimu, visos įmanomos pagalbos atsakovo šeimai priemonės buvo išnaudotos ir teigiamų pokyčių nedavė, atsakovas neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas, yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros, nedalyvauja dukros auklėjime, kasdieniniame gyvenimo, su ja nebendrauja, jos materialiai neišlaiko, nesidomi dukros ugdymu, sveikata, laisvalaikiu ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ketintų keisti savo elgesį dukros atžvilgiu, siektų ją susigrąžinti į šeimą, todėl yra tikslinga apriboti atsakovo valdžią jo nepilnametės dukros G. P. atžvilgiu.
11. Taip pat trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimą iš atsakovo priteisti jo nepilnametei dukrai G. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Mano, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra proporcingas mergaitės poreikiams ir tėvo turtinei padėčiai, užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, yra visiškai nusišalinęs nuo dukros išlaikymo, išlaikymo vaikui gera valia neteikia.
12. Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkiu nuo 2023 m. gruodžio 14 d. likusiai be tėvų globos G. P. buvo nustatyta laikinoji globa ir jos globėja (rūpintoja) paskirta V. K.. Laikinoji globa vyksta sklandžiai. Siekiant užtikrinti nepilnametei G. galimybę turėti saugią ir stabilią aplinką, centro nuomone, mergaitės gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo turėtų būti nustatyta pas laikinąją globėją (rūpintoją) V. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ją tikslinga paskirti ir nepilnametės gaunamų lėšų tvarkytoja.
Atsiliepimas
13. Trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį patenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-9698-902/2021, kuria buvo išduotas teismo leidimas dėl vaiko G. paėmimo iš atsakovo šeimos, nes buvo nustatyta, jog D. P. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38592-21 dėl to, kad jis galimai naudojo fizinį smurtą nepilnametės dukros atžvilgiu ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11808-1137/2023 leido paimti nepilnametę G. P. iš jos tėvo D. P., kadangi jis smurtavo prieš dukrą, naudojo netinkamas auklėjimo priemones, vaiko gyvenamoji aplinka nebuvo saugi. 2024 m. rugsėjo 24 d. ieškovės papildomai pateikta rašytinė medžiaga rodo, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-357-1001/2024, kurioje D. P. buvo kaltinamas, smurtavęs prieš nepilnametę dukrą G. P.. 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta bausmė – 45 parų trukmės areštas, G. P. iš jos tėvo D. P. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. Iš trečiojo asmens Panevėžio socialinių paslaugų centro atsiliepimo, kitos byloje esančios rašytinės medžiagos taip pat nustatyta, jog trečiajam asmeniui atsakovo šeima tapo žinoma nuo 2020 metų. Paskutinį kartą atvejo vadyba buvo inicijuota, kuomet atlikus šeimos poreikių pagalbai vertinimą, buvo nustatytas 1-as socialinių rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Atsakovas, auklėdamas dukrą, naudojo netinkamas auklėjimo priemones, sukeliančias vaikui skausmą. Atvejo vadybos Pagalbos plane atsakovui buvo numatyti įpareigojimai: užsiregistruoti ir lankyti psichologo konsultacijas, tačiau jų atsakovas nelankė; lankyti Panevėžio bendruomeniniuose šeimos namuose vyrų savitarpio pagalbos grupę, šių mokymų taip pat atsisakė; lankyti pozityvios tėvystės mokymų kursus, juos atsakovas išklausė; domėtis dukters ugdymu jungiantis prie el.dienyno, bendraujant ir bendradarbiaujant su mokyklos darbuotojais, su laikinąja globėja – šio įpareigojimo atsakovas nevykdyti atsisakė, dukters sveikata taipogi nesidomėjo, įpareigojimo atsakovui susisiekti su Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatore ir suderinti susitikimų su dukra grafiką atsakovas nevykdė, į globos koordinatorių dėl susitikimų grafiko su dukra nesikreipė, nedėjo pastangų sustiprinti ryšio su dukra, dėl to vaikas jaučia nuoskaudą dėl tėvo abejingumo ir atsisako susitikti su tėvu. Pateikta medžiaga rodo, jog visą socialinių paslaugų teikimo laiką bendravimas su atsakovu buvo apsunkintas, nes atsakovas vengė bendravimo su socialines paslaugas teikiančiais specialistais: socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, globos koordinatoriumi, neatsiliepdavo telefonu, slėpė gyvenamosios vietos adresą. Panevėžio socialinių paslaugų centro įsitikinimu, visos įmanomos pagalbos atsakovo šeimai priemonės buvo išnaudotos ir teigiamų pokyčių nedavė, atsakovas neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas, yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros, nedalyvauja dukros auklėjime, kasdieniniame gyvenimo, su ja nebendrauja, jos materialiai neišlaiko, nesidomi dukros ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, daro žalingą įtaką savo elgesiu vaikui, žiauriai su juo elgiasi ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ketintų keisti savo elgesį dukros atžvilgiu, siektų ją susigrąžinti į šeimą, todėl įstaiga, taip pat ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovo atžvilgiu, yra įsitikinusi, kad yra tikslinga apriboti atsakovo, kaip tėvo valdžią, jo nepilnametės dukros G. P. atžvilgiu neterminuotai.
Dėl tėvų valdžios nuolatinio apribojimo
16. Įstatyme numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios ribojimą.
17. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.
19. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.
20. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią į jo dukrą G. (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip tėvo pareigas, tinkamai rūpintis dukra, ją auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Atsakovas linkęs smurtauti prieš dukrą, to pasekoje buvo priimti net kelti teismo nuosprendžiai pripažįstant, kad jis netinkamai elgėsi dukros G. atžvilgiu, netinkamai ją auklėjo, prieš ją smurtavo, atsakovui buvo paskirta bausmė, o iš atsakovo vaikui priteista neturinė žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas negebėjo vaikui užtikrinti saugios aplinkos, ja nesirūpina ir nesidomi, su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia, negrąžina vaikui asmeninių daiktų. Šiuo metu vaikas išsako nuomonę, kad su tėčiu bendrauti nebenori, jaučiasi įskaudintas tokio tėvo elgesio ir abejingumo. Atsakovas su dukra jokio kontakto nepalaiko, vaiko ugdymu, sveikatos priežiūra rūpinasi jos laikina globėja, su kuria atsakovas nekontaktuoja, vaiku nesidomi. Panevėžio socialinių paslaugų centro įsitikinimu, visos įmanomos pagalbos atsakovo šeimai priemonės buvo išnaudotos ir teigiamų pokyčių nedavė. Atsakovas teisme sutiko, kad jo, kaip tėvo valdžia, dukros G. atžvilgiu būtų apribota neterminuotai, t.y. jis neginčijo ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Visa tai rodo, jog nėra pagrindo tikėtis, jog ateityje atsakovo situacija, padėtis iš esmės pasikeis į gera, o tai sudaro pagrindą atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
21. Išaiškintina atsakovui, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, jeigu tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su dukra pasikeitimą ir galimybes dalyvauti jos auklėjimo bei ugdymo procese.
22. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovo nepilnametė dukra gyvena laikinos globėjos V. K. šeimoje. Teismas neturi duomenų, kad vaiko minėta globėja pareigas vykdytų netinkamai, priešingai, trečiojo asmens Panevėžio socialinių paslaugų centro paaiškinimu nustatyta, jog laikinoji globa vyksta sklandžiai, nepilnametė pas globėją turi saugią ir stabilią aplinką, todėl mergaitės gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją globėją (rūpintoją) V. K., gyvenančią adresu, (duomenys neskelbtini). Ji skirtina ir nepilnametės gaunamų lėšų tvarkytoja.
24. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, jo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
25. Nustatant priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.
26. Ieškinyje ieškovė iš atsakovo vaiko G. išlaikymui prašo priteisti po 300 Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė atsižvelgė į įstatyme įvirtintas nuostatas, Lietuvos teismų praktiką, Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, į išlaikytinių skaičių (kitų nepilnamečių vaikų atsakovas neturi), į atsakovo darbingą amžių, į vaiko išimtinius interesus gauti pakankamą išlaikymą, kuris užtikrintų jo poreikius.
27. Atsakovas sutiko teikti po 150 Eur sumą per mėnesį išlaikymo dukrai G., nes jo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera: jis užsiima individualia veikla, tačiau jo pajamos nėra stabilios, be to, ateityje, žiemos sezonu nėra aišku, kiek jis turės darbų ir galės uždirbti pajamų, jam taipogi yra reikalingos lėšos pragyvenimui, jis nuomoja 2 kambarių būstą, turi skolų. Tretieji asmenys teisme neprieštaravo, jog iš atsakovo būtų priteista po 300 Eur sumą vaiko išlaikymui, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau vaiko globėja V. K. sutiko ir su mažesniu priteistinu išlaikymo dydžiu.
28. Byloje duomenimis iš registrų nustatyti, kad atsakovo vardu nėra užregistruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovas verčiasi individualia veikla, duomenys oficialiai pateikti tik apie atlygį už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2024-04-15 309.87 Eur suma. Kaip teisme paaiškino atsakovas, jo darbas yra prie statybų, vidutiniškai per mėnesį gauna 800-1 000 Eur pajamų, neatskaičius mokesčius, o šaltuoju sezonu, jo pajamos yra mažesnės, nes yra mažiau darbų. Atsakovas turi nesumokėtų skolų. Nurodė, kad daugiau išlaikytinių neturi.
29. Iš ieškovės 2024 m. spalio 21 d. teismui pateiktų SPIS, Sodra duomenų bazių išrašų matyti, kad valstybės parama vaikui (ir šeimai) yra tokia: G. P. už mirusią motiną M. L. nuo 2020-06-01 iki 2026-01-23 mokama 198,65 Eur našlaičių pensija. Nuo 2024-01-01 iki 2024-10-07 buvo mokami: Pagalbos pinigai, vaikus globojančioms šeimos – 330 Eur, globos (rūpybos) išmoka – 131,35 Eur; išmoka vaikui (nuo 2023-12-14 iki 2026-05-24) sudaro 56,65 Eur sumą; Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas (nuo 2023-12-14 iki 2030-10-07) 220 Eur; išmoka vaikui (nuo 2023-12-14 iki 2026-05-24) 96,25 Eur. Matyti, kad valstybės parama vaikui yra taip pat ir už mirusį vieną iš tėvų.
30. Nustatydamas išlaikymo dydį, priteistiną iš atsakovo, teismas atsižvelgia į tai, jog šiuo metu vaikui jau yra 12 metų, į vaiko poreikius pagal jo amžių (detalaus paskaičiavimo nepateikta), jog vaikas dalyvauja užklasinėje veikloje, rimtų sveikatos sutrikimų neturi, į valstybės paramą vaikui, įskaitant teikiamą paramą, mirus vienam iš vaiko tėvų, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir dirbti gali (jam neįgalumas nenustatytas), į jo turtinę padėtį (tik nuo liepos mėnesio užsiima individualia veikla ir stabilių pajamų negauna; nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, turi skolų), daugiau išlaikytinių neturi, todėl yra tikslinga iki 230 Eur per mėnesį sumažinti prašomą priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo vaikui G. išlaikymą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai). Daugiau mažinti išlaikymo sumos nėra teisinio pagrindo. Teismo įsitikinimu, atsakovas turi dėti pastangas, kad uždirbtų daugiau pajamų tokiu būdu, kad būtų galimybė išlaikyti tiek patį save, tiek ir nepilnametį vaiką G., persikvalifikuojant, dirbant daugiau, per kelis darbus, o kartu mažinant patiriamas išlaidas. Atsakovas teisme nurodė, jog nuomojasi 2 kambarių būstą ir moka 150 Eur per mėnesį nuomą plius komunalinius patarnavimus, tačiau prie šių mokėjimų turi prisidėti ne tik atsakovas iš savo gaunamų pajamų, jeigu jis gyvena ne vienas, arba ieškotis mažesnio būsto, už kurį būtų mokami mažesni mokesčiai.
31. Priteistinas iš atsakovo išlaikymas dukrai G., išieškotinas laikinajai globėjai, tol kol G. P. bus jos globoje. Globėja privalo naudoti gautiną išlaikymą išimtinai vaiko G. interesais (CK 3.202 straipsnis).
32. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
33. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl išdėstyto, visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir teismo turėtos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos ir yra dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.
34. CPK 496¹ str. 1 dalis nurodo, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Apriboti neterminuotai tėvo valdžią D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratoriumi.
Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo, G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su globėja V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, tėvų valdžios apribojimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.