- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-277-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04859-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. B., K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- G. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties netenkinti prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. ir R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl pažeistų teisių gynimo ir konkurso rezultatų panaikinimo, trečiasis asmuo – G. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė ieškovų K. M. ir R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl pažeistų teisių gynimo ir konkurso rezultatų panaikinimo, netenkino trečiojo asmens G. A. prašymo dėl baudos ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, priteisė iš ieškovų K. M. ir R. B. trečiojo asmens G. A. naudai 4 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, t.y. po 2 000 Lt (579,30 EUR) iš kiekvieno.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovų K. M. ir R. B. trečiojo asmens G. A. naudai po 976,32 EUR advokato pagalbos išlaidų iš kiekvieno. Viso priteistų trečiajam asmeniui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma iš kiekvieno ieškovo yra 1 555,70 EUR.
Šalies argumentai
2015 m. rugsėjo 28 d. ieškovė R. B. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo trečiajam asmeniui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos 31 mėnesio terminui, mokant kas mėnesį po 50 EUR. Nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Jos turtinė padėtis yra sunki, neleidžia mokėti sprendimu priteistų sumų iš karto, kadangi ji gauna apie 300 EUR darbo užmokestį, kitų pajamų, turto neturi, be to turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. A. su prašymu nesutiko, nurodė, jog nagrinėjamu atveju tokio būtinumo nėra, nes ieškovės turtinė padėtis nėra bloga. 2015 m. pradžioje ieškovė gavo 5 867,49 EUR su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų išeinant iš darbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, be to ji leido sau keliauti į JAV, kas, anot trečiojo asmens, nėra pigu. Šią kelionę ieškovė sau leido iki minėtų piniginių sumų gavimo, kas rodo, jog jos finansinė padėtis yra pakankama priteistos sumos atlyginimui.
Analogiškos pozicijos laikėsi ir atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kuri taip pat prašė netenkinti prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės R. B. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino. Teismas nurodė, jog ieškovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą 31 mėn. laikotarpiui pažeidžia trečiojo asmens interesus, teisėtus jo lūkesčius kuo greičiau atgauti išlaidas, patirtas bylinėjimosi metu, teisingumo ir protingumo principą. Teismas konstatavo, kad tokiam išdėstymui nėra būtinų prielaidų. Teismas nustatė, jog, atleidžiant ieškovę iš darbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jai buvo išmokėta 5 867,49 EUR piniginė kompensacija. Po to ieškovė įsidarbino (duomenys nesklebtini), gauna pastovias darbines pajamas, kurios, priešingai nei nurodo ieškovė, viršija 300 EUR per mėnesį. Teismas taip pat nesąlygiškai nesutiko su tuo, kad kitų galimų pajamų ieškovė neturi, nes trečiojo asmens pateikti duomenys rodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje R. B. teikė prašymą atidėti posėdį dėl kelionės į JAV. Iš pateiktų bilietų matyti, jog skrydžio bilietai kainavo 1 083,10 JAV dolerių. Imant domėn papildomas būtinąsias kelionės išlaidas bei buvimo JAV išlaidas, nėra pagrindo manyti, kad kelionė pigi. Kelionė buvo organizuojama ir vyko R. B. nedraudiminiu (ne darbo) laikotarpiu, kas netiesiogiai rodo, kad pinigų kelionei pareiškėja turėjo. Ta aplinkybė, jog pareiškėja neturi registruotino nekilnojamo turto, savaime nerodo, kad jos finansinė padėtis bloga. Sąskaitų nuorašų iš banko ieškovė teismui nepateikė, kas, teismo vertinimu, rodo, jog ji suinteresuota jų neteikti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, išsilavinusi, todėl, esant poreikiui ir būtinumui, turi pati ieškoti galimybių uždirbti daugiau. Be to ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama advokato, kurio paslaugoms apmokėti lėšų turėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. B. prašo nutartį panaikinti, prašymą dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo tenkinti. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius sunkią ieškovės materialinę padėtį. Nors atsakovė turi pastovias pajamas, jos, atskaičius mokesčius, siekia tik 300 EUR. Be to ieškovės darbovietė yra toli nuo namų, dėl ko didelė dalis gaunamų pinigų skiriama kelionei į darbo vietą ir iš jos. Be to ji turi ir kitų kreditorių, o teismas, nustatęs, kad nėra pateikta duomenų apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turėjo pareigą jas iš ieškovės išreikalauti. Nors teismas nurodo, jog ieškovė yra darbinga bei turi galimybių gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra vykdytinas iš karto, dėl ko ir galimybė jų gauti vėliau šiuo atveju nėra aktuali. Be to trečiasis asmuo padavė vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui, ko pasėkoje, išieškoma suma dar labiau padidėjo. Kelionės į JAV tikslas buvo vaikų, nuolat gyvenančių JAV, lankymas, ir ši kelionė buvo apmokėta iš jų lėšų, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Dar 2015 m. rugpjūčio 25 d. ji kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu bylinėjimosi išlaidas mokėti dalimis bei nurodyti savo banko sąskaitos numerį, tačiau joks atsakymas gautas nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, neskaitant SODROS pažymos, patvirtinančių jos turinę padėtį. Tuo tarpu būtent bylos šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Trečiasis asmuo G. A. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išskirtiniais atvejais, tuo tarpu ieškovė neįrodė, jog šis atvejis būtent toks ir yra. Teismas neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus apie apeliantės turtinę padėtį, o, tokių duomenų byloje nesant, pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą. Be to ne tik viso bylos nagrinėjimo metu, bet ir pateikiant atskirąjį skundą, ieškovė naudojosi advokato paslaugomis, kas rodo, jog piniginių lėšų ji turi. Trečiojo asmens atstovė pateikė apeliantei jos atstovaujamo asmens banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedamos priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau ieškovė šios pareigos geranoriškai nevykdė, dėl ko ir buvo kreiptasi į antstolį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi yra įpareigota atlyginti trečiajam asmeniui G. A. 1 555,70 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė teismo prašė šį mokėjimą išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 50 EUR, viso 31 mėnesio laikotarpiui, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį jos prašymą laikė nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada iš esmės sutinka.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto, tačiau CPK 284 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/20014). Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas, nustatęs, kad jos pateiktų duomenų nepakanka, konkrečiai - nėra pateikta duomenų apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas - turėjo pareigą tuos duomenis iš ieškovės išreikalauti. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pagal CPK 178 straipsnį ne teismas, o bylos šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tai reiškia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
Ieškovė kartu su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jos gaunamą oficialų darbo užmokestį – apytiksliai 300 EUR per mėnesį (atskaičius mokesčius). Kitų duomenų apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ar kitą vertingą (registruotiną) turtą, santaupas banko įstaigose ir kt., taip pat turimus kreditorinius įsiskolinimus, išlaikytinius ir pan. nepateikė, išskyrus VĮ Registrų centro išrašą, kad jos vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ieškovės pateiktus įrodymus, o taip pat kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, kadangi ji, atleidžiant iš darbo (duomenys nesklebtini) ligoninėje, gavo 5 867,49 EUR piniginę kompensaciją, bylos nagrinėjimo metu keliavo į Jungtines Amerikos Valstijas, viso bylos nagrinėjimo metu ją atstovavo kvalifikuota advokatė. Įvertinęs šias aplinkybės, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, dėl ko jos prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka ir konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės ne tik kad nepagrindžia sunkios ieškovės turtinės padėties, bet priešingai, rodo, kad jos turtinė padėtis yra pakankamai gera. Kitokią išvadą leidžiančių padaryti duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantė, teikdama teismui atskirąjį skundą, kas reiškia, jog ji neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atskirąjį skundą tenkinti ir konstatuoti, jog dėl sunkios turtinės padėties ieškovei susiklostė itin nepalankios aplinkybės ir yra tikslinga išdėstyti priteistos sumos mokėjimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.