- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-567-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00018-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- ABD „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ir atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1254-841/2019 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos ir su žalos dydžio nustatymu susijusių išlaidų priteisimo bei draudimo taisyklių sąlygų pripažinimo siurprizinėmis ir negaliojančiomis (trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir atsakovė), prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės 3 964,75 Eur draudimo išmoką, 169,40 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 400 Eur išlaidų, susijusių su draudimo išmokos išieškojimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) pripažinti atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių 87 punkto sąlygą „Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra kompensuojamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas, ir šis mokestis yra sumokamas“ ir 88 punkto sąlygą „Išlaidos, skirtos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietės ir pridėtinės išlaidos kompensuojamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ir atstatomas, ir šios išvados faktiškai yra patiriamos“ siurprizinėmis ir negaliojančiomis.
2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove buvo sudaryta Turto draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria buvo apdraustas ieškovui priklausantis turtas: gyvenamasis namas, kiti statiniai ir šiltnamis. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apdraustos gyvenamojo namo patalpos buvo užlietos ir joms padaryta žala. Draudimo bendrovė apskaičiavo ir atlygino 1680,90 Eur žalą, nors, ieškovo teigimu, pagal sudarytą lokalinę sąmatą turtui padaryta 5705,65 Eur žala, todėl prašo priteisti iš atsakovės likusią neišmokėtą 3 964,75 Eur draudimo išmoką.
3. Ieškovo teigimu, Draudimo taisyklių 87 ir 88 punktai prieštarauja Draudimo taisyklių 17.1 punktui, Draudimo įstatymo 105 straipsniui; minėtos draudimo taisyklių sąlygos nebuvo aptartos individualiai, neįtrauktos į gyventojų turto draudimo polisą, yra siurprizinės, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis.
4. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškinio reikalavimu dėl draudimo išmokos priteisimo nesutiko, taip pat nesutiko su reikalavimu dėl draudimo sutarties sąlygų pripažinimo siurprizinėmis ir negaliojančiomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui V. B. iš atsakovės ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ 3 964,75 Eur žalos; 169,40 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu; 867,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikta (duomenys neskelbtini) specialisto sudaryta lokalinė sąmata yra reali, joje nurodyta žalos suma atitinka realiai patirtą žalos dydį. Teismo vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje taikytinas draudimo taisykles, draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis atkuriamąja verte, kuri nustatoma įskaičiuojant visas sumas, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio, todėl ieškinio dalį dėl 3964,75 Eur žalos priteisimo tenkino.
7. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nesutiko perskaičiuoti žalos dydžio ir ieškovas buvo priverstas kreiptis į specialistus dėl žalos dydžio nustatymo, teismas priteisė ieškovui 169,40 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės Taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygos prieštarauja 83 punkto sąlygoms, nes aplinkybė, jog ieškovas neatliko gyvenamųjų patalpų remonto darbų, nėra pagrindas nesumokėti draudimo išmokos, kuri apskaičiuota pagal dėl draudiminio įvykio sugadinto turto atkuriamąją vertę, įskaičiuojant PVM ir kitų pridėtinių išlaidų atlyginimą. Tačiau teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovės Taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygas siurprizinėmis ir negaliojančiomis, kadangi sudarydamas sutartį ieškovas pasirašė, kad patvirtina, jog pritaria sutarties sąlygoms, yra susipažinęs su sutarties sąlygomis ir ieškovui yra įteikta jų kopija; ieškovas prieš ar po draudimo sutarties sudarymo nereiškė pretenzijų atsakovei dėl minėtų sutarties sąlygų.
9. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 400 Eur išlaidas, susijusias su draudimo išmokos išieškojimu ne teismo tvarka, nurodęs, kad pretenzijas atsakovei ieškovas pasirašė asmeniškai, o teismas neturi duomenų, kad ieškovo nurodytas asmuo T. M. yra advokatas ar advokato padėjėjas, turintis teisę teikti teisines konsultacijas ar kitas paslaugas.
I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria nepripažintos netikėtomis (siurprizinėmis) atsakovės Taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygos bei kuria netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti patirtas 400 Eur išlaidas, susijusias su žalos išieškojimu ne teismo tvarka, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovės Taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygas siurprizinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; priteisti 400 Eur išlaidų, susijusių su žalos išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismo argumentai, kad sudarydamas turto draudimo sutartį ieškovas pasirašė, jog patvirtina, kad pritaria draudimo sutarties sąlygoms, yra susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis ir jam yra įteikta jų kopija, kad teismas neturi duomenų, jog prieš sudarydamas draudimo sutartį ar po jos sudarymo ieškovas būtų reiškęs pretenzijas draudimo bendrovei dėl nurodytų sąlygų, nėra pakankami nelaikyti minėtų sąlygų siurprizinėmis, nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis.
10.2 Draudimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t.y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu, prisijungimo būdu. Draudimo taisyklių 87, 88 punktuose išdėstytos sąlygos ne individualiai šalių aptartos sąlygos (jos nėra įtrauktos į gyventojų turto draudimo polisą (duomenys neskelbtini)), o standartinės.
10.3 Draudimo taisyklių 87, 88 punktuose išdėstytos sąlygos prieštarauja tų pačių Draudimo taisyklių 17.1 punkte įtvirtintoms nuostatoms ir Draudimo įstatymo 105 straipsniui, kur įtvirtinta, jog draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui. Draudimo sąlygos (87, 88 punktai) nustato draudimo sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. Tokiomis sąlygomis iš esmės paneigiama atkuriamosios vertės draudimo apsauga bei prarandama ieškovo (vartotojo) siekta tokio draudimo prasmė bei paskirtis, ieškovo (draudėjo) apsauga tampa ne tiek veiksminga, kaip buvo teisėtai tikėtasi.
10.4. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 400 Eur išlaidas, susijusias su žalos išieškojimu ne teisme tvarka, kurias ieškovas sumokėjo T. M., nes CK 6.249 staipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o pagal 6.251 straipsnio 1 dalį nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
11. Apeliaciniu skundu atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo 2019 m. gegužės 27 d. teismo sprendimą pakeisti ir ieškovui priteistą draudimo išmoką sumažinti iki 1 395,95 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui priteistą 2 568,80 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro prie remonto kainos, apskaičiuotos pagal ieškovo lokalinę sąmatą, pridėtas pridėtinės vertės mokestis bei kitos papildomos išlaidos (papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos ir pelnas), nes, atsakovės nuomone, teismas spręsdamas dėl ieškovui priteistino PVM ir kitų pridėtinių išlaidų, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
11.2. Teismas iš esmės nepateikė pagrįstų motyvų ir neaptarė išvadų teisinių argumentų; pažodžiui pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, pateiktus išaiškinimus, visiškai ignoruodamas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių skirtumus nuo cituojamos bylos faktinių aplinkybių, kartu nepateikdamas jokių pagrįstų argumentų dėl PVM ir kitų pridėtinių išlaidų priteisimo.
11.3. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje neanalizavo ir neaptarė ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais ieškovė grindė aplinkybę, kad ginčijamos taisyklių nuostatos nelaikomos pažeidžiančiomis vartotojų interesus, todėl šalys gali susitarti dėl PVM ir pridėtinių išlaidų kompensavimo tvarkos.
11.4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui PVM ir kitas pridėtines išlaidas, visiškai ignoravo, kad nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios būtent dėl tokios PVM ir pridėtinių išlaidų kompensavimo tvarkos. Teismas nepagrįstai paneigė šalių laisvę susitarti dėl savanoriško draudimo sutarties sąlygų ir draudimo apsaugos ribų, pažeidė turto draudimo sutarčių kompensacinę paskirtį ir draudimo sutartyse įgyvendinamą visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str.).
11.5. Teismas nesivadovavo kitose bylose kasacinės instancijos teismo suformuotais išaiškinimais dėl pačios draudimo esmės ir žalos atlyginimo esmės, draudimo sutarties tikslo, turto draudimo sutarties prigimties ir pan.
11.6. Teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas ieškovui visas patirtas teisinės pagalbos išlaidas, nepasisakė dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, du kartus priteisė atlyginti tas pačias su žalos įvertinimu susijusias išlaidas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės ginčijamame sprendime išvadas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo pakankamai ir suprantamai motyvavo bei pateikė konkrečius argumentus.
12.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas ieškovui priteisdamas PVM ir pridėtines išlaidas pažeidė turto draudimo sutarčių kompensacinę paskirtį, taip pat nuostolių draudimo sutartyse įgyvendinamą visiško nuostolių atlyginimo principą.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo ieškovo V. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovo nuomonė grindžiama prielaidomis ir nepagrįstais motyvais, todėl akivaizdu, kad ieškovas nepagrįstai ginčydamas sudarytos sutarties nuostatas bando paneigti sutarčių laisvės principą.
13.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog suremontavo ar ketina suremontuoti turtą ir dėl to bus patiriamos PVM ir kitos papildomos išlaidos (nepateikta remonto sutartis su rangovu).
13.3. Ieškovo ginčijamos Taisyklių nuostatos ieškovui buvo tinkamai atskleistos ir žinomos bei ieškovas su jomis sutiko ir jų neginčijo.
13.4. Taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygos neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 105 straipsniui, kuriame nustatyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo nuostolių ir/ar kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip.
13.5. Lietuvos bankas, kaip draudimo rinkos priežiūros institucija, aiškią ir vienareikšmę poziciją šiuo klausimu išdėstė Turto draudimo produktų rinkos analizėje, kurioje nustatė, kad tokios praktikos laikosi visos draudimo įmonės ir konstatavo, jog šios išlaidos turėtų būti draudėjams atlyginamos tais atvejais, kai įvykus draudžiamajam įvykiui draudikui yra pateikiami įrodymai, kad draudėjas ar naudos gavėjas ketina atstatyti (remontuoti) sunaikintą ar sugadintą statinį ir dėl to bus patiriamos PVM ir kitų mokesčių išlaidos (pateikiama statybos (remonto) sutartis su rangovu). Lietuvos bankas nelaiko ginčijamų Draudimo taisyklių nuostatų nesąžiningomis, pažeidžiančiomis vartotojų interesus, draudimo sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus.
Motyvuojamoji dalis
13.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl 400 Eur išlaidų, susijusių su draudimo išmokos išieškojimu ne teismo tvarka priteisimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“apeliacinis skundas tenkinamas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir dėl draudimo išmokos apskaičiavimo tvarkos ir jos dydžio nustatymo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
16. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo V. B. ir atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo sudaryta Turto draudimo sutartis, kurios pagrindu nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei kitų žalų buvo apdraustas ieškovui priklausantis turtas: gyvenamasis namas, kiti statiniai ir šiltnamis (Gyventojų turto draudimo polisas (duomenys neskelbtini)), vertės tipas – atkuriamoji. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apdraustos gyvenamojo namo patalpos buvo užlietos. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato/patalpų apžiūros (defektų) aktą Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų sutvarkymo po apliejimo kaina – 5 705,65 Eur. Atsakovė, įvertinusi draudimo sutartyje nustatytą išskaitą (sumą, kurią atlygina pats draudėjas, 60 Eur frančizė) išmokėjo 1680, 90 Eur draudimo išmoką. Ieškovas prašo išmokėti likusią 3 964,75 Eur draudimo išmoką (5 705,65 Eur (lokalinė sąmata) – 60 Eur (frančizė) – 1 680,90 Eur (draudimo išmoka)); taip pat 169,40 Eur ekspertui, nustačiusiam žalos dydį; 400 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka; taip pat prašo pripažinti neteisėtomis atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygas.
Dėl Taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygų pripažinimo siurprizinėmis ir negaliojančiomis
17. Pagal atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių 87 punktą „PVM yra kompensuojamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šis mokestis yra sumokamas. PVM nėra atlyginamas, jeigu draudimo išmokos gavėjas turi teisę į PVM atskaitą (teisę susigrąžinti PVM iš valstybės biudžeto)“; pagal 88 punktą - „Išlaidos, skirtos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietėms ir pridėtinės išlaidos kompensuojamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šios išlaidos faktiškai yra patiriamos“. Ieškovas atsakovės Taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygas prašė pripažinti siurprizinėmis ir negaliojančiomis. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ turto draudimo taisyklių 87 punkto bei 88 punkto sąlygas siurprizinėmis ir negaliojančiomis, argumentuodamas tuo, kad sudarydamas turto draudimo sutartį ieškovas pasirašė, jog patvirtina, kad pritaria draudimo sutarties sąlygoms, yra susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis ir jam yra įteikta jų kopija, o teismas neturi duomenų, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį ar po jos sudarymo ieškovas būtų reiškęs pretenzijas draudimo bendrovei dėl nurodytų sąlygų. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių draudimo sutartis buvo sudaryta standartinių sutarties sąlygų, pagrindu, prisijungimo būdu; ginčijamos sąlygos nebuvo aptartos individualiai, jos nėra įtrauktos į gyventojų turto draudimo polisą (duomenys neskelbtini); sąlygos prieštarauja tų pačių Draudimo taisyklių 17.1 punkte įtvirtintoms nuostatoms ir Draudimo įstatymo 105 straipsniui.
18. Pagal CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Pagal nustatytą draudimo santykių reguliavimą pagrindinės draudimo sutarties sąlygos turi būti nurodomos draudimo liudijime (polise), o detalizuojamos jos gali būti atitinkamo draudimo rūšies taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991 str., 6.992 str.).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga paprastai nėra absoliuti, todėl šios sutarties sąlygų svarba pirmiausiai pasireiškia tuo, kad jos atskleidžia ir apibrėžia draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013). Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 str. 22 d., CK 6.992 str.). Pagal CK 6.187 str. jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2009).
20. Siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme yra nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai (CK 6.185 str. 2 d.). CK 6.992 str. 2 d. nuostatos įpareigoja draudiką sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, o prieš sudarant draudimo sutartį – įteikti jų kopiją draudėjui. Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje (Draudimo įstatymo 90 str. 2 d.). Aplinkybę, jog kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).
21. Informavimo pareiga pagal įstatymą nustatyta abiem sutarties šalims – ir draudikui, ir draudėjui. Draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.186 straipsnio 1 dali, negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė), reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą (CK 6.186 straipsnio 2 dalis). Pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams (CK 6.186 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.186 straipsniu įtvirtintų nuostatų tikslas – nustatyti papildomas garantijas šaliai, kuri sudaro sutartį prisijungimo būdu pagal kitos šalies parengtas standartines sąlygas. CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: 1) standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalies nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; 2) sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės Taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygų nepripažino netikėtomis (siurprizinėmis), nes nėra CK 6.186 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovui buvo sudarytos tinkamos galimybės susipažinti su atsakovės standartinėmis Taisyklėmis, įskaitant ginčijamas sąlygas. Pasirašydamas draudimo polisą ir sumokėdamas draudimo įmoką ieškovas patvirtino, kad pritaria draudimo sutarties sąlygoms, kad yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir jam yra įteikta jų kopija. Be to, draudimo taisyklės yra skelbiamos viešai draudiko internetinėje svetainėje, todėl pripažintina, kad taisyklės su ginčijamomis sąlygomis ieškovui buvo atskleistos ir žinomos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantas su atsakovo draudimo taisyklėmis buvo supažindintas tinkamai.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos į abipusėmis derybomis sudaromas sutartis ir prisijungiant sudaromas sutartis (CK 6.160 str. 2 d.). Abipusėmis derybomis sudaromų sutarčių sąlygos nustatomos abiem šalims derantis dėl jų, t. y. pasiekiama suderinta šalių valia individualiai dėl kiekvienos sutarties sąlygos. Prisijungiant sudaromų sutarčių sąlygos nebūna šalių derybų objektas, nes jas vienašališkai parengia viena šalis, nederindama su kita šalimi, o pastaroji negali dėl jų derėtis, neturi realių galimybių daryti įtakos jų turiniui, nes turi tik dvi galimybes – arba sutinka su jomis ir sudaro sutartį, arba atsisako ją sudaryti (CK 6.185 str.). Ieškovas susipažino su draudimo taisyklėmis ir sąlygomis, sumokėjo draudimo įmoką, t. y. atliko veiksmus, pavirtindamas, kad su jomis susipažino ir sutiko.
25. Atkuriamosios vertės apibrėžimas yra pateiktas Draudimo taisyklių 17.1 punkte, o draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra išdėstyta taisyklių 9 skyriuje. Šio skyriaus nuostatos numato, kad žala turtui, apdraustam atkuriamąja verte, sugadinimo atveju laikoma turto remonto kaštai (83 p.); turto remonto ar atstatymo kaštai apskaičiuojami pagal faktiškai patirtas išlaidas (86 p.); PVM ir pridėtinės išlaidos kompensuojamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas (87, 88 p.). Apeliacinio teismo vertinimu, prieštaravimų tarp taisyklių nuostatų nėra. Ginčijami taisyklių punktai neprieštarauja ir Draudimo įstatymo 105 straipsniui, kuris leidžia šalims susitarti, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Vadinasi, ieškovo ginčijamos Draudimo taisyklių sąlygos pagal turinį, formuluotę bei išraiškos būdą nelaikytinos netikėtomis.
Dėl draudimo išmokos dydžio
26. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi, draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma remiantis tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
28. Nagrinėjamoje byloje, po draudiminio įvykio atsakovė apžiūrėjo įvykio vietą ir įvertino padarytą žalą bei paskaičiavo draudimo išmokos dydį – 1 680,89 Eur, tačiau ieškovas su šia žalos suma nesutiko. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato/patalpų apžiūros (defektų) aktą (duomenys neskelbtini) patalpų sutvarkymo po apliejimo kaina – 5 705,65 Eur (ardymo ir atstatymo darbų kaina 3136,85 Eur; papildomų darbų ir išlaidų kaina 1578,56 Eur, PVM 990,24 Eur). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovo reikalavimą dėl 3 964,75 Eur draudimo išmokos, į kurią įskaičiuotas PVM ir ir kitos pridėtinės išlaidos, priteisimo. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kelia klausimą dėl draudimo išmokos apskaičiavimo ir teigia, kad draudikas yra prisiėmęs riziką išmokėti draudimo išmoką, į ją įtraukiant visas pridėtines išlaidas ir PVM, tik tuo atveju, kai remonto darbai yra realiai atliekami ir tokios išlaidos yra patiriamos, o nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo fakto, kad sugadintas turtas nėra suremontuotas ir ieškovas nėra patyręs jokių PVM ir pridėtinių išlaidų, todėl ieškovui negalėjo būti priteista daugiau nei 1395,95 Eur draudimo išmoka.
29. Spręsdamas dėl priteistinos draudimo išmokos dydžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio, ir draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne.
30. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad šalių sutartyje draudimo išmokos dydžio nustatymas siejamas su faktiškai atliktais apdrausto turto atkūrimo darbais. Kaip jau minėta, draudimo sutartyje šalys susitarė, jog turto remonto ar atstatymo kaštai apskaičiuojami pagal faktiškai patirtas išlaidas, o jei turtas neremontuojamas - pagal draudiko sudarytą sąmatą (Taisyklių 86 p.); pridėtinės vertės mokestis yra kompensuojamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam padaryta žala, yra faktiškai suremontuotas ar atstatomas ir šis mokestis yra sumokamas (Taisyklių 87 p.); išlaidos, skirtos papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialiam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietės ir pridėtinės išlaidos, kompensuojamos tik tais atvejais, kai apdraustas turtas, kuriam padaryta žala, yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas ir šios išlaidos faktiškai patiriamos (Taisyklių 88 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad turtas nėra suremontuotas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra pateikęs duomenų, jog ketina atkurti (remontuoti) sugadintą turtą ir kad remonto paslaugas teiks PVM mokėtojas ir dėl to bus patiriamos PVM ir kitos papildomos išlaidos (nepateikta remonto sutartis su rangovu), sutiktina su apeliantės argumentais, kad draudimo išmoka dėl turto apgadinimo šalių susitarimu turėjo būti mažinama PVM ir apskaičiuotų už papildomas medžiagas, mechanizmus, sezoninius ir specifinius darbus, papildomo darbo užmokesčio, statybvietės išlaidų bei netiesioginių išlaidų suma. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka šalių sudarytos sutarties nuostatų, todėl yra pagrindas patenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą sprendimą, sumažinant iš atsakovės ieškovo naudai priteistą draudimo išmoką iki 1395,95 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išlaidų patirtų išieškant draudimo išmoką neteismine tvarka
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 400 Eur išlaidų, susijusių su pretenzijų rengimu ir konsultacijų atlyginimą. Bylos duomenimis už draudiminės žalos administravimą, konsultavimą ir pretenzijos surašymą ieškovas T. M., veikiančiam pagal individualios veiklos pažymą, sumokėjo 400 Eur. Teismas šių išlaidų ieškovui nepriteisė nurodęs, kad pretenzijas atsakovei pasirašė pats ieškovas V. B., ir teismas neturi duomenų, kad ieškovo nurodytas asmuo T. M. yra advokatas ar advokato padėjėjas ir turi teisę teikti teisines konsultacijas ar kitas paslaugas.
33. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė netinkamai nustatė atlygintinos žalos dydį ir netinkamai paskaičiavo draudimo išmokos sumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ikiteismine tvarka stengėsi išspręsti ginčą, rinko įrodymus, kreipėsi konsultacijos į draudimo veiklos specialistą. Ieškovo samdytas draudimo veiklos specialistas teikė konsultacijas dėl žalos administravimo, todėl atsakovei neatlikus vertinimo tinkamai ir tinkamai nenustačius atlygintinos žalos dydžio, ieškovas, remdamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, turi teisę į protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ši ieškovo apeliacinio skundo dalis yra pagrįsta ir ieškovo reikalavimas priteisti 400 Eur išlaidų patirtų išieškant draudimo išmoką neteismine tvarka tenkintinas (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamu draudimo taisyklių 87 ir 88 punktų sąlygų nepripažino siurprizinėmis ir negaliojančiomis, tačiau be pakankamo pagrindo priteisė ieškovui 3964,75 Eur draudimo išmoką, į kurią įskaičiuotas PVM ir pridėtinės išlaidos, taip pat nepagrįstai nepriteisė ieškovui 400 Eur išlaidų patirtų išieškant draudimo išmoką neteismine tvarka. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, sumažinant priteistą ieškovui draudimo išmoką iki 1395,95 Eur ir papildomai priteisiant ieškovui 400 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
35. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
36. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 102 Eur žyminį mokestį už turtinį ieškinio reikalavimą ir 605 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovo nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. atmetus neturtinį reikalavimą dėl draudimo taisyklių sąlygų pripažinimo siurprizinėmis ir negaliojančiomis bei sumažinus draudimo išmokos dydį, teismo vertinimu, tenkintų reikalavimų dalis sudaro 30 procentų, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 212 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.
37. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas atsakovės naudai proporcingai priteisti jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis), kurias sudaro 71,20 Eur kelionės išlaidų (atsakovė į bylą pateikė prašymus priteisti 33,60 Eur ir 37,60 Eur kelionės išlaidų), todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 49,84 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
38. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui priteistina iš atsakovės 162,16 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese
39. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą tenkino, taip pat tenkino ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl 400 Eur išlaidų priteisimo, kitą skundo dalį atmetė.
40. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (už turtinį reikalavimą), už apeliacinio skundo paruošimą advokatui sumokėjo 145,20 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą advokatui sumokėjo 338,80 Eur, todėl tenkinus apeliacinio skundo reikalavimą dėl 400 Eur išlaidų priteisimo, o kitą skundo dalį atmetus, iš atsakovės priteistina ieškovui 87,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
41. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą tenkino, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
42. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui priteistina iš atsakovės 25,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 1395,95 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt penkių eur 95 ct) draudimo išmoką, 169,40 Eur (šimtą šešiasdešimt devynis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų, susijusių su draudimo išmokos išieškojimu ne teismo tvarka, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1965,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 162,16 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt du eurai 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 25,60 Eur (dvidešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.