Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad LR CPK 739 str. 9 d. numato jog negalima išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Atsižvelgint į tai, nurodytu patvarkymu areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, leidžiant skolininkui naudotis puse LR BVK 38 str. 2 d. nustatyto dydžio. Skolininko teiginys, jog antstolis areštuoja visas jam priklausančias lėšas yra nepagrįstas. Papildžius LR CPK 739 str. devintuoju punktu, įstatymų leidėjas nustatė pajamų dalį, kurios užtektų įkalinimo bausmę atliekančių asmenų papildomiems poreikiams tenkinti. Skundžiamame patvarkyme nurodyta, jog skolininkui suteikta teisė naudotis įstatyme nurodyta suma iš kurios išieškojimas negalimas, o išieškojimas vykdomas tik iš sumos viršijančios nustatytą dydį.

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš pateiktų vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis T. U. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0136/14/02660, 0136/22/01685 dėl skolų išieškojimo iš skolininko R. B. Antstolis 2022-11-07 priėmė patvarkymą Nr. S-22-136-56310, dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tos pačios dienos patvarkymu atliko ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą.

Pareiškėjas nesutinka dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, nurodo, kad buvo areštuotos visos jam priklausančios lėšos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).

Teismų praktikoje yra nurodyta, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).

Apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).

Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas).

Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas).

Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuluota taisyklė, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

Kaip matyti iš aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išieškojimas iš skolininkui į įkalinimo įstaigos sąskaitą kitų asmenų pervedamų lėšų yra galimas, taikant CPK 733-743 str. numatytus išskaitų dydžius. Nagrinėjamu atveju iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad antstolis būtent tokius veiksmus ir atliko – 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S-19-41-81915 nėra areštuojamos visos pareiškėjos įkalinimo įstaigoje gaunamos ir ateityje gautinos lėšos.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (CPK 668 str. 1 d). Kaip jau minėta, šis apribojimas yra vienkartinis, be to, negali būti taikomas periodiškai (kas mėnesį) kartu su CPK 733-743 str. nuostatomis, kai išieškoma iš periodinių skolininko pajamų, kadangi toks teisės normų aiškinimas iš esmės paneigtų bet kokią galimybę išieškoti skolas iš absoliučios daugumos skolininkų, kadangi Lietuvos Respublikoje didžiojoje dalyje įmonių-darbdavių yra įprasta tendencija nustatyti minimalų oficialų mėnesinį darbo užmokestį. Tuo tarpu didesnes ir reguliarias pajamas gaunantys asmenys skolininkais beveik niekada ir netampa.

Taigi, pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ir tai yra vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą ir nustačius skolininko turto bendrą masę. Skolininko turto nenustačius, būsimoms skolininko pajamoms taikytinos CPK 733-743 str. nuostatos, pagal kurias iš būsimų gaunamų pajamų nagrinėjamu atveju išieškotina iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, dvidešimt procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų), o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju antstolis turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, nenustatė, todėl išieškojimą nukreipė į pareiškėjo gaunamas ir būsimas pajamas įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo R. B. skundo dėl antstolio T. U. veiksmų.

Teismo nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.