- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- e2-194-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00098-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- BUAB „Kašgarija“
- Atsakovas
- RUAB „Dagerionas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Kašgarija“ ieškinį atsakovei RUAB „Dagerionas“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2018-10-12 pateiktu pareiškimu dėl ieškinio pagrindo pakeitimo prašo priteisti iš atsakovės 92 003,92 Eur skolos, 4 294,08 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2017-10-04 sprendimu yra pripažinti negaliojantys tarp šalių sudaryti 2012 -2016 metais skolų užskaitymo aktai. Sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-05 nutartimi toje dalyje paliktas galioti, o klausimas dėl 92 003,92 Eur ir priskaičiuotų bei prašomų palūkanų priteisimo perduotas iš naujo nagrinėti. Pripažinus skolų užskaitymo aktus negaliojančiais, bylos aplinkybės iš esmės pasikeitė. Atsakovei liko prievolė sumokėti skolą pagal išrašytas, pateiktas ir priimtas PVM sąskaitas faktūras. Pagal 66 sąskaitas faktūras atsakovės prievolė liko neįvykdyta. Ieškovė nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos įvairių sutarčių pagrindu, kurių atsakovė nėra apmokėjusi. Viso buvo išrašyta sąskaitų už 94 232,34 Eur. Atsakovė 2013-03-12 pavedimu yra sumokėjusi 1448,10 Eur, taip pat už ieškove yra atlikęs mokėjimus ieškovės kreditoriams: AB TEO – 49,40 Eur, AB Lesto – 244,14 Eur, Visagino savivaldybės administracijai – 249,62 Eur, UAB „Bavlas“ – 8,76 Eur. Atėmus sumokėtas sumas, atsakovė skolinga ieškovei 92 232,32 Eur. Kadangi ieškinys pareikštas 92 003,92 Eur sumai, o vienu metu galima keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, todėl ieškovė nebegali didinti ieškinio dalyko ir prašo priteisti tokią sumą, kuri buvo pareikšta pirminiame ieškinyje, nes šiuo pareiškimu yra keičiamas ieškinio pagrindas dėl prievolės įvykdymo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė negali pateikti teismui sutarčių, kurių pagrindu yra išrašytos PVM sąskaitos, nes administratoriui įmonės vadovas neperdavė įmonės dokumentų. Šią aplinkybę patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2016-11-09 išduotas vykdomasis raštas Nr. B2-199-544/2016 dėl įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus. Atsakovė išrašytų PVM sąskaitų neginčija, jas yra priėmusi, todėl ieškinio pagrįstumui sutarčių nepateikimas neturėtų turėti reikšmės.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pilnai palaikė pateiktą ieškinį ir prašė priteisti skolą , palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad atsakovė be teisinio pagrindo teigia, jog buvo atliktas kitas užskaitymas, kuris nieko bendro neturi su nuginčytais suderinimo aktais ir tie užskaitymai galioja. Kaip yra žinoma, tas pats vadovas J. D. vadovavo abiems įmonėms, kiek ieškovei yra žinoma netgi ta pati buhalterė tvarkė abiejų įmonių buhalterinę apskaitą, todėl atsakovės pateikti užskaitymai negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes pats J. D. su savimi suderino vienašališkus užskaitymus nepranešdamas kitai šaliai arba kad ir pranešdamas tai pats sau.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į pareikštą reikalavimą su juo nesutinka. Administratorius atsiliepime nurodė, kad ieškovei kreipęsis į teismą jau po to, kai yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, ieškinys nebegali būti tenkinamas.
Atsiliepimu į pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, įmonės vadovas J. D., atstovaujamas advokato padėjėjo A. T., nurodė, kad pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas atsakovė periodiškai atlikdavo vienašalius įskaitymu ir tai patvirtina buhalterinės apskaitos registrai 2411 ir 443 apie tai, kokius įskaitymus atlikdavo atsakovė. J. D. žodžiu informuodavo UAB „Kašgarija“, kurios direktoriumi jis pats buvo, taip pat ir buhalteriją.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovės ieškinio suma paskaičiuota teisingai ir atsakovė jos neginčija. Taip pat neginčija ir nurodytų sąskaitų. Įskaitymo veiksmai buvo ne tie aktai, kuriuos teismas pripažino negaliojančiais, . Tai buvo vienašaliai įskaitymai, o aktai, kuriuos teismas pripažino negaliojančiais buvo tik visų atliktų įskaitymų operacijų apibendrinimas, kuris nesukėlė jokių pasekmių, nes įskaitymai buvo atlikti dar iki aktų surašymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo pagal išrašytas, pateiktas ir priimtas PVM sąskaitas faktūras.
Byloje nustatyta, kad ieškovei Panevėžio apygardos teismo 2016-03-16 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o Panevėžio apygardos teismo 2014-03-28 nutartimi atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovė 2012-01-31 išrašė atsakovei PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 36 Lt sumai; 2012-02-29 PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 28,60 Lt sumai: 2012-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2012-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4719 Lt sumai; 2012-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2012-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2012-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2012-06-26 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 lt sumai; 2012-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2012-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3000 Lt sumai; 2012-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2012-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2012-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2012-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2012-12-20 Nr. (duomenys neskelbtini) – 33 000 lt sumai; 2012-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini) -36 Lt sumai; 2013-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 6999,85 Lt sumai; 2013-03-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) -36 Lt sumai; 2013-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-06-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-08-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-08-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2754,30 Lt sumai; 2013-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-11-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 Lt sumai; 2013-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 36 000 Lt sumai; 2014-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-08-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-11-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3036 Lt sumai; 2014-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) -3036 Lt sumai; 2015-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2015-02-27 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2015-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2015-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) -926,85 Eur sumai; 2015-05-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2015-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2015-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2015-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2015-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini) -926,85 Eur sumai; 2015-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 9269,85 Eur sumai; 2015-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2015-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 171,19 Eur sumai; 2015-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 238,33 Eur sumai; 2015-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 633,48 Eur sumai; 2015-12-04 Nr. (duomenys neskelbtini) – 18 935,47 Eur sumai; 2015-12-04 Nr. (duomenys neskelbtini) 14 331,06 Eur sumai; 2015-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) -926,85 Eur sumai; 2016-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2016-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2016-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2016-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 926,85 Eur sumai; 2016-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 198,00 Eur sumai; 2016-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) 40,90 eur sumai. Viso išrašyta ir pateikta bei priimta sąskaitų bendrai 94 232,34 Eur sumai. Taip pat byloje yra duomenys, kad atsakovė 2013-03-12 sumokėjo 5000 Lt, o taip pat yra atlikusi mokėjimus kitiems ieškovės kreditoriams pagal jos prašymą dar 4900,44 Lt. Gautomis sumomis ieškovė padengė pilnai išrašytas sąskaitas nuo 2012-01-31 iki 2012-07-31 ir dalį sąskaitos išrašytos 2012-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovė sutiko ir neginčijo, kad nurodytos sąskaitos yra išrašytos teisingai, teisingai yra paskaičiuota ieškinio suma. Bylos duomenis taip pat patvirtinta, kad visos išvardintos sąskaitos buvo įtrauktos į tarpusavio skolų įskaitymo aktus, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinti neteisėtais ir negaliojantys. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-07-05 nutartimi panaikindamas toje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2017-10-04 sprendimą nurodė, kad šiuo atveju skolos priteisimas turi būti sprendžiamas per specialų įstatymą, t.y. ĮBĮ nuostatas ir atsakovės kreditorinio reikalavimo dydis spręstinas bankroto byloje ir atvirkščiai, kreditorinio reikalavimo dydis spręstinas atsakovės restruktūrizavimo byloje. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi grąžinus šalims reikalavimo teises vienai į kitą, ieškovė turėjo įrodyti pagrindą, kuriuo kildina skolos priteisimą, o atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovės nurodytą pagrindą dėl skolos susidarymo ir jos pagrįstumo. Atsakovė iš esmės sutiko, kad pateiktos sąskaitos ir jose nurodytos sumos yra teisingos. Taip pat pripažino, kad dalį sumos yra padengusi nurodytais mokėjimais, tiek tiesiogiai ieškovei, tiek ieškovės kreditoriams pagal jos nurodymą. Kaip įrodymą atsakovė pateikė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ir sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis ir teigia, kad šių sąskaitų judėjimas patvirtina, kad įskaitymai tarp šalių buvo vykdomi atliekant vienašalį įskaitymą. Apie tokio įskaitymo atlikimą buvo informuotos abi šalys, nes joms vadovavo tas pats direktorius ir akcininkas, bei buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati buhalterė. Šie atsakovės teiginiai vertintini kritiškai ir atmestini, nes jiems pagrįsti nepateikti jokie įrodymai. Pateiktos sąskaitų (duomenys neskelbtini) duomenys nepaneigia ieškovės teiginio ir bylos aplinkybių, kad pagal išrašytas ir priimtas sąskaitas atsakovė yra atsiskaičiusi. Iš pateiktų sąskaitų nesimato jokie vienašaliai įskaitymai ir neaišku kada jie atlikti, nes prie atliktų atsakovės nurodomų vienašalių įskaitymų nėra surašytų buhalterinių pažymų apie tokį buhalterinį veiksmą ir įskaitymas nėra užregistruotas buhalterinėje atsakovės apskaitoje. Ieškovė 2015-12-04 išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 18 935,47 Eur sumai, ši suma kaip skola tiekėjui sąskaitoje (duomenys neskelbtini) atsakovės nurodoma 2016-01-31, 2016-02-29. Tačiau sąskaitoje (duomenys neskelbtini) joks ieškovės įsiskolinimas atsakovei neatsispindi toms pačioms datoms. Tuo tarpu tarpusavio skolų užskaitymo akte 2015-12-31 minėta skola yra šalių užskaityta, todėl niekaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad pirma buvo atlikti vienašaliai įskaitymai, o tarpusavio skolų užskaitymo aktai buvo tik visų tų operacijų apibendrinimas. Jei jau buvo atliktas vienašalis užskaitymas iki minėto akto surašymo, tai toks užskaitymas turėtų matytis ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji tais pačiais laikotarpiais būtų išrašiusi kokias tai PVM sąskaitas ieškovei ir pastaroji nebūtų jų apmokėjusi. Kad atsakovės nurodomi vienašaliai įskaitymai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir turimų skolų nebuvo galima nurašyti, patvirtina šalių pasirašyti pagal visas sąskaitas skolų suderinimo aktai, kurie yra pripažinti negaliojantys.
Kasacinis teismas formuodamas praktiką dėl vienašalių įskaitymų yra konstatavęs, kad „CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina“ (LAT 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Taigi įvertinus byloje atsakovės pateiktus įrodymus, nėra aišku kaip gi buvo ieškovė informuota apie atliktą vienašalį įskaitymą, kodėl po atlikto, neva teisėto, atsakovės teigimu įskaitymo buvo dar rašomi skolų suderinimo aktai. Visos šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius apie atliktus vienašalius įskaitymus. Bylos įrodymai niekaip neįrodo, kad ieškovė buvo skolinga atsakovei analogišką sumą, kuri 2016-05-31 buvo lygi nuliui. Teismas kritiškai vertina atsakovės poziciją dėl vienašalių įskaitymų ir tuo pagrindu, kad nagrinėjant bylą dėl užskaitymų aktų pripažinimo negaliojančiais, atsakovės pozicija buvo visiškai kita ir ji teigė, kad užskaitymo aktai yra pagrįsti, niekaip jų negrindė tuo pagrindu, kad jie yra jau atliktų vienašalių įskaitymų baigiamasis aktas, t.y. apibendrinimas. Tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir negrindė teikdama apeliacinį skundą. Jeigu tokios aplinkybės, kaip vienašalis įskaitymas egzistavo sprendžiant ginčą dėl aktų panaikinimo, atsakovė tikrai būtų jomis vadovavusis, tiek atsikirsdama į ieškinį, tiek teikdama apeliacinį skundą. Kad tokie vienašaliai įskaitymai nebuvo galimi yra konstatuota 2017-10-04 sprendimo dalyje, kuria pripažinti aktai negaliojantys. Minėtame sprendime konstatuota, kad ieškovė jau nuo 2008 metų buvo nemoki, todėl ji ne tik kad negalėjo pasirašyti skolų suderinimo aktų, bet jos vadovas, o tuo pačiu ir atsakovės vadovas J. D. puikiai žinojo ir suprato, kad jokie skolų įskaitymai negali būti atliekami, kada įmonė neišgali atsiskaitinėti su kitais kreditoriais.
Todėl atsakovė privalo įvykdyti prievolę, kuri atsirado sutarčių pagrindu ir pagal išrašytas PVM sąskaitas. (CK 6.123 str. )
Ieškovė taip pat prašo priteisti priskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2016-05-19 iki 2017-02-27, kas sudaro 4294,08 Eur. Taip pat prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos dydžio nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2017-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutiktina su ieškove, kad atsakovė turėtų mokėti priskaičiuotas palūkanas už minėtą laikotarpį ir tolimesnes palūkanas, jei atsakovei nebūtų iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-444/2014 yra nurodęs, kad „reiktų vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota analogišku klausimu, tačiau tuo atveju, kai skolininkui iškeliama ne restruktūrizavimo, o bankroto byla. Jeigu dėl ĮBĮ(šiuo atveju – ĮRĮ) įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi skolininko prievolė.“ Kolegija nutartyje nurodė, kad skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą palūkanos toliau nebeskaičiuojamos(ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtas, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2018-07-05 nutartimi panaikino ir tą sprendimo dalį, kuria buvo priteistos ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėjant pirmą kartą ieškovė pateikė dokumentus ir nurodė, kad ji turėjo 1900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos 2017-01-23 sąskaita Nr, (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko patvirtintais mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė 2018-08-13 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad jau po apeliacinio teismo nutarties ieškovė turėjo papildomai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Viso ieškovė turėjo 2050 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas netenkina ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, kas sudarytų 1/3 dalį ieškinio patenkinimo, atitinkamai mažintinos ir bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1/3 dalimi ir priteistina suma 1435 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 268-270 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš RUAB „Dagerionas“ 92003,92 Eur(devyniasdešimt du tūkstančius tris eurus 92 ct) skolos ir 1435 Eur(vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų BUAB „Kašgarija“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.