Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė, veikdama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktą; 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024 22 punktą).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. gegužės 8 d. paskolos raštelių (b. l.7; 36 ) nustatyta, kad ieškovas atsakovui perdavė 1400 Eur sumą- po 700 Eur, atsakovas patvirtino, kad minėtas sumas gavo, bei įsipareigojo 700 Eur grąžinti iki 2025 m. vasario 27 d., 700 Eur grąžinti iki 2025 m. kovo 1 d..

Atsakovas neginčija, kad minėtos pinigų sumos jam buvo perduotos.

Ieškovas paaiškino, kad atsakovas V. Š. jam padėdavo sode, todėl kai atsakovas paprašė paskolinti pinigų, jis sutiko. Surašant paskolos raštelį, atsakovas jo formą atspausdino iš interneto, o po to jis ranka užpildė savo duomenis, atsakovas -savo. Ieškovas tvirtina į bylą pateikęs raštelių originalus, nurodo, kad buvo surašytas tik vienas skolos raštelis pagal kiekvieną sutartį, o atsakovo pateikti rašteliai yra atspausdinti iš originalaus raštelio nuotraukų, darytų telefonu.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iki paskolos rašteliuose nurodytų skolos grąžinimo terminų jis visą skolą grąžino, o šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovas jam grąžino skolos raštelių originalus, kuriuos pateikė teismui kartu su atsiliepimais į ieškinį. Jokių kitų aplinkybių dėl skolos grąžinimo (kada, kokiu būdu) atsakovas teismui nenurodė.

Vizualiai palyginus ieškovo pateiktus skolos raštelius (b. l. 7, 36) ir atsakovo pateiktus (b. l. 17, 49) matyti, kad tekstas kiekvienoje dokumentų poroje yra identiškas, objektyviai neįmanoma lygiai taip pat ranka surašyti du visiškai vienodus dokumentus, todėl vienas iš jų gali būti tik kopija. Ieškovo pateiktuose dokumentuose pats tekstas yra ryškesnis bei matyti, kad tekstas „M. V. a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ yra įsispaudęs popieriuje, o atsakovo pateiktuose dokumentuose tokio įspaudimo nematyti. Be to, ieškovo dokumentuose yra didesnis kontrastas tarp naudotų rašiklių spalvos, o atsakovo – kontrastas mažesnis, mėlyna spalva yra to paties tono tiek ieškovo, tiek atsakovo rašytuose tekstuose. Nors ieškovas siūlė teismui atlikti šalių pateiktų dokumentų teismo ekspertizę, tačiau įvertinus, kad ekspertizės kaina viršytų ieškinio sumą ir šalims būdų nemenka finansinė našta, o dėl anksčiau nurodytų dokumentų skirtumų ieškovo pateiktų skolos raštelių originalumas akivaizdus, atsakovo pateikti rašteliai yra dokumento spausdintos kopijos, todėl ekspertizę atlikti netikslinga. CPK 186 straipsnio 4 dalis numato, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Ieškovui tvirtinant, kad skola jam negrąžinta, o atsakovui pateikus skolos raštelių kopijas bei nepateikus jokių paaiškinimų apie skolos grąžinimą, jo atsikirtimai dėl skolos grąžinimo vertinami kaip nepagrįsti. Ieškovui į bylą pateikus skolos raštelių originalus, bei nesant įrodymų, kad skola grąžinta, ieškovo ieškinys dėl skolos grąžinimo tenkinamas (CPK 178 str.).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį.

Analizuojamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl kito palūkanų dydžio nei įstatyme nustatytas, todėl tenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (1400 Eur) nuo bylos iškėlimo momento (2025 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 60 Eur žyminis mokestis (93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamu atveju valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 31,72 Eur, tokios išlaidos viršija minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismo sprendimą priėmus ieškovo naudai, yra priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) skolą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.