Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1351-260/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Iris“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Skirnuva“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas, trečiasis asmuo ir atsakovas 2011 m. spalio 27 d. pasirašė laidavimo sutartį, kuria ieškovas trečiajam asmeniui pratęsė 360 018,10 Lt skolos (su delspinigiais) už prekes sumokėjimo terminą iki 2012 m. vasario 29 d., o atsakovas (laiduotojas) įsipareigojo solidariai atsakyti už trečiojo asmens prievolės grąžinti nurodytą skolą vykdymą (b. l. 10). Ieškovas, trečiasis asmuo ir atsakovas 2012 m. kovo 15 d. pasirašė skolos sumokėjimo grafiką – susitarimą, juo ieškovas trečiajam asmeniui pratęsė skolos, numatytos laidavimo sutartyje, sumokėjimo terminą, atsakovą vėlgi nurodant laiduotoju (b. l. 11). Trečiasis asmuo 2012 m. balandžio 17 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2012 m. gegužės 31 d. sumokėti ieškovui 366 570,43 Lt (b. l. 12). Atsiskaitymą visai sumai pagal šį vekselį laidavo atsakovas. Ieškovas 2012 m. birželio 1 d. pateikė trečiajam asmeniui ir atsakovui pranešimą dėl vekselio apmokėjimo, juo informavo, kad vekselio suma dar nesumokėta (b. l. 13-14). Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2012 m. birželio 29 d., iškėlė trečiajam asmeniui restruktūrizavimo bylą (b. l. 94-96). Ieškovas patvirtino, kad trečiasis asmuo 2012 m. birželio 29 d. sumokėjo ieškovui 30 000 Lt (b. l. 5). Trečiasis asmuo 2012 m. liepos 16 d. pasirašė naują neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2012 m. liepos 31 d. sumokėti ieškovui 336 254,95 Lt (b. l. 25). Atsiskaitymą visai sumai pagal šį vekselį vėl laidavo atsakovas. Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje patvirtino ieškovo 327 452,11 Lt finansinį reikalavimą (b. l. 19). Ieškovas 2012 m. lapkričio 14 d. pranešimu informavo atsakovą, kad iki šios dienos nėra sumokėta 327 452,11 Lt atsakovo laiduoto vekselio sumos (b. l. 20). Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2012 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos su palūkanomis priteisimo (b. l. 4-9). Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino trečiojo asmens restruktūrizavimo planą 2013-2016 m., pagal kurį su ieškovu numatyta atsiskaityti 2016 m. (b. l. 79-81, 97-148). Atsakovui nevykdant savo prievolės padengti įsiskolinimą, ieškovas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. paskaičiavo 6 728,47 Lt palūkanų (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 2 d.).

Šioje byloje nėra ginčo dėl skolos fakto ir jos dydžio, tačiau ginčas kilo dėl to, kokią įtaką laiduotojo atsakomybei turi faktas, kad pagrindiniam skolininkui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Apelianto teigimu, trečiajam asmeniui (skolininkui) iškėlus restruktūrizavimo bylą ir joje patvirtinus ieškovo (kreditoriaus) finansinį reikalavimą, kuris bus tenkinamas restruktūrizavimo plane numatytu terminu, įstatymo pagrindu įvyko trečiojo asmens prievolės grąžinti skolą įvykdymo atidėjimas, todėl ieškovas šiuo atveju neturi reikalavimo teisės į atsakovą (laiduotoją). Apeliantas laikosi pozicijos, kad trečiasis asmuo patenkins ieškovo reikalavimą ĮRĮ nustatyta tvarka, todėl skola iš atsakovo negalėjo būti priteista.

Teisėjų kolegija nesutinka su nurodyta apelianto pozicija ir mano, kad aplinkybė, jog trečiajam asmeniui (pagrindiniam skolininkui) yra iškelta restruktūrizavimo byla, negali lemti atsakovo (laiduotojo) prievolės įvykdymo atidėjimo. Laidavimo esmė yra įtvirtinta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.). Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra ta, kad skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą ar sandorį. Laidavimo, kaip vieno iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, esmė ir tikslas lemia tai, kad skolininko finansinės padėties pablogėjimas ar teisinio statuso pasikeitimas negali lemti laiduotojo atsakomybės sumažėjimo ar apribojimo. Priešingu atveju būtų paneigta paties laidavimo esmė ir paskirtis bei pažeisti kreditoriaus interesai. Dėl šios priežasties laiduotojas, sudarydamas laidavimo sandorį, prisiima tam tikrą riziką, kad skolininko padėtis gali pasikeisti ir skolininkui gali pasunkėti galimybės įvykdyti prisiimtas prievoles. Pagal CK 6.81 straipsnį, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl laiduotojo solidariosios pareigos sampratos, išaiškino, kad solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Be to, teismų praktikoje išaiškina, kad esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojui, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013). Taigi sutikintina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad įtvirtintas laidavimo teisinis reguliavimas nenustato nagrinėjamu atveju ieškovui pareigos laukti, kol trečiasis asmuo ĮRĮ nustatyta tvarka įvykdys prievolę. Po prievolės grąžinti skolą pažeidimo trečiojo asmens įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog trečiojo asmens skola atsirado dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad trečiojo asmens skolos atsiradimo ieškovui faktas grindžiamas ne tik trečiojo asmens 2012 m. liepos 16 d., t. y. po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Jau 2011 m. spalio 27 d. laidavimo sutartyje buvo nurodyta, kad trečiojo asmens 351 237,16 Lt skola (be delspinigių), užfiksuota 2011 m. spalio 28 d. skolų suderinimo akte, susidarė už 2011 m. birželio 10 d. – 2011 m. rugpjūčio 27 d. ieškovo teiktas prekes. Vėlesni ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovo pasirašyti dokumentai (skolos sumokėjimo grafikas – susitarimas, vekseliai) patvirtina tai, kad trečiasis asmuo nevykdė prievolės grąžinti ieškovui nurodytą skolą su paskaičiuotais delspinigiais, tačiau jie neįrodo, jog būtent nuo jų pasirašymo atsirado trečiojo asmens skola. Taigi atsakovo kaip laiduotojo prievolė atsakyti ieškovui už trečiojo asmens neįvykdytą prievolę grąžinti skolą atsirado dar iki restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui iškėlimo.

Spręsdama dėl ieškovo paskaičiuotų palūkanų nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d., kai teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d., teisėjų kolegija vadovaujasi kasacinio teismo praktika, suformuota analogišku klausimu, tačiau tuo atveju, kai pagrindiniam skolininkui iškeliama ne restruktūrizavimo, o bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Jeigu dėl ĮBĮ (šiuo atveju – ĮRĮ) įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolingas skolininkas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6. 81 str. 2 d.). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto (šiuo atveju – restruktūrizavimo) procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkto pagrindu sustabdžius netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, skaičiavimą, t. y. taip sumažinus šios įmonės prievolės kreditoriui apimtį, taip pat buvo pagrindas ir apelianto laidavimo prievolių apimčiai sumažėti tokiu pat mastu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 6 728,47 Lt palūkanų, paskaičiuotų nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. Teisėjų kolegija nesutinka su šia išvada, nes, minėta, kad laiduotojo prievolės apimtis tokia pat kaip ir skolininko, todėl skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą palūkanos toliau neskaičiuojamos (ĮRĮ 8 str. 2 p.). Dėl to iš laiduotojo taip pat negali būti skaičiuojamos palūkanos pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, kaip ieškovas grindė ieškinyje.

Taigi šios bylos aplinkybės ir pirmiau išdėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamą galutinį sprendimą pakeisti ir dėl pirmosios instancijos teismo materialinių teisių normų, susijusių su palūkanų, paskaičiuotų po restruktūrizavimo bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo, iš laiduotojo priteisimu, neteisingo taikymo panaikinti preliminaraus sprendimo dalį dėl šių palūkanų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. preliminarų sprendimą:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Iris“ (j. a. k. 149587593) iš atsakovo UAB „Stamita“ (j. a. k. 153701266) 327 452,11 Lt (tris šimtus dvidešimt septynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus 11 ct) skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 327 452,11 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 671 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti ieškovui UAB „Iris“ (j. a. k. 149587593) iš atsakovo UAB „Stamita“ (j. a. k. 153701266) 5 670,90 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt litų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.“