Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5), kuris išsiuntimui įstaigai buvo įteiktas 2015-02-17 (b.l. 11) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2012-09-05, kai jis buvo etapuojamas į Klaipėdos AVPK areštinę, Kauno TI administracija jam neišdavė sauso maisto davinio. Dėl etapo pradžios bei jo trukmės Kauno TI pareiškėjas negalėjo pavalgyti pietų. Apie tai, kad neišduotas sauso maisto davinys pareiškėjas pranešė Kauno TI atstovui, tačiau jam buvo pasakyta, jog reikia iš anksto kreiptis raštu.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2012-12-20 ir 2013-02-21 prieš etapą į Klaipėdos AVPK areštinę jam buvo išduoti mėsos konservai, tačiau pareiškėjas buvo informavęs Kauno TI, kad yra vegetaras ir todėl jam buvo skiriamas vegetariškas maitinimas. Kauno TI pareiškėjui visą laiką buvo tiekiamas vegetariškas maitinimas. Pareiškėjui vietoj mėsos konservų turėjo būti išduoti žuvies konservai. Be to, mėsos konservų nebuvo galima atidaryti, nes ant dangtelio nebuvo atidarymo žiedo. Šiais veiksmais atsakovo atstovai pažeidė 2006-05-02 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Taisyklių 31 p. reikalavimus. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas privalėjo kęsti alkį ir dėl to pajuto didelį diskomfortą, jam pablogėjo sveikata. Pareiškėjui jau anksčiau buvo diagnozuota skrandžio liga, todėl teisingai ir laiku maitintis jam labai svarbu, nes dėl netinkamo maitinimo atsinaujina ligos simptomai.

Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 12-13) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas turėjo teisę gauti sauso maisto davinį visais atvejais, kai būdavo etapuojamas į Klaipėdos AVPK areštinę. Pareigūnams, išduodantiems sauso maisto davinius, pareiškėjas turėjo galimybę pasakyti, jog yra vegetaras ir jam būtų buvę įteikti žuvies, o ne mėsos konservai. Pareiškėjas galimai 2012-09-05 visiškai negavo sauso maisto davinio, tačiau jam sauso davinio maisto gavimo tvarka žinoma ir jis galėjo apie tai informuoti Kauno TI atstovą, kuris būtų ištaisęs klaidą. Atsakovas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad dėl konservų dėžučių atidarymo pareiškėjas galėjo kreiptis į konvojaus pareigūnus, kurie jam būtų atidarę dėžučių dangtelius.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinėje byloje esantys duomenys, patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes (jų iš esmės proceso šalys bei atstovas teisme ir neginčijo), kad pareiškėjui 2012-09-05 Kauno TI nebuvo išduotas sausas davinys prieš etapuojant jį į Klaipėdos AVPK areštinę (b.l. 6, 8). Taip pat iš esmės nėra ginčo (atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių neneigia), kad 2012-12-20 ir 2013-02-21, prieš etapuojant į Klaipėdos AVPK areštinę, pareiškėjui vietoje žuvies konservų buvo išduoti mėsos konservai (b.l. 7, 10, 12-13).

Teismas pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus pagrinde nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Be to, ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Suėmimo vykdymo įstatymo 49 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus. Kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (Rekomendacijų 22.1 p., 22.3 p., 22.4 p.). 2006-05-02 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Maitinimo organizavimo taisyklių 31 p. nustatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas Teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Taisyklių 34 p. taip pat įtvirtinta nuostata, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui etapas prasidėjo 11 val. 30 min. (b.l. 6), o pietūs Kauno TI pateikiami 12 val. (b.l. 14). Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-268 patvirtinto Aprašo ir jo priedo (b.l. 15-17) 8 – 8.1 p. numatyta, kad pareiškėjui turėjo būti išduotas sauso maisto davinys (žuvies arba mėsos konservai ir t.t.). Taigi, su konvojumi išvykstantiems nuteistiesiems nustatytas maisto produktų kiekis išduodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Atsakovas bei jo atstovas taip pat pripažįsta aplinkybę, jog pareiškėjui, vykstant į Klaipėdos AVPK areštinę, visais 3 atvejais turėjo būti išduoti žuvies konservai, nes jis Kauno TI pageidavo maitintis kaip vegetaras. Be to, Aprašo 12 p. reglamentuoja, kad pareiškėjas apie gautą sauso maisto davinį turėjo pasirašyti specialiame žurnale. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas pasirašė (arba atsisakė pasirašyti) apie sauso davinio gavimą atsakovas teismui nepateikė.

Teismui pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kai 3 kartus jam per 5 mėnesius jam nebuvo užtikrinta galimybė papietauti etapo į Klaipėdos AVPK areštinę metu. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas privalėjo kęsti alkį ir dėl to pajuto didelį diskomfortą, jam pablogėjo sveikata dėl anksčiau diagnozuotos skrandžio ligos ir t.t.. Savo kančias pareiškėjas įvertino 1000 EUR. Atsakovas ir jo atstovas iš esmės pripažino aplinkybę, jog pareiškėjui turėjo būti patiektas vegetariškas maistas (žuvies konservai), tačiau 2 kartus buvo patiekti mėsos konservai. Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas pabrėžė, jog yra vegetaras, o jam buvo įteikti mėsos konservai, todėl teisiškai tampa nereikšmingi jo argumentai dėl konservų dėžučių (jose buvo akivaizdžiai pareiškėjui netinkamas maistas, kurio tikras vegetaras negali valgyti) atidarymo galimybių bei metodikos etapo metu (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad jokių rašytinių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, apie savo psichinės bei fizinės sveikatos būklę, kilusias pasekmes pareiškėjas teismui nepateikė.

Teismas, vertindamas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, pabrėžia, kad LVAT jau yra suformavęs teisminę praktiką, kurios keisti ir, tuo pačiu, faktines aplinkybes vertinti kitaip, nėra jokio pagrindo, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos realiu padarymu (ABTĮ 13 str., 20 str.). Iš to seka, kad vien tik pareiškėjo skundo teiginiai apie pablogėjusią sveikatą bei emocinę būklę 3 kartus per 5 mėnesius nepilnai pavalgius pietus, neturtinės žalos atsiradimui bei atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (ABTĮ 57 str.). Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai buvo realūs, tęsėsi pakankamai ilgą laiką ir tiesiogiai įtakojo pareiškėją bei ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes, taip pat neteisėtai suvaržė asmens teises bei laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Be to, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas akcentuoja, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktiką (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjo nurodyti neigiami veiksniai visiškai neatitinka LVAT ir LAT suformuotos teismų praktikos (buvo neintensyvūs, mažareikšmiai ir trumpalaikiai), todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ginčo situacijoje teismui nebuvo pateikti įrodymai apie neturtinės žalos padarymą (atsiradimą)(ABTĮ 57 str.). Teismas pabrėžia, kad protingam ir apdairiam asmeniui per 5 mėnesius 3 kartus nepavalgius pietų objektyviai negali kilti 1000 EUR dydžio neturtinė žala.

Likusieji pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teismo išvadas bei priimamą procesinį sprendimą, laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.