- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-20
- Bylos Nr.
- 1-357-1001/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37011-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Vaiva Savickienė, Vytautas Kupcikevičius
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas:
1) 2007-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 str. 1 d., 6 MGL (750 Lt) bauda;
2) 2012-06-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 str. 3 d., 9 MGL (1170 Lt) bauda, kuri 2014-04-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista 25 val. viešųjų darbų bausme;
3) 2016-02-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 metams, bausmė subendrinta su 2012-06-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - bauda 338,85 Eur ir laisvės apribojimas 1 metams;
4) 2019-01-07 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
5) 2022-08-05 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 3 d. (2 veikos) galutine subendrinta arešto 50 parų bausme, arešto bausmės vykdymą atidedant 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 17 val. gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę - mažametę dukrą G. P., tai yra tyčia sudavė diržu jai į dešinę koją, tuo nukentėjusiajai G. P. padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, taip ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad su dukra įvykio metu kilo tik žodinis barnis dėl jos namų darbų, dukros nemušė, dukra galėjo užsigauti kieme. Dukra gyvena pas globėją, dukrai išlaikymo netekia, nes antstolis iš jo pajamų išieško skolas. Po įvykio su dukra nebendravo.
Nukentėjusioji mažametė G. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad buvo rugsėjo pradžia ar vidurys, buvo penktadienis. Ji grįžo iš mokyklos, tėtis paklausė, kaip sekėsi. Ji persirengė, pasakė, kad viskas gerai. Klausė dėl pastabų. Ji nebuvo pasiruošusi dailei, jai mokytoja parašė komentarą ir pastabą. Jis supyko, klausė, ko jai trūksta. Pasakė, kad nieko. Ji tada nuėjo į savo kambarį. Sako dabar jis padarys savo. Pasiėmė diržą. Ji kojas greit sulenkė. Trenkė jai diržu per dešinę koją. Trenkė per abi kojas, buvo mėlynė, labai skaudėjo, ji verkė. Jis nuėjo, apsirengė ir išvažiavo. Ji dar prieš tai darė namų darbus, tada dar jo paklausė lietuvių. Namuose nieko daugiau nebuvo, niekas nematė, kaip tėtė jai trenkė. Po įvykio apie tai pasakė sesei. Apie tą įvykį sužinojo V. (jos laikina globėja), paskui mokykloje per pamoką pas ją atėjo socialinė ir ją išsikvietė. Atėjo pas direktorę, tada atvyko policija, vaikų teisės, paskambino viena darbuotoja iš vaikų teisių tėčiui. Tiksliai negali pasakyti, bet tėtis trenkė jai diržu gal 3-5 kartus. Diržas juodas, odinis, bet kai trenkė, diržo sagtis buvo jo rankoje. Tą diržą jis pasiėmė nuo stalo ir atėjo į kambarį. Jai dėl to įvykio, kad tėtė taip pasielgė, skauda. Tėtis nei atsiprašė, nieko. (1 t., b. l. 36-39).
Liudytoja L. B., Panevėžio , (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė darbuotoja, parodė, kad 2023-09-22 gavo informacijos iš administracijos, kad prieš mokinę G. P. galėjo būti panaudotas smurtas artimojoje aplinkoje. Jai mergaitė pasakė, kad ją mušė tėtis diržu, parodė mėlynes ant kojos. Mergaitė pas globėją jaučiasi gerai.
Liudytoja M. B., dirbusi vaiko teisių apsaugos specialiste, parodė, kad Panevėžio miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius 2023-09-25 gavo iškvietimą dėl smurto. Paskambino (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė, kuri informavo, kad pas ją kabinete sėdi mergaitė G., kuri nurodė, kad prieš ją smurtavo tėtis. Su kolege vyko į įvykį. Mergaitė atrodė susigraudinusi, nervinga. Paprašė, kad mergaitė papasakotų apie įvykį, ji nurodė, kad tėtis smurtavo prieš ją su diržu. Mergaitė nurodė, kad ji nebuvo pasiruošusi pamokoms ir tėtis, pamatęs pastabas, paėmė diržą, trenkė kelis kartus jai. Po bendravimo su mergaite vyko į Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių, matėsi ant vaiko kojyčių trys didelės mėlynės. Ten ją apžiūrėjo, nurodė, kad tepti tepaliuku nuo skausmo. Neatsimena, ant kojos, ar ant abiejų buvo mėlynės, bet matėsi viena didelė delno dydžio mėlynė buvo. Mergaitė nurodė, kad ji nori bendrauti su tėčiu, bet kai tėtis būna piktas, ji bijo jo.
Liudytoja V. K., nukentėjusiosios laikinoji globėja, parodė, kad nukentėjusioji jai pasakojo norėjusi tėvui pasakyti mokykloje gavusi 2 pastabas, tačiau tėvas ją primušė, diržu kelis kartus suduodamas į kojas. Nukentėjusioji jos globon pateko kitą dieną po įvykio. Matė ant mergaitės kojų mėlynes. Mergaitė pasakodama verkė, bet kitą dieną išėjo į mokyklą. Ji pirmiausia apie įvykį pasakė seseriai, po to kažkas pranešė mokyklai. Mergaitė pateko jos globon, nes pas ją jau gyveno jos sesuo, patyrusi smurtą. Šiuo metu tėvas nebendrauja su mergaite, neteikia išlaikymo, nesiekia susigrąžinti. Mergaitė 2024 m. pradžioje sakė, kad, jei tėvas pirmas pasidomėtų, ji su juo bendrautų. Nukentėjusioji gauna pastabų mokykloje dėl nesusikaupia, nepasiruošia pamokai, susimušusi su jos mažesne dukra, apkaltina mažąją. Tiki nukentėjusiosios pasakojimu dėl tėvo smurto, nes mergaitė kelis kartus pakartojo savo pasakojimą, prieš jai (liudytojai) vykstant į posėdį, dar kartą papasakojo tas pačias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti liudytojos ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad 2023 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, jai paskambino iš Panevėžio Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir paklausė, ar gali laikinai priimti G. P., nes jos šeimoje įtariamas smurtas, kad tėvas smurtavo prieš mergaitę. Ji sutiko, nes jau anksčiau yra laikinai globojusi G. P., o jos sesuo R. L. yra jos nuolatinė globotinė. Po šio skambučio su G. P. susitiko antroje dienos pusėje. Kai susitiko, mergaitė jai iš karto nieko nesakė, kas įvyko tarp jos ir tėčio. Kai G. P. jau buvo jos namuose, paprašė parodyti, kur jai tėtis sudavė. Mergaitė jai parodė kojas. Tuomet pamatė ,,mėlynes“ ant jos dešinės kojos. ,,Mėlynių" buvo tiek ant dešinės šlaunies, tiek ant dešinės blauzdos. G. tuomet pasakė, kad tėtis ją mušė diržu, kai ją mušė, ji buvo lovoje ir, kad kojas buvo užsidengusi pledu, o tėtis atidengė jos kojas ir tuomet sudavė diržu jai būtent per kojas. G. jai nesakė, kiek kartų jai tėtis sudavė diržu, o ji jos ir neklausė. G. jai pasakė, kad, kai tėtis ją mušė diržu, jai skaudėjo, kad ji verkė. Ji dar mergaitės paklausė, ar su sagtimi mušė. Jai atsakė, kad ne, kad sagtis buvo tėčio delne, kad mušė su likusia diržo dalimi. Paskui paėmė liniuotę ir G. jai parodė maždaug kokio pločio galėjo būti tas diržas, kuriuo ją mušė. Pagal G. parodymą ant liniuotės, diržo plotis galėjo būti apie 3-4 cm. Taip pat G. paminėjo, kad šis diržas dažniausiai būdavo pas tėtę įvertas į kelnes arba ant lovos krašto permestas. Ji klausė, dėl ko ją mušė diržu. G. atsakė, kad ją mušė dėl mokykloje gautos pastabos. Paskui dar paklausė G., ką tėtis po to darė, kai jai sudavė diržu per kojas. Ji pasakė, kad jis išėjo. Ji neklausinėjo, kur būtent išėjo. G. sumuštas vietas kurį laiką tepė tepalu, kad greičiau sugytų. Ji mano, kad ,,mėlynių" užgijimas truko maždaug apie 10 dienų. Apie tą įvykį su G. P. kalbėjo tik tą pirmą atvykimo vakarą ir gal dieną po to. Daugiau šios temos neliesdavo. Iki šios dienos G. savo tėčiui paskambino tik vieną kartą, 2023 metų gruodžio mėnesio pradžioje (1 t., b. l. 91-94). Liudytoja patvirtino, kad šie parodymai teisingi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto 2023-09-28 išvadoje nurodyta, kad G. P. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėmis, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku pailgos formos daiktu, galimai suduodant diržu, ar panašiai, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu G. P. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų G. P. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 102).
Teismo medicinos specialisto 2024-01-16 išvadoje nurodyta, kad negalima atmesti galimybės, kad G. P. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje, dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytos tyrimui pateiktu diržu, tam sužalojimų pobūdis neprieštarauja (1 t., b. l. 108).
Teismo posėdyje apklausta išvadas pateikusi teismo medicinos ekspertė S. M. papildomai paaiškino, kad mergaitę apžiūrėjo 2023-09-28. Apžiūros metu dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje kraujosruva, taip pat dešinės šlaunies priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje. Kitos kraujosruvos buvo taip: dešinės blauzdos nugarinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje. Kraujosruvos padarytos ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais, nes kraujosruvos visiškai skirtingose vietose. Vieno trauminio poveikio metu tai padaryti neįmanoma, todėl padaryta ne mažiau 4. Trauminis poveikis ir smūgis yra skirtingi dalykai. Ji vertina trauminius poveikius, ne smūgius. Du trauminiai poveikiai galėjo būti padaryti vienu smūgiu, jeigu tos kūno vietos yra vienas šalia kitos. Ji nukentėjusiosios parodymų neskaitė. Kadangi kraujosruvos 4 buvo skirtingose vietose, ji nesirėmė nukentėjusiosios medicininiais dokumentais. Kraujosruvas matė pati, jas matavo ir aprašė. Sužalojimas negalėjo atsirasti be trauminio poveikio.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste pateikta Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad 2023-09-25 14.30 val. Panevėžio (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės kabinete bendrauta su G. P.. Atvykus skyriaus vyr. specialistėms, pastebėta, kad mergaitė susigraudinusi. Paprašius papasakoti, kas atsitiko, mergaitė pradėjo pasakoti, kad praeitą penktadienį gavo pastabą iš informacinių technologijų, kad nepasiruošė pamokai ir iš dailės, kad neturėjo sąsiuvinio. Anot G., ji dar prašė mokytojų, kad nerašytų tų pastabų ir galvojo, kad jų neparašė. Pasak mergaitės, kai ji grįžo penktadienį namo, tėtis paklausė, kaip jai sekėsi mokykloje. Pamatė, kad yra parašytos pastabos ir paklausė, ko tau trūksta, bei dar pasakė: „padarysiu savaip“ ir, pasiėmęs diržą, jai trenkė per kojas. Kaip nurodė mergaitė, ji neatsimena, kiek jai kartų trenkė tėtis, tačiau ant kojos yra trys mėlynės. Mergaitė teigė, kad jai labai skaudėjo, ji labai verkė, sėdėjo lovoje užsiklojusi antklodę. G. nurodė, kad bijojo tėčiui pasakyti, kad buvo nepasiruošusi pamokoms, nes žinojo, kad taip bus, kad tėtis muš. Anot nepilnametės, tai pirmas toks kartas, kai grįžo atgal gyventi pas tėtį. Pasiteiravus, ar po visko tėtis su ja kalbėjosi, gal atsiprašė, G. teigė, kad tėtis tiesiog susiruošė ir išvažiavo, nieko nesakė, o grįžo šeštą ryto, elgėsi lyg nieko nebūtų buvę, o ji per naktį buvo viena. <...> Pasiteiravus mergaitės, ar ji kam nors pasakojo, kad tėtis ją mušė, mergaitė nurodė, kad pasakė sesei tą pačią dieną, bet sesei sakė, kad niekam nesakytų, ir dar pasakė keliems klasiokams. <...> Anot nepilnametės, kai viskas būna gerai, ji tėčio nebijo, bet jeigu kažką blogo padaro, tada baisu tėčio, nes gali būti tas pats, tėtis gali mušti. Mergaitė išsakė, jog žino, kad tėtis tiesiog nepasikeis. Mergaitė patikslino, kad šiuo metu grįžti namo pas tėtį nenori, nori gyventi pas V., tačiau su tėčiu bendrauti nori. Pasak G., tėtis trenkė jai su diržu jį sulenkus per pusę, diržą pasiėmė arba nuo stalo, ant kurio laiko rūbus, arba išsivėrė, iš kokių kelnių, tiksliai pasakyti negalėjo (1 t., b. l. 119-129).
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK tyrėjo P. K. 2023-09-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad ant smurtą patyrusio asmens – G. P. (gim. 2012 m.) matomi sužalojimai - kraujosruvos ant dešinės kojos. G. P. būsena - didelis susijaudinimas. Socialinė darbuotoja L. B. pranešė, kad pabendravo su mažamete G. P., kuri jai nurodė, jog 2023-09-22 ,apie 17 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tėvas D. P. žodinio konflikto metu nenustatytą kiekį kartų trenkė jai per dešinę koją. Mergaitė paaiškino, kad juto stiprų fizinį skausmą ir bijo savo tėvo (1 t., b. l. 95-97)
Kratos protokole nurodyta, kad kratos D. P. gyvenamojoje vietoje metu paimtas juodos spalvos odinis diržas, supakuotas į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 143-146)
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kratos metu pas D. P. paimtas diržas, kuris, fiksuota, kad yra juodos spalvos, odinis. Jo bendras ilgis, matuojant su sagtimi, yra 122 cm. Diržo plotis - 2,8 cm. Sagtis - šviesaus metalo. Diržas nenaujas, naudotas. Diržo vidinėje pusėje yra odos ženklas, kuriame yra užrašas M&M LEDER (1 t., b. l. 147-152 b.l.).
Veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis neprisipažino mušęs dukrą, teigė, kad jo galėjo susižaloti žaisdama.
Pagrindinis įrodymų šaltinis šioje byloje yra nukentėjusiosios G. P., įvykio metu buvusios 10 metų amžiaus, parodymai, kurie yra aiškūs ir detalūs : nukentėjusioji papasakojo, kokiomis aplinkybėmis tėvas ją sumušė diržu į kojas, paaiškino, kaip ji jautėsi po sumušimo ir kaip vėliau elgėsi jos tėvas. Nagrinėjamu atveju įvykis vyko artimojoje aplinkoje, jo liudytojų nebuvo, tačiau nukentėjusiosios parodymus patvirtina išvestiniai įrodymai - liudytojų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie įvykį, parodymai, taip pat teismo medicinos specialisto išvados, daiktiniai įrodymai. Liudytojų V. K., M. B., L. B. parodymais nustatyta, kad tuojau po įvykio nukentėjusioji joms papasakojo tas pačias tėvo smurtavimo prieš ją aplinkybes, kurias nurodė ir savo apklausoje. Smurtavimo aplinkybės ir pasekmės užfiksuotos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, liudytojos L. B. surašytoje vaiko situacijos vertinimo anketoje. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kad G. P. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, sužalojimai padaryti kietu buku pailgos formos daiktu, galimai suduodant diržu, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais; dėl nustatytų sužalojimų G. P. sveikata sutrikdyta nežymiai, tikėtina, kad jai sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios parodymus apie tėvo naudotą mušimo įrankį – juodą diržą - patvirtina kratos kaltinamojo namuose, kurios metu rastas juodas odinis diržas, rezultatai, iš dalies – tikimybinė teismo medicinos specialisto išvada apie sužalojimo įrankį. Liudytoja V. K., nukentėjusiosios globėja, pasakodama apie jos elgesį, nurodė, kad nukentėjusioji kartais meluoja apie įvairias aplinkybes. Tačiau liudytoja akcentavo, kad apie tėvo smurtą nukentėjusioji pasakojo nuosekliai, kelis kartus, todėl tokio įvykio nukentėjusioji negalėtų išsigalvoti, jei jis nebūtų iš tiesų nutikęs.
Teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kaip patikimus, nes juos patvirtina kiti šiame sprendime aptarti įrodymai. Kaltinamojo versija apie tai, kad jis nemušė dukros, o ji susižalojo kitomis aplinkybėmis, yra paneigta. Kaltinamasis, suaugęs žmogus, diržu mušdamas mažametę dukrą, suprato galintis ją nežymiai sužaloti ir sukelti fizinį skausmą, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Bausmės skyrimas, civilinė atsakomybė
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 - 2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, buvusios darbovietės apibūdinamas gerai. Kaltinamasis iki nagrinėjamo nusikaltimo teistas 5 kartus, iš kurių 2 kartus – už tyčinius smurtinius nusikaltimus. Kaltinamasis Panevėžio apylinkės teismo 2022-08-05 nuosprendžiu teistas už analogišką nagrinėjamam nusikaltimą – nežymų dukros G. P. ir nežymų globotinės R. L. sveikatos sutrikdymą. Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas, tačiau, nepraėjus nei metams po bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, kaltinamasis vėl smurtavo prieš mažametę dukrą. Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad jis nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų ir nepakeitė smurtinio elgesio, bendraudamas su dukra. Teismo vertinimu, kaltinamajam bausmės tikslai tegali būti pasiekti, paskiriant arešto bausmę, artimą šios bausmės vidurkiui, kurią kaltinamasis privalo atlikti realiai.
Nukentėjusiosios G. P. atstovė pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje pateikiama neturtinės žalos sąvoka ir jos įvertinimo kriterijais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Nukentėjusiąją tyčiniais veiksmais sužalojo tėvas. Nukentėjusiosios mama mirusi, tėvas yra artimiausias pilnametis giminaitis, privalėjęs užtikrinti mažametės dukros auklėjimą, priežiūrą, turėjęs rūpintis jos sveikata, ją išlaikyti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad dukra būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tačiau kaltinamasis, jau anksčiau teistas už dukros sumušimą, atgavęs jos globą, vėl ją sumušė. Mažametė dėl tėvo veiksmų neteko galimybės gyventi šeimoje. Kaltinamojo, vaiko teisių apsaugos specialistės paaiškinimais nustatyta, kad kaltinamasis po nusikaltimo nebendrauja su dukra, nors ji buvo linkusi bendrauti su tėvu, neteikia dukrai išlaikymo. Iš pačios nukentėjusiosios, jos dabartinės globėjos parodymų, aptartų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji dėl prieš ją tėvo įvykdyto nusikaltimo patyrė ne tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą, kurio pasekmes jaus ir ateityje. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios atstovės reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis gali kompensuoti bent dalį nukentėjusiosios patirtos skriaudos, todėl visa atstovės reikalaujama suma priteistina iš kaltinamojo. Iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo ieškinyje nurodyto laikotarpio - nuosprendžio priėmimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys kaltinamajam dėl 23,02 Eur žalos, patirtos dėl nukentėjusiajai G. P. suteiktų gydymo paslaugų, pagrįstas civilinės ieškovės pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.
Iš kaltinamojo priteistinos nepilnametei nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 410 Eur (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir jam skirti arešto bausmę 45 paroms.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Nuteistasis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šios nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti G. P. iš D. P. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Priteisti Panevėžio teritorinei ligonių kasai iš D. P. 23,02 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš D. P. 410 Eur nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.