- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-18089-1045/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09752-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Pareiškėjas
- A. H.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Rita Balsevičė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. H. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. H. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelė B. L. (D.), gim. (duomenys neskelbtini) d., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas nurodo, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, jog pareiškėjas galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Savo prašymą pareiškėjas grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas arba suinteresuotas asmuo) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam atkūrimo, vadovaudamasis aplinkybe, kad jo prosenelė B. D. (L.), gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
1.2. Suinteresuotam asmeniui pareiškėjas pateikė turimus rašytinius įrodymus:
1.2.1. Senelio V. L. gimimo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad asmuo gimė (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), jo tėvai (pareiškėjo proseneliai) N. L., ukrainietis ir B. L.-D., lietuvė, bei LVIA pažymą apie jo gimimą;
1.2.2. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023 m. vasario 22 d. pažymą Nr. (P1-1309) P2-2017, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) d. pakrikštyta J. ir G. iki santuokos J. D. (taip dokumente) duktė vardu B. B. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) kaime;
1.2.3. (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje išduotą B. B. D. gimimo liudijimą , kuriame nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), jos tėvai (pareiškėjo proproseneliai) – J. D. ir G. J.;
1.2.4. (duomenys neskelbtini) d. Lietuvoje išduotą B. D. gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r., jos tėvai (pareiškėjo proproseneliai) – J. D. ir G. J.-D;
1.2.5. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) B. D. išduotą (duomenys neskelbtini) valdybos prie TSRS LKT (duomenys neskelbtini) mokyklos baigimo atestatą, kuriame nurodyta, kad B. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje;
1.2.6. (duomenys neskelbtini) 25 d. (duomenys neskelbtini) B. L. išduotą Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) kooperacijos; Respublikinės sąjungos „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad B. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) išklausė kursus ir išlaikė (duomenys neskelbtini) punkto vedėjo cenzui įgyti egzaminus;
1.2.7. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) pakartotinai išduotą pareiškėjo prosenelių N. L., (duomenys neskelbtini) m., ir B. D., (duomenys neskelbtini) m., sutuoktuvių liudijimą , kuriame nurodyta, kad asmenys (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką;
Šalies argumentai
1.2.8. B. L. mirties liudijimą, kuriame nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini);
1.2.9. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. lapkričio 16 d. pažymą Nr. R4-4804, prie kurios pridėta Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų (duomenys neskelbtini) d. surašymo žiniose esančio (duomenys neskelbtini) gyventojo S. K. buto-ūkio lapo kopija, kurioje įrašyti: G. D., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), B. D., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini); 2016 m. spalio 7 d. Migracijos departamento pilietybės reikalų skyriaus raštą Nr. (15/3-9) 10K-40192 skirtą pareiškėjo motinai T. H.;
1.2.10. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažymą Nr. R4-3216 , prie kurios pridėti šie dokumentai: Saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje archyviniame fonde, susirašinėjimo dokumentų byloje esančio (duomenys neskelbtini) m. dokumento kopija, kurioje įrašytas J. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., lietuvis, nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvenantis Latvijoje; tame pačiame archyviniame fonde, asmenų, įtariamų komunistine veikla, sąrašų byloje esančio (duomenys neskelbtini) m. sąrašo kopija, kurioje įrašytas J. D., Mykolo s., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bolševikų okupacijos metu priklausė kompartijai ir brigmilicijai, todėl dabar slapstosi;
1.2.11. Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų (duomenys neskelbtini) d. surašymo žiniose esančio (duomenys neskelbtini) mstl. gyventojo S. K. buto-ūkio lapo kopija, kurioje įrašyti: G. D., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), B. D., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
1.3. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentui jis taip pat papildomai nurodė, kad Migracijos departamentas dar 2016 m. spalio 7 d. išdavė pažyma Nr. (15/3-9) 10K-40192 pareiškėjo motinai T. H., kurioje nurodyta, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog B. L. (D.), gim. (duomenys neskelbtini) d., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Tačiau Migracijos departamentas 2025 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S78178, kuriame konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad pirmą kartą Lietuvos Respublikos pilietybę bandė atkurti 2020 m. Jo motina 2015 m. pradėjo pilietybės atkūrimo procesą, bet dėl prasidėjusio karo Ukrainoje nespėjo šio proceso užbaigti. Dėl Ukrainos okupacijos pareiškėjas kaip pabėgėlis išvyko į Europą. Apie pasikeitusius reikalavimus nieko nežinojo, todėl Migracijos departamentui pateikė tokius pačius dokumentus, kaip ir jo motina, tačiau turimi dokumentai Migracijos departamentui netiko (buvo nepakankami). Pareiškėjo teigimu, jis 2023 m. pradėjo aktyviai ieškoti reikiamų dokumentų archyvuose, važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten ėjo į bažnyčią, bet daugiau jokių dokumentų nerado. Migracijos departamentas pats savo išvadoje yra pripažinęs, kad B. D. turėjo iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę. Tuo metu B. buvo nepilnametė, jos tėvai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. B. Lietuvos Respublikos pilietybė buvo sugrąžinta (duomenys neskelbtini) m. B. tėvai turėjo pasus. V. (B. sesuo) gyvena (duomenys neskelbtini), toje pačioje gatvėje gyveno jos tėvai, gimė broliai ir sesė. (duomenys neskelbtini) gyvena daug giminių, daug jų palaidota. B. tėvai taip pat gyveno (duomenys neskelbtini). B. Lietuvoje ištekėjo už vyro ukrainiečio ir vėliau išvažiavo gyventi į Ukrainą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad kartu su pareiškimu pateikti archyvų dokumentai patvirtina, kad B. tėvai gimė Lietuvoje, buvo lietuviai, mama dirbo siuvėja. B. gimė (duomenys neskelbtini) m. ir gyveno Lietuvoje, baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Lietuvoje susituokė su vyru, gimė sūnus. Vėliau išvyko gyventi į Ukrainą. Tačiau B. ir jos šeima nuo seno gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. B. atkūrė Lietuvos pilietybę.
5. Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu paliudijo, kad dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. B. už V. vyresnė (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metų. Prisimena, jog B. atvažiuodavo į Lietuvą, džiaugdavosi, jog Ukrainoje gyventi yra lengviau ir geriau. B. buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. V. turėjo tik Lietuvos pilietybę. Tėvas savo pasą paliko bėgdamas iš Lietuvos į Latviją; motina jam nešė pasą pėsčiomis. Motina taip pat turėjo pasą. Vasaros sezonų metu B. atvažiuodavo aplankyti tėvų, vėliau apsilankymai paretėjo, kai mirė jos vyras. Iki išvykimo į Ukrainą B. visą laiką gyveno Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) yra palaidoti tėvai, tėvo motina, motinos tėvai, taip pat brolis. Visa šeima visada kalbėjo lietuviškai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
7. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo (pareiškėjo) prosenelė B. L. (D.), gimusi (duomenys neskelbtini) 3 d., yra asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę.
8. Pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjas neteismine tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2025 m. kovo 25 d. sprendime Nr. 25S78178 konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d. palikuonis. Kaip matyti iš paminėto sprendimo motyvų, Migracijos departamentas neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjo prosenelė B. D. L. gimė ir gyveno dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tačiau sprendė, kad nepakanka duomenų konstatuoti faktui, jog pareiškėjo prosenelė B. D. L. ir jos tėvai (pareiškėjo proproseneliai) J. D. ir B. D. L. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.
9. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
10. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
11. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
12. Iš pareiškėjo gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas A. H. (A. (tėvavardis J.) H.) gimė (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Ukrainoje. Liudijime įrašyti jo tėvai – tėvas Juris (tėvavardis V.) H. (Y. V. H.) ir motina T. H. (tėvavardis V.). T. H. tėvas buvo V. L., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje (gimimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). V. L. tėvai – tėvas N. (tėvavardis A.) L. (ukrainietis) ir motina B. (tėvavardis J.) D. L. (lietuvė). V. L. gimimo faktą taip pat patvirtina 2023 m. vasario 22 d. archyvo pažyma Nr. (PI-1308) P2-2008. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad B. L. (D.) yra pareiškėjo prosenelė.
13. 2023 m. vasario 22 d. archyvo pažymos Nr. (PI-1309) P2-2017 duomenimis, (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje yra atlikti įrašai, kad (duomenys neskelbtini) d. buvo pakrikštyta J. ir G. (iki santuokos J.) D. duktė B. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) kaime. Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) kaime gimė B. B. D. (tėvavardis J.). Liudijime taip pat įrašyti jos tėvai – tėvas J. D. ir motina G. J.-D.
14. Gimimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) gimė V. (J. duktė) D., jos tėvai – tėvas J. (M. sūnus) D. ir G. (J. dukra) S.-D.
15. Iš pateikto Vyriausiosios (duomenys neskelbtini) valdybos prie TSRS LKT (duomenys neskelbtini) mokyklos baigimo atestato matyti, kad B. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) d. baigė TSR (duomenys neskelbtini) amatų mokyklą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Lietuvos TRS (duomenys neskelbtini) kooperacijos respublikinės sąjungos (duomenys neskelbtini) centro pažymėjimas patvirtina, kad B. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) išklausė (duomenys neskelbtini) centro kursus ir išlaikė (duomenys neskelbtini) punkto vedėjo cenzui įgyti egzaminus. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) išduotas N. L. ((duomenys neskelbtini) m.) ir B. D. ((duomenys neskelbtini) m.) sutuoktuvių liudijimas, kuriame nurodyta, kad jie (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką Lietuvoje ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini) d. gimė jų sūnus V. L..
16. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prosenelė B. L. (D.) gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. ir Lietuvoje gyveno mažiausiai iki (duomenys neskelbtini) m. pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad 1940 m. birželio 15 d. ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl jos tuo metu turėta pilietybė nustatinėtina pagal jos tėvų turėtą pilietybę.
17. 2024 m. birželio 5 d. archyvo pažymoje Nr. (P1-3194) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje atlikti įrašai, kad (duomenys neskelbtini) d. susituokė J. D. (M. sūnus ((duomenys neskelbtini) metų) ir G. J. S. (J. duktė). Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo (duomenys neskelbtini) d. dokumente, (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas S. K. buto-ūkio lape eil. Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikęs įrašus, kad nuolatiniai buto-ūkio gyventojai buvo G. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), šeimos galva, darbininkė, siuvėja), B. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m., duktė), G. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m., duktė) ir B. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m., sūnus) – visi šeimos nariai gyveno (duomenys neskelbtini), yra lietuvių tautybės. 2024 m. gegužės 15 d. archyvo pažymoje Nr. (P1-3193) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje atlikti įrašai, kad (duomenys neskelbtini) d. pakrikštyta J. ir S. (iki santuokos K.) J.-S. duktė vardu G., gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) kaime. 2024 m. gegužės 15 d. archyvo pažymoje Nr. (P1-3192) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje atlikti įrašai, kad (duomenys neskelbtini) d. pakrikštytas M. ir A. (iki santuokos B.) D. sūnus vardu J., gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) miestelyje.
18. Per teismo posėdį liudytoja V. V. nurodė, kad tėvai visą savo gyvenimą gyveno ir dirbo Lietuvoje, kilus karui ir atėjus vokiečių kareiviams, tėvas pabėgo ir pasislėpė Latvijoje. Jis paliko namuose savo pasą, o tuo laiku būti be paso buvo pavojinga, asmenį be paso galėjo sušaudyti. Dėl to, liudytojos teigimu, jos motina nešė pėsčiomis tėvui jo pasą į Latviją; motina irgi turėjo lietuvišką pasą.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų visuma, pareiškėjo paaiškinimai ir liudytojos parodymai per teismo posėdį sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prosenelė B. L. (D.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad B. L. (D.) tėvai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, atitinkamai B. L. (D.) 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau byloje pateikti archyvų dokumentai, kuriuose B. L. (D.) ir jos tėvų tautybė įvardijama „lietuvių“, taip pat kurie patvirtina B. L. (D.) ir jos tėvų gyvenimą ir darbą Lietuvoje, V. V. liudijimas apie tai, kad jos tėvai visą savo gyvenimą dirbo ir gyveno Lietuvoje, taip pat nurodytos aplinkybės, jog abu tėvai turėjo Lietuvos Respublikos pasus dar iki Lietuvos okupacijos, sudaro pagrindą spręsti, kad B. L. (Debeikytė) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
21. Pažymėtina, kad nors pareiškėjo pateiktuose dokumentuose jo prosenelė yra įvardijama keliais skirtingais vardais ir pavardėmis (skiriasi pavardžių galūnės), tačiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad tai buvo vienas ir tas pats asmuo, t. y. jog pareiškėjo prosenelės vardas buvo „B.“, mergautinė pavardė – „D.“, o, sudarius santuoką – „L.“ arba „L.“.
22. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju įrodė visas sąlygas, reikalingas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad, pirma, prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, antra, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir, trečia, pareiškėjas negalėjo kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remiantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo prosenelė B. L. (D.), gim. (duomenys neskelbtini) d., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
24. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Pilietybės įstatymą tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelė B. L. (D.), gim. (duomenys neskelbtini) d., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.