Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys – G. T. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. T. tėvas J. T., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. T. motina G. T. Mirusiųjų paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir pagrindinio turto vieta buvo: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėja nurodo, kad po motinos G. T. mirties ji ir suinteresuotas asmuo G. T. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir Vilniaus miesto 14-ame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 145/2023. Tada paaiškėjo, kad niekas, įskaitant G. T., po J. T. mirties įstatymo nustatytais terminais dėl mirusiojo turto paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo byla dėl J. T. turto paveldėjimo pradėta nebuvo ir jo palikimo niekas nepriėmė.

3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad J. T. ir G. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvendami santuokoje, jie susilaukė vaikų: pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. T.; įgijo įvairaus kilnojamojo turto, skirto sutuoktinių ekonominiams, socialiniams, buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (baldus, buitinę techniką, namų apyvokos, apstatymo priemones ir kt.) bei butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Butas). Po J. T. mirties jo sutuoktinė G. T. nesikreipė dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes po jo mirties ir toliau rūpinosi abiejų sutuoktinių bendrai kartu ir kiekvieno asmeniškai įsigytu visu turtu, naudotu sutuoktinių ekonominiams, socialiniams, buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, jį prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius. Anot pareiškėjos, tokiais savo aktyviais veiksmais G. T. išreiškė valią priimti J. T. priklausantį turtą (jo dalį) po jo mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti ir faktiškai jį valdė iki pat savo mirties.

4. Pareiškėja pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, jog G. T. priėmė J. T. po jo mirties likusį turtą ir (ar) jo dalį, pradėdama jį faktiškai valdyti, reikalingas, norint įgyvendinti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. T. teises paveldėti J. T. turtą.

5. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą 2024 m. gegužės 23 d. 13 val. teismo posėdį rašytinio proceso tvarka informuoti, išsiunčiant procesinius dokumentus ir pranešimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 1 dalis) bei paskelbiant apie teismo posėdį nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

8. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

9. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. T. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jų motina G. T., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi J. T. priklausiusį turtą betarpiškai valdyti.

10. Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad J. T. ir G. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Gimimo liudijimo ir gimimo įrašo duomenimis, santuokos metu J. T. ir G. T. susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjos (gim. (duomenys neskelbtini)) ir suinteresuoto asmens G. T. (gim. (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, J. T., būdamas santuokoje, mirė (duomenys neskelbtini), G. T. mirė (duomenys neskelbtini).

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su J. T. priklausė butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. T. priklausė (duomenys neskelbtini) Buto, o G. T. – (duomenys neskelbtini).

12. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po palikėjo J. T. mirties (duomenys neskelbtini) testamentų ir palikimo priėmimo faktų neregistruota. Po G. T. mirties pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. T. per nustatytą 3 mėnesių terminą (2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis) kreipėsi į notarų biurą ir 2023 m. gruodžio 18 d. jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 14-8073.

13. Bylos duomenimis, notarė 2024 m. sausio 3 d. raštu Nr. 03/24 pareiškėją ir jos brolį suinteresuotą asmenį G. T. informavo, kad po jų tėvo J. T. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta, jokie įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir palikimo nepriėmė.

14. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad J. T. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar negaliojant dabartiniam CK, tai teismas, spręsdamas, ar pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motina G. T. po sutuoktinio J. T. mirties atliko palikimo priėmimo veiksmus, vadovaujasi 1964 metų CK.

15. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą (1992 m. sausio 1 d. redakcija) paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai <...>, sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) <...>. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. T. motina G. T. po sutuoktinio J. T. mirties įgijo teisę paveldėti palikėjo turtą kaip pirmos eilės įpėdinė kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis – pareiškėja ir suinteresuotu asmeniu G. T. (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

19. Byloje pateiktame G. T. mirties liudijime Nr. 23-82864346 nurodytos aplinkybės apie asmens gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. T. motina G. T. po sutuoktinio J. T. mirties liko toliau gyventi Bute. Byloje nėra duomenų, kad G. T. po sutuoktinio J. T. mirties nesinaudojo jam priklausiusia Buto dalimi (jame esančiais kilnojamaisiais daiktais ir kt.) ar jos (jų) neprižiūrėjo, nemokėjo proporcingai šiai daliai apskaičiuotų mokesčių ir kt.

20. Bylos duomenimis, po J. T. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla nepradėta; įregistruotų mirusio asmens J. T. testamentų nėra. Byloje nepateikta įrodymų, kad po J. T. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

21. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. T. motina G. T. išreiškė savo valią priimti sutuoktinio J. T. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus (rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius), kurie sudaro pagrindą spręsti, kad G. T. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

22. Pažymėtina, kad, remiantis 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Konkrečius paveldimo turto objektus nustato ne teismas, o paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymui pakanka nustatyti, kad įpėdinis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį (ar kokį daiktą), tačiau nėra reikalinga nustatyti ir įvardinti konkretaus pradėto valdyti turto.

23. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. T. motina G. T. po sutuoktinio J. T. mirties priėmė palikimą, per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

24. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. T. paveldėjimo teisei į palikėjo J. T. turtą įgyvendinti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinio J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos S. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisei į palikėjo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą įgyvendinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.